\u201eKai manęs klausia, kas \u2013 būti nė\u0161čiai ar gimdyti buvo sunkiausia, atsakau,
\nkad nei viena, nei kita. Sunkiausia man buvo \u017eindyti sūnelį pirmomis dienomis.
\nDar ir dabar tą laikotarpį prisimenu su siaubu. Niekada nepagalvojau, kad galiu
\nneturėti pienuko. Buvau įsitikinusi, kad jo bus ir kad \u017eindysiu, kol galėsiu.
\nTačiau nesėkminga prad\u017eia vos visko nesugadino. Jau nuo pirmų dienų ligoninėje
\nniekaip nesisekė įduoti krūties, o sūnelis nelabai mokėjo \u017eįsti. Dėl to kentėjo
\nspeneliai. Viena yra i\u0161klausyti teorijos apie \u017eindymą ir visai kas kita, kai su
\ntuo susiduri gyvenime. Praėjo labai daug laiko, kol su ma\u017eyliu vienas prie kito
\npripratome. Kai pradėjo nepakenčiamai skaudėti, speneliai net ėmė kraujuoti,
\nįsigijau antspenius. \u0160ie buvo pradėti naudoti per vėlai ir vaikutis \u017eįsdamas
\nkartu su pienuku prigerdavo kraujo. Kiekvienas maitinimas buvo kančia. Jau buvau
\nbepradedanti galvoti baigti maitinti krūtimi, pirkti mi\u0161inuko, bet meilė savo
\nvaikui ir begalinis noras duoti jam visa, kas geriausia, nugalėjo. Viską
\ni\u0161kentėjau. Speneliai u\u017egijo, a\u0161 i\u0161mokau tinkamai paduoti, sūnelis \u2013 imti krūtį.
\nDabar maitinu ir negaliu atsid\u017eiaugti, kad tada nepalū\u017eau. Iki \u0161iol gra\u017eiausias
\nvaizdas \u2013 tai ma\u017eylis, kuris \u017einda apsikabinęs mamos krūtį.\u201c
\nJonuko mama Eglė i\u0161 Panevė\u017eio<\/p>\n
Apie pirmas valandas kartu su ma\u017eyliu ir sėkmingo \u017eindymo prad\u017eią pasakoja
\n\u017eindymo konsultantė \u017divilė Baltru\u0161aitienė.<\/p>\n
Svarbu!
\n<\/b>
\nAnkstyvas \u017eindymas yra labai svarbus ir mamos, ir kūdikio sveikatai. \u017dindant
\npadidėjusi oksitocino koncentracija kraujyje leid\u017eia mamos gimdai greičiau
\nsusitraukti ir pristabdo kraujavimą. Per pirmą \u017eindymą i\u0161siskiriantis
\nprie\u0161pienis ma\u017eylio \u017earnyne pasėja gerųjų bakterijų ir parūpina imuninę apsaugą.
\nJei naujagimis padedamas ant mamos krūtinės ir nėra i\u0161 karto nuprausiamas,
\nvadinamasis va\u0161kinis odelės sluoksnis turi laiko susigerti ir vėliau palaiko
\nreikiamą odelės drėgmę.<\/p>\n
Pirmas kartas prie krūties
\n<\/b>
\nPasaulio sveikatos organizacija siūlo naujagimius pradėti maitinti krūtimi
\npraėjus ne daugiau kaip pusei ar valandai po gimimo prie\u0161 tai nedavus jokio
\nmaisto ar gėrimo. Tyrimai rodo, kad mamos, pradėjusios \u017eindyti vėliau nei
\nvalanda po gimdymo, krūtimi maitina trumpiau. Nereikalinga, o kartais net
\n\u017ealinga prievarta \u017eindyti po gimdymo ant krūtinės u\u017edėtą kūdikį. Mama ir
\nnaujagimis turėtų kuriam laikui būti palikti vieni, u\u017ekloti pa\u0161ildyta antklode (kad
\nneprarastų kūno \u0161ilumos). Būdamas su mama ramioje aplinkoje, liesdamasis prie
\nmamos odos, ma\u017eylis pradeda čepsėti lūpytėmis, ki\u0161a pir\u0161tukus į burnytę,
\npasirodo lie\u017euvėlis. Tai \u017eenklas, kad metas padėti ma\u017eyliui surasti krūtį ir
\nimti \u017eindyti.<\/p>\n
Susiranda pats
\n<\/b>
\nPasirodo, vos gimęs \u017emogeliukas nėra jau toks bejėgis, koks galėtų pasirodyti.
