Jei papra\u0161yčiau sugalvoti sinonimą \u017eod\u017eiui \u201evaikystė\u201c , kas \u0161autų į galvą? \u201e\u017daidimai\u201c
\n, \u201enerūpestingumas\u201c, \u201esūpuoklės\u201c? Vaiko raidos psichologai sunerimę: gali būti,
\nkad augančiai kartai vaikystę primins ne \u017eaidimai, o pavargusi auklytė, kuri
\n\u0161imtąjį kartą lėtai taria: ,,This is a mom…\u201c<\/p>\n
Konsultuoja ,,Namų dar\u017eelio\u201c psichologė Dovilė Jankauskienė ir auklėtoja Rūta
\nJurėnienė<\/p>\n
Vaikystė palauks?
\n<\/b>
\n\u017daid\u017eiama visą gyvenimą \u2013 nuo kūdikystės iki senatvės. Tačiau ypač \u017eaid\u017eia 2\u20136
\nmetų vaikai. \u0160ie vaikystės metai psichologų vadinami \u017eaidimų metais. Deja, tai,
\nkiek laiko ir dėmesio pastaruoju metu skiriama \u017eaidimams, daugeliui pedagogų ir
\nvaiko raidos psichologų kelią nerimą.
\n\u0160iandien ypač \u017eavimasi ugdomąja ir lavinamąja veikla. Lavinamosios u\u017eduotys,
\nugdomosios pratybos, pyplių anglų kalbos mokyklėlės ar pana\u0161ūs suaugusiųjų \u201ei\u0161radimai\u201c,
\npavadinti \u201emokymusi \u017eaid\u017eiant\u201c, i\u0161 tiesų yra mokymasis, o ne \u017eaidimas! Tikrasis
\n\u017eaidimas prasideda tada, kai vaikas pasislepia nuo mūsų, suaugusiųjų, būna savo
\npasaulyje, pats kuria \u017eaidimą.
\n
\n\u017daid\u017eia ar mokosi?
\n<\/b>
\n\u017daisdamas ma\u017eiukas parodo, kaip jaučiasi, ką i\u0161gyvena, kaip supranta tai, kas
\nvyksta \u0161alia. O mokantis i\u0161orinis pasaulis ir jo taisyklės yra priimamos kaip
\nneginčijama tiesa ir paverčiamos \u201esavomis\u201c. Čia slypi du pavojai \u2013
\nikimokykliniame am\u017eiuje ma\u017eyliui gali neu\u017etekti patirties mokantis gautos
\ninformacijos suprasti. Antra, dar\u017eelinuko asmenybė dar tik formuojasi, todėl
\nmokantis gauta informacija gali pernelyg padaryti daug įtakos, tapti dirbtina
\nasmenybės dalimi. \u017daisdamas vaikas keičia pasaulį taip, kaip jam norisi. O
\nmokydamasis keičiasi pats, prisitaiko. Trumpai tariant, rizikuojama prarasti
\nvaiko tikrąjį \u201ea\u0161\u201c.<\/p>\n
Kodėl svarbu \u017eaisti
\n<\/b>
\nPirmiausia \u017eaisti vaikui labai malonu. Net sunkumai, i\u0161kilę \u017eaid\u017eiant, yra
\nmalonūs: vaikas juos įveikia ir tai teikia \u017eaidimui \u017eavesio. Antra vertus,
\n\u017eaidimas nesukelia įtampos. Be to, taip susipa\u017eįstama su pasauliu.
\nPastarųjų de\u0161imtmečių \u017eaidimo tyrimai įrodo, kad vaikai, kurie daug \u017eaidė, augo
\nemoci\u0161kai, socialiai ir fizi\u0161kai brandūs. Vokiečių psichologas Arminas Krencas
\nteigia, kad \u017eaidimas padeda vaikui įgyti savaranki\u0161kam ir atsakingam gyvenimui
\nreikiamų įgūd\u017eių, i\u0161vystyti svarbiausius gebėjimus. \u017daisdamas vaikas ne tik
\nsavaip atkartoja patirtus įvykius ir i\u0161gyvenimus, bet ir netiesiogiai įveikia
\nkonfliktus, kylančius tikrame gyvenime. Vaikystės \u017eaidimų vaisiai sunoksta
\nvėliau \u2013 suaugus.<\/p>\n
Nei\u0161si\u017eaidę \u2013 ma\u017eiau gabūs
\n<\/b>
\nPuiku, jei pasitikdamas septintą gimtadienį vaikas pasakys: \u201eNusibodo dar\u017eelis,
\nčia nėra kas veikti!\u201c Tai po\u017eymis, kad vaikas gerai panaudojo \u201e\u017eaidimų laiką\u201c ir
\nyra pasiruo\u0161ęs naujam \u2013 mokymosi etapui. Praktika rodo, kad vaikai, kurie galėjo
\nnetrukdomi \u017eaisti iki mokyklos, labai nori mokytis ir mokosi sėkmingai.
