Motinos, maitinančios kūdikį, paveikslas jau kuriamas Antikos, Renesanso
\nmenininkų, ta pati jos poza u\u017efiksuota daugybėje meninių nuotraukų , padarytų
\nvėlesniuose am\u017eiuose. Pavaizduotėse meno kūriniuose jaudina mamos veido i\u0161rai\u0161ka
\n\u2013 ji tarsi \u0161ventoji, įsiklausanti į vaikučio sielos virpesius. Neretai
\nmaitinanti motina yra pavadinama am\u017einos motinystės simboliu. Psichologai \u0161ią
\nmamos ir kūdikio būseną įvardija kaip abiejų i\u0161gyvenamą palaimą.<\/b><\/p>\n
Gamta pasirūpino idealia tvarka motinos organizme: pienas pritvindo motinos
\nkrūtį, kuri tarsi savaime pra\u0161o \u017emogučio pagalbos. Ir kas tu bebūtum \u2013
\nmokslininkė, verslininkė, valstybės veikėja \u2013 nuo fiziologijos nepabėgsi.
\nTalentingiausio ra\u0161ytojo plunksna negebės apra\u0161yti tos motinos palaimos, kai
\nkūdikio burnytė, ap\u017eiojusi spenelį, pradeda čiulpti, o \u017eindyvė palengva pajunta,
\nkaip krūtis lengvėja, atiduodama pienelį… Tuo momentu atrodo \u2013 tas saldus
\nsvaigulys gali nuvesti iki alpulio. To, ką patiria mama, jausdama ritmi\u0161ką
\nkūdikio čiulpimą, nepakeis jokie dirbtiniai pienelio atsiurbimai. Neatsitiktinai
\nspeneliai būna labai jautrūs, nes taip sustiprinamas mamos laimės pojūtis, kurį
\nji patiria glausdama prie krūties savo ma\u017eylį. Tuo metu atrodo, kad visame
\npasaulyje egzistuoja tik dvi esybės \u2013 mama ir kūdikis. Mama \u2013 tarsi gėlė, visu
\ngro\u017eiu i\u0161skleidusi savo \u017eiedlapius ir besid\u017eiaugianti kūdikiu, tarsi bitute i\u0161
\ngėlės renkančios saldų medų…Nutraukus maitinimą, diskomfortą pajunta tiek
\nkūdikis, tiek \u017eindyvė.<\/p>\n
Tai kodėl mama ry\u017etasi \u0161iam \u017eingsniui? <\/b><\/p>\n
Pasiry\u017eusiai grį\u017eti į darbą ir svarstančiai, kaip toliau maitinti kūdikį,
\nmotinai apsispręsti da\u017eniausiai padeda pediatro patarimas. Beveik visada
\n\u017eindyvės i\u0161girsta jį tokį \u2013 reikia nutraukti naktinį maitinimą, nes kitu atveju
\nmoteris nepailsėjusi turės eiti į darbą. Taip vietoj natūralaus maitinimo
\nkūdikiui pasiūlomas buteliukas. Vardan mamos ramybės…<\/p>\n
Visos \u017eindančios mamos sulaukia dienos, kai nutraukiamas maitinimas krūtimi.
\nDa\u017ena apsisprendimo prie\u017eastis būna pieno suma\u017eėjimas. Tačiau kad ir kokia
\nbebūtų to prie\u017eastis, atsisveikinimas su ankstesniu laikotarpiu apgaubtas
\nliūdesio \u0161ydu, nes mama intuityviai suvokia, kad tokio fizinio artumo tarp jos
\nir ma\u017eylio daugiau niekada nebus. Tūkstantį kartų kūdikėlis bus priglaustas prie
\n\u0161irdies, tiek pat kartų bus glostoma galvytė, bučiuojamos putlios rankytės,
\nkojytės, bet…<\/p>\n
Mamai priverstinai nutraukus maitinimą, kai krūtys dar pilnos pieno, gali
\ni\u0161kilti did\u017eiulė problema \u2013 atsirasti mastito grėsmė. \u0160tai tada pirmąją pagalbą
\ngali suteikti paprasčiausias kopūstas. Pajutus ,,degančią\u201c krūtį, traukiame i\u0161
\n\u0161aldytuvo \u0161vie\u017eią kopūstą ( tai ne ,,bobučių\u201c paistalai.\u0160io vaisto patikimumas
\npatikrintas kelių kartų inteligenčių moterų ).Jo galva turi būti kieta. Tačiau
\nkietu lapu labai sudėtinga apdėti krūtį, tad lapą reiktų sumink\u0161tinti kar\u0161tu
\nvandeniu ar pamu\u0161ant kūjeliu. Po tos ceremonijos įklojame jį į liemenėlę, kad
\nlapas apgaubtų krūtį, ir taip i\u0161laikome jį per naktį, per dieną. Po kurio laiko
\njūs pajusite palengvėjimą. Tada jau galima krūtį pamasa\u017euoti, duoti vaikučiui
\npatraukti i\u0161 spenelio. Ai\u0161ku, jei dar tik ruo\u0161iamasi nutraukti natūralų
\nmaitinimą.<\/p>\n
Parengė Marija Eimantienė<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Motinos, maitinančios kūdikį, paveikslas jau kuriamas Antikos, Renesanso
\nmenininkų, ta pati jos poza u\u017efiksuota daugybėje meninių nuotraukų , padarytų
\nvėlesniuose am\u017eiuose. Pavaizduotėse meno kūriniuose jaudina mamos veido i\u0161rai\u0161ka
\n\u2013 ji tarsi \u0161ventoji, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3026,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3025","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3025","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3025"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3025\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3026"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3025"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3025"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3025"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3025"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3025"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}