\nTyrimai rodo, kad paguldytiems ant mamos krūtinės ir netrukdomiems kūdikiams
\nvidutini\u0161kai prireikia 55 minučių, kad jie patys pasiektų mamos krūtį ir pradėtų
\n\u017eįsti. Tuomet kiekvienas kūdikio judesys ant mamos krūtinės yra tikslingas ir
\nveda gamtos u\u017eprogramuoto tikslo link. Įrodyta, jog tam, kad netrukdytume
\nsusiformuoti natūraliam mamos ir kūdikio \u017eindymo ry\u0161iui, kūdikis ant mamos
\nkrūtinės turėtų būti ne trumpiau kaip dvi valandas ir tik paskui jį turėtų
\nap\u017eiūrėti medikai (ai\u0161ku, jei gimdymas buvo be komplikacijų, vaikiukas gimė
\ni\u0161ne\u0161iotas ir sveikas).
\nTačiau ne kiekvienas ant mamos krūtinės u\u017edėtas kūdikėlis sugeba pats susirasti
\nkelią prie krūties. Jei gimdant buvo pasitelkti nuskausminamieji vaistai ar gimė
\nma\u017eesnio svorio, tokiam vaikučiui neretai prireikia pagalbos. Tokie kūdikiai
\nda\u017eniau būna mieguisti, jiems sunkiau tinkamai apimti krūtį ir pradėti \u017eįsti.
\nMama galėtų padėti \u0161velniai braukdama aplink lūpytes ir taip skatindama
\nnaujagimį atsisukti ir prasi\u017eioti.<\/p>\n
Cezario pjūvis \u2013 ne kliūtis
\n<\/b>
\nKlysta manantieji, kad po cezario pjūvio i\u0161 karto pa\u017eindyti vaikelio neįmanoma.
\n\u0160iandien operuoja da\u017eniausiai taikant dalinę nejautrą, tad kai tik mamos pjūvis
\nsusiuvamas, t. y. ma\u017edaug po 20-30 minučių, galima priglausti ir pamaitinti
\nkūdikį. Net jei cezaris atliktas taikant visą nejautrą, mama savo vaikutį gali
\npradėti \u017eindyti i\u0161 karto tapusi sąmoninga, t. y. po 2-3 valandų. Pasaulio
\nsveikatos organizacija siūlo po cezario pjūvio gimusį kūdikį pridėti prie
\nkrūties ne vėliau kaip po \u0161e\u0161ių valandų.
\nJei po operacijos ant nugaros gulinčiai mamai ma\u017eylis spaud\u017eia pjūvio vietą,
\ngalima pabandyti maitinti pasisukus ant \u0161ono. Svarbu, kad nuogas kūdikėlis
\nliestų \u0161iltą mamos kūną. Po cezario pjūvio moteriai skauda pjūvį, todėl skausmas
\nmal\u0161inamas vaistais. Tačiau vaistų \u017eala kūdikiui yra gerokai ma\u017eesnė, nei nauda,
\ngaunama i\u0161 mamos pieno.<\/p>\n
Nepakeičiamas prie\u0161pienis
\n<\/b>
\nPirmomis dienomis po gimdymo krūtyse gaminasi prie\u0161pienis, kuris turi ma\u017eai
\nmaisto, bet daug apsauginių, augimo savybių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 dienos
\ngaminasi pereinamasis pienas, turintis daug riebiųjų rūg\u0161čių, kurios ypač
\nsvarbios nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda ma\u017edaug nuo 10 paros ir
\ntokios sudėties i\u0161lieka per visą \u017eindymą.
\nPrie\u0161pienio paprastai būna gerokai ma\u017eiau nei subrendusio pieno, tačiau naudingų
\nmed\u017eiagų koncentracija gerokai didesnė, yra tir\u0161tesnis bei \u0161iek tiek gelsvesnis
\nnei vėlesnis pienas. Įdomu tai, kad prie\u0161pienio spalva priklauso nuo to, kaip
\ni\u0161ne\u0161iotas naujagimis. Kuo labiau naujagimis nei\u0161ne\u0161iotas, tuo geltonesnį
\nprie\u0161pienį gamina mama. Spalvą lemia beta karotinas, kuris itin svarbus regos
\nraidai. Rega yra vėliausiai susiformuojanti naujagimio jutimo sistema. Tad pati
\ngamta pasirūpina, jog tai, kas nespėjo susiformuoti mamos įsčiose, galėtų
\nsėkmingai vystytis jau po gimimo.