\nJei trimetis nuo ryto iki vakaro ugdomas, lanko daug būrelių, nekeista, kad
\n\u0161e\u0161erių jau yra pervargęs, o po dvide\u0161imties galbūt ne tik persisotinęs
\nintelektiniais \u017eaidimais, bet ir stokojantis emocinio intelekto, socialumo,
\nskurdokų jausmų \u017emogus. Galbūt net turintis sutrikusį tikrovės pojūtį.
\nDa\u017enai diskutuojama, ar vaikas, bendraudamas tik su suaugusiais ir neturėdamas
\ngalimybių \u017eaisti su kitais vaikais, galės įgyti reikiamų socialinių įgūd\u017eių. Yra
\nteigiančiųjų, kad tai įmanoma, nes vaikas puikiai geba prisitaikyti. Tačiau
\nakivaizdu, kad ma\u017eiukas, galėdamas \u017eaisti su kitais vaikais, įgyja
\nįvairiapusi\u0161kesnės patirties. Norvegijoje atlikti tyrimai įrodė, kad vaikai,
\nkurie augo atokiuose vienkiemiuose, net ir praleidę dvejus metus pradinėje
\nmokykloje, atsilieka nuo savo bendraam\u017eių gebėjimu suprasti kitų \u017emonių po\u017eiūrį
\nį įvairius dalykus. Tyrimais taip pat įrodyta, kad vaikai, turintys geresnę
\nvaizduotę, yra auk\u0161tesnio intelekto, geriau mokosi ir lengviau įveikia sunkumus.<\/p>\n
\u017daisti svarbu, nes:
\n<\/b>
\nvaikas mokosi pa\u017einti pasaulį ir save. \u017daisdamas ma\u017eylis i\u0161siduoda, kaip
\njaučiasi, ką i\u0161gyvena, kaip supranta tai, kas vyksta \u0161alia;
\nformuojasi vertybės. \u017daidimas yra tyrinėjimo forma. \u017daidimas atsispindi vaiko
\nidealus, kuriuos į savo pasaulėlį perkelia i\u0161 suaugusiųjų pasaulio. Taip po
\ntruputį formuojasi paties vaiko gyvenimi\u0161ka pozicija;
\nlavina vaizduotę, kūrybingumą ir fantaziją. Skiautė balto audeklo virsta
\ngydytojo chalatu, pagaliukas \u2013 \u0161virk\u0161tu, popieriaus skiautelės \u2013 vaistais, o
\nlėlė ar kantrus senelis \u2013 ligoniu. Tokie kūrybi\u0161ki \u017eaidimai yra svarbiausias
\nikimokyklinio am\u017eiaus vaikų pomėgis;
\nlavina protą. Spręsdamas \u017eaid\u017eiant i\u0161kilusias u\u017eduotis, vaikas savo mintis
\nmokosi reik\u0161ti \u017eod\u017eiais. \u017daisdamas vaikas lavina mąstymą, kalbą ir vaizduotę;
\nmoko rasti alternatyvą. Vaikams į galvą da\u017enai \u0161auna nepaprastų idėjų, kaip
\nantai skėtis ne tik saugo nuo lietaus, apverstas pana\u0161us į laivą! Vaikai,
\nkuriems tėvai nesuteikė galimybių ie\u0161koti alternatyvų, neparodė, kad alternatyva
\nvisada yra, lengvai pasiduoda panikai;
\ndidina pasitikėjimą savimi. \u017daisdamas ma\u017eylis mokosi įveikti sunkumus, todėl
\n\u017eaidimas niekada nepabosta ir teikia pasitenkinimo savimi;
\nmoko bendrauti su kitais. \u017daisdami ma\u017eyliai pykstasi, bet taip pat ir mokosi
\nsusitaikyti, rasti kompromisą, kurti tokias \u017eaidimo taisykles, kurios būtų
\npriimtinos ir kitiems. Persikūnydamas i\u0161 vieno vaidmens į kitą, vaikas mokosi
\nvertinti padėtį tarsi i\u0161 \u0161alies;
\nugdo motorikos įgūd\u017eius ir gabumus. \u0160iuolaikiniai vaikai juda per ma\u017eai, todėl
\nmotorika yra silpnai i\u0161vystyta. O mamos vis da\u017eniau kreipiasi į logopedus dėl
\nvaiko kalbos sutrikimų. Juk \u0161ie du dalykai yra glaud\u017eiai susiję.<\/p>\n
3 svarbūs klausimai<\/b>
\n
\n1. \u201eNe taip \u017eaidi, ne pagal taisykles!\u201c<\/b> \u2013 \u0161aukia įpykusi mama, kai sūnus
\npenktą kartą nugriauna kaladėlių bok\u0161tą. Ar suaugusieji turėtų ki\u0161tis į vaiko
\n\u017eaidimą?
\n\u017daidimo organizavimas \u2013 \u201eslidus\u201c dalykas, nes rizikuojama per\u017eengti ribą,
\nįsiki\u0161ti per daug, nuslopinti, u\u017ego\u017eti vaiko kūrybingumą. Ma\u017eyliai
\nsuaugusiuosius mėgd\u017eioja, todėl kartu \u017eaisti naudinga. Tačiau tėvai turėtų ne
\ndominuoti, o būti stebėtojai. Gebėjimą \u017eaisti vaikas \u201eatsine\u0161a\u201c gimdamas ir tik
\nlaisvai \u017eaisdamas gali atskleisti visą savo fantaziją. Taigi geriausias \u017eaidimas
\n\u2013 netikėtas, spontani\u0161kas.
\nJei vaikas nepra\u0161o pagalbos, nesiki\u0161kite, nes be sunkumų ir kliūčių greitai
\ntampa nuobodu. Nebūtina u\u017eversti vaiką siūlymais, ką veikti. Nuobodulys taip pat
\nskatina kurti. Nuobod\u017eiaujantis vaikas dar kartą ap\u017eiūri aplinką, daiktus, tarsi
\npaklausia savęs: \u201eKo man norisi?\u201c Antra vertus, da\u017enai vaiko klausimas \u2013 \u201eKą
\nveikti?\u201c slepia pra\u0161ymą: \u201eVeikime ką nors drauge!\u201c Ma\u017eyliui galima pasiūlyti
\nkartu \u201e\u017eaisti\u201c namų ruo\u0161ą: kepti sausainius, siurbti kilimus ar valyti dulkes.
\nVaikui tai labai įdomu. Taip \u201e\u017eaisdamas\u201c vaikas semiasi idėjų savo \u017eaidimams.<\/p>\n
2.Kiek laiko per dieną vaikai turėtų \u017eaisti?
\n<\/b>
\nKuo daugiau \u2013 tuo geriau. Atlikite eksperimentą: paprastą dieną namuose
\nstebėkite, kiek jūsų ikimokyklinukas \u017eaid\u017eia. Jei bent 5\u20136 valandas, jau
\nneblogai. Idealu \u2013 7\u20138 valandos.<\/p>\n
3.Kokia aplinka yra palanki \u017eaidimams?
\n<\/b>
\nKūrybiniam \u017eaidimui reikia erdvės, laiko, trupučio \u017eaislų ir sąmoningos bei
\npagarbios suaugusiojo prie\u017eiūros, t. y. stebėti. \u017daidimui reikia priemonių. Ne
\ndėlionių, galvosūkių, o tiesiog universalios, natūralios med\u017eiagos: audinio
\nskiaučių, med\u017eio trinkelių, akmenukų, ka\u0161tonų ir kitų gamtos dovanų. Vaikai
\nmėgsta mūsų rankomis pagamintus \u017eaislus: mamos megztą pelytę, tėčio dro\u017einėtą
\narkliuką, auklėtojos pintą krep\u0161elį. Vertėtų nepamir\u0161ti ir \u0161irmos, kad ma\u017eylis
\ngalėtų atsitverti nuo suaugusiųjų. Trečia svarbi sąlyga \u2013 saugumas, leid\u017eianti
\nvaikams pasinerti į \u017eaidimą. Svarbu, kad suaugusieji būtų sąmoningi ir
\nnetrukdytų \u017eaisti. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jei papra\u0161yčiau sugalvoti sinonimą \u017eod\u017eiui \u201evaikystė\u201c , kas \u0161autų į galvą? \u201e\u017daidimai\u201c
\n, \u201enerūpestingumas\u201c, \u201esūpuoklės\u201c? Vaiko raidos psichologai sunerimę: gali būti,
\nkad augančiai kartai vaikystę primins ne \u017eaidimai,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3006,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3005","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3005","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3005"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3005\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3006"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3005"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3005"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}