\nPrie\u0161pienio paprastai gaminasi vidutini\u0161kai apie 50-100 ml per dieną (siekiant
\npalyginti: jau subrendusio pieno gaminasi apie 750 ml), tačiau vaikučiui per
\nakis. Be visų apsauginių funkcijų, prie\u0161pienis veikia ir kaip vidurius
\nlaisvinanti med\u017eiaga. Taip padeda greičiau pasi\u0161alinti pirmoms naujagimio
\ni\u0161matoms \u2013 mekonijui. Tai svarbu, nes dėl laiku nepa\u0161alinto mekonijaus didėja
\nnaujagimių geltos rizika.<\/p>\n
Kartu ar atskirai
\n<\/b>
\nPasitaiko, kad pagimd\u017eiusi mama ir naujagimis atskiriami be ai\u0161kios medicininės
\nprie\u017easties, pasakius, kad moteriai reikia pailsėti po gimdymo, o vaikelis neva
\nvis tiek miegos. Jei tam nėra medicininės prie\u017easties (\u0161i turėtų būti smulkiai
\npaai\u0161kinta mamai ir tėčiui), ma\u017eylis turėtų likti su mama 24 valandas per parą.
\nJi geriausiai pailsės jausdama savo vaikelį \u0161alia. Ir ma\u017eylis miegos daug ramiau
\nprie jos krūtinės.
\nBūdama su kūdikiu nuo pirmų valandų mama greičiau jį pa\u017eįsta, perpranta jo \u201ekalbą\u201c,
\nima pasitikėti savimi. Kaip tik ligoninėje, o ne grį\u017eus namo metas pradėti
\nmokytis būti mama. Ligoninėje pagalba visuomet \u0161alia, tad naudokitės proga ir
\nnebijokite klausti. Svarbu nesijausti kaltai ir nemanyti, kad jūsų klausimai
\nkvaili. Juk mama tapote pirmą kartą \u2013 natūralu, kad pradedate nuo prad\u017eių. Tad
\nklauskite ir mokykitės, \u0161ios \u017einios taps aukso vertės, kai grį\u0161ite namo.
\nJei vis dėlto dėl medicininių prie\u017easčių esate atskirta nuo ma\u017eylio ir negalite
\npati \u017eindyti, būtinai nusitraukite pienuko rankomis ar pientraukiu. Tam, kad
\nskatintumėte jo gamybą. Kadangi pirmomis dienomis prie\u0161pienio būna nedaug,
\npabandykite nusitraukinėti rankomis į platų puodelį, nes traukiant pientraukiu
\ntir\u0161tas prie\u0161pienis nusėda ant sienelių ir taip turėsite ma\u017eiau \u0161io gyvybės
\neliksyro. Kai įmanoma, nusitraukinėkite pienelį \u0161alia ma\u017eylio (tai padeda jam
\ntekėti) ir sumaitinkite puodeliu ar \u0161auk\u0161teliu pati.
\nJei kūdikis atskirtas nuo jūsų, tačiau gali \u017eįsti, \u017eindykite ne rečiau kaip kas
\n2-3 valandas. Nueikite pati iki naujagimio palatos arba papra\u0161ykite, kad jį jums
\natne\u0161tų (jei esate per silpna). Taip krūtyse gaminsis pakankamai pienelio ir
\nsuteiksite pačią geriausią apsaugą, kokią tik gali gauti jūsų vaikelis. Taip pat
\natminkite, kad naujagimiui ne ma\u017eiau nei jūsų pieno reikia artumo. Įrodyta, kad
\nda\u017eniau mamų glaud\u017eiami, glostomi ir ne\u0161iojami naujagimiai sveiksta bei vystosi
\nsparčiau. Jei esate atskirti, pasirūpinkite, kad galėtumėte bent kelias valandas
\nper dieną praleisti glausdama nuogą ma\u017eylį.<\/p>\n
Ar u\u017etenka pieno
\n<\/b>
\nTai vienas da\u017eniausių klausimų, kamuojančių mamas pirmomis dienomis po gimdymo.
\nKadangi prie\u0161pienio nebūna daug, mama, paband\u017eiusi jo nusitraukti rankomis,
\nnusivilia \u2013 jis arba i\u0161vis nebėga, arba pasirodo vos keli la\u0161ai. Tačiau tai
\njokiu būdu nerei\u0161kia, kad neturite pieno \u2013 atminkite, kad niekada nei\u0161trauksite
\njo taip gerai, kaip tai daro jūsų kūdikis.
\nSunkiau bėga, nes prie\u0161pienis yra tir\u0161tesnis ir jo gaminasi nedaug, tačiau
\nvaikeliui u\u017etenka ir tų kelių la\u0161ų. Pirmomis dienomis jie yra be galo svarbūs,
\ntodėl nenuleiskite rankų ir da\u017enai duokite kūdikiui \u017eįsti krūtį, net jei atrodys,
\nkad niekas nebėga. \u0160is įspūdis neretai apgaulingas. Kuo da\u017eniau kūdikis \u017eįs, tuo
\ndaugiau pienelio gaminsis. Jei vis dėlto atrodo, kad jis nebėga, pamėginkite
\nkūdikiui \u017eindant \u0161velniai paglostyti krūtį spenelio link. O kai kūdikis stabteli
\npailsėti, spustelėti krūtį (ne per stipriai!). Taip pienelį paskatinsite tekėti.
\nJei reikia, pakartokite tai keletą kartų per vieną maitinimą.
\nAtminkite, kad pienelio gamyba visi\u0161kai priklauso nuo to, kaip da\u017enai \u017eindome ir
\nar taisyklingai ma\u017eiukas ap\u017eioja krūtį.
\nVerkia toli gra\u017eu ne visuomet tik alkanas kūdikis. Nieko bloga, kad pirmomis
\ndienomis jis netenka \u0161iek tiek svorio – svarbu, kad \u0161is sugrį\u017etų per 10-14 dienų.
\n\u017denklas, kad naujagimis dėl ka\u017ekokių prie\u017easčių gauna nepakankamai pieno, yra,
\njei:
\n\u0161lapinasi rečiau kaip \u0161e\u0161is kartus per parą koncentruotu \u0161lapimu;
\npo penktos gyvenimo dienos tu\u0161tinasi \u017ealiomis i\u0161matomis;
\nneatgauna savo gimimo svorio.
\nPer ma\u017eai pieno kūdikis gali gauti, jei blogai ap\u017eioja krūtį ir negali pasiekti
\nriebaus pienelio, nes yra per toli nuo jūsų, persukta jo galvutė, stipriai
\nsuvystytas, per ma\u017eai i\u0161si\u017eioja ir čiulpia tik spenelį. Nėra maisto produktų ar
\ngėrimų, kurie skatintų pieno gamybą. Tik \u017eindydama ma\u017eylį (prireikus
\nnusitraukinėdama pieną) ne rečiau kaip kas 2-3 valandas per dieną ir bent keletą
\nkartų naktį paskatinsite pienelio gamybą.<\/p>\n
Verta pasistengti
\n<\/b>
\n\u017dindant stimuliuojami moters hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie skatina
\nbiologinį motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu,
\nmeilę, \u0161velnumą. Dėl \u0161ių hormonų mamos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėliau:
\nkrūties, kiau\u0161id\u017eių ir gimdos vė\u017eio, osteoporozės. Krūtimi \u017eindomi kūdikiai
\nrečiau mir\u0161ta nuo staigios kūdikių mirties sindromo ar serga kvėpavimo takų,
\nvir\u0161kinimo sistemos ligomis, leukemija, limfoma, juos daug rečiau kamuoja
\nalergijos ir nutukimas. Pagaliau krūtimi \u017eindomų kūdikių intelekto koeficientas
\nyra auk\u0161tesnis, rega geresnė ir jų sąkandis rečiau būna netaisyklingas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eKai manęs klausia, kas \u2013 būti nė\u0161čiai ar gimdyti buvo sunkiausia, atsakau,
\nkad nei viena, nei kita. Sunkiausia man buvo \u017eindyti sūnelį pirmomis dienomis.
\nDar ir dabar tą laikotarpį prisimenu su siaubu. Niekada nepagalvojau<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3004,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3003","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3003\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3004"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3003"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3003"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}