Situacija… Ma\u017eas vaikutis, sakykim iki metukų am\u017eiaus, kuris dar nieko
\nnekalba, tik gra\u017eiai guguoja, \u0161ypsosi ar niurzga, kai kas nors nepatinka. Taigi
\njo nuotaiką ir jausmus gali suprasti i\u0161 veido mimikos, i\u0161 akių i\u0161siplėtimo, i\u0161
\ntų įvairiausių garsų.
\n<\/i><\/b>
\nIr, sakykim, vaikas paėmė į burną netinkamą daiktą. Ai\u0161ku, mama dėl saugumo
\njį paima. Vaikas parodo nepasitenkinimą… Ir, sakykim, močiutė ar teta sako:
\n\u201eOi kokia ta mama bloga, atėmė i\u0161 vaiko tokį gerą daiktą\u201d.<\/p>\n
Ir tokių pana\u0161ių pasisakymų: \u201eOi, kokia mama negera – rengia vaiką kombinezonu\u201d,
\n\u201eOi, kokia mama bloga – deda vaikui kepurę\u201d, \u201eOi, kokia ta mama – neduoda
\ntelefono\u201d… Jų gali klausyti nuolat. Toks jausmas, kad kitokių juokų sunku būtų
\nsugalvoti. Kada suaugusieji turėtų liautis taip \u201e\u017eaisti", o gal i\u0161 vis stabdyti
\nsave ir nepradėti. Ir kokią vaikui įtaką daro tokie \u201ejuokai"?<\/i><\/p>\n
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė<\/b><\/p>\n
Savo klausimu palietėte temą, kuri greičiausiai yra aktuali ne vienai mamai,
\nypatingai sūpuojančiai savo pirmagimį kūdikį. Aplinkinių i\u0161sakomi, kaip jūs
\nįvardinote, \u201ejuokai\u201d, neretai yra automatinės, i\u0161moktos reakcijos į ma\u017eylį,
\nda\u017eniausiai neprisiimant atsakomybės u\u017e jų pasekmes ar galimą \u017ealą, jei ne
\nvaikui, tai mamos savijautai.<\/p>\n
Ma\u017eas kūdikis sukurtas taip, jog juo \u017eavėtųsi ir norėtų globoti ne tik
\ngimdytojai, bet ir bet kuris jį i\u0161vydęs asmuo. Tai ma\u017eam \u017emogučiui reikalinga,
\nkad jis galėtų i\u0161gyventi, net ir netekęs savo biologinių tėvų. Jo meilumas,
\nkūdiki\u0161ka i\u0161vaizda, gle\u017enumas, sukelia daugelio norą jį saugoti, apginti,
\npasirūpinti jo gerove.<\/p>\n
Dėl to kūdikio verkimas, ar kitokie nepasitenkinimo i\u0161rai\u0161kos būdai, da\u017eniausiai
\nsusilaukia ne tik tėvų, bet ir \u0161alia esančių reakcijos. Jei ma\u017eylis verkia, jis
\nsiunčia \u017einią, jog jam ka\u017ekas blogai. Jei \u0161alia yra \u017emogus, kurio elgesys
\nsukelia ma\u017eylio priekai\u0161tus, aplinkiniams tai \u017eenklas, jog jis yra
\n\u201eskriaudėjas\u201d.<\/p>\n
Posakis \u201etave skriaud\u017eia\u201d yra tokia natūrali reakcija į vaiko verksmą, jog jei
\npati pabandytumėte save stebėti, pamatytumėte, jog net ir jūs neretai mintyse
\nsuformuluosite tokią frazę, kai jūsų ar kitas kūdikis nerims kieno nors rankose.<\/p>\n
I\u0161 kur atsirado \u0161i reakcija, informacijos neturiu. Gali būti, jog ji būdinga tam
\ntikroms kultūroms, o gal instinktyvus noras ginti knirksintį kūdikėlį. Čia
\nsvarbu \u017einoti, jog tai nėra koks nors i\u0161skirtinis vienos močiutės ar tetos
\nįprotis. Jis būdingas daugeliui \u017emonių, kurie nereflektuoja savo elgesio ar
\nnaudojamų posakių.<\/p>\n
Visgi ar tai reikėtų priimti kaip mūsų kultūrai būdingą reakciją ir tiesiog
\nnusiraminti, ar bandyti keisti \u0161į stipriai įsi\u0161aknijusį elgesio modelį?
\nAtsakymas bus ai\u0161kesnis, kai trumpai aptarsiu, ką gali sukelti \u0161is fenomenas.<\/p>\n
Ma\u017eai tikėtina, jog ma\u017eas kūdikėlis pradės abejoti savo mamos ar tėčio
\ngeranori\u0161kumu ir meile. Tačiau vaikai auga, o senelių, dėd\u017eių ir tetų reakcija
\nnelabai keičiasi. Ma\u017eyliai dar nemokėdami kalbėti, pradeda ie\u0161koti būdų, kaip
\ni\u0161sisukti i\u0161 situacijų, kurios jiems yra nemalonios. Aplinkinių noras \u201ei\u0161traukti
\nma\u017eyli i\u0161 bėdos\u201d, gali pasipildyti ir realiu bandymu paimti vaiką i\u0161 jam
\nnepriimtinos situacijos.<\/p>\n
Tai pradeda menkinti tėvų autoritetą. Vaikas i\u0161moksta, jog jei mama turi
\nvienokius reikalavimus ar taisykles, tai nuo jos galima bėgti pas senelius ar
\nkitus geruosius giminaičius. Net jei aplinkinių naudojamos frazės keičiasi, tai
\njų metu perduodama informacija vaikui: \u201eAteik pas mane, a\u0161 tave i\u0161gelbėsiu
\n(da\u017eniausiai nuo tėvų)\u201d, lieka ta pati ir suklaidina ma\u017eylį.<\/p>\n
Kitas dalykas, kurį sukelia tokios aplinkinių reakcijos, tai jaunos mamos
\nnepasitikėjimo savimi jausmą. Net jei tai būtų nesąmoningi, neturintys realios
\nneigiamos informacijos posakiai, motinai jie da\u017eniausiai pama\u017eu silpnina ir taip
\nne visada stiprų pasitikėjimo tuo, ką ji daro, i\u0161gyvenimą.<\/p>\n
Tiek dėl to, jog vaikas neturėtų galimybės pabėgti nuo nemalonių, bet reikalingų
\nveiksmų, tiek dėl vaiko pagarbos savo tėvams vystymosi, tiek dėl pačių tėvų
\nsavijautos, tokias reakcijas svarbu pastebėti ir jas įvardinti kaip netinkamas.
\nYpatingai tais atvejais, kai jas naudoja da\u017enai su vaiku bendraujantis asmuo.<\/p>\n
Priklausomai nuo esamo santykio, pirmiausia galima aptarti \u0161į rei\u0161kinį ir
\npapra\u0161yti daugiau sąmoningumo bei savikontrolės, stengiantis jo nenaudoti.
\nPabandykite sutarti, jog \u0161alia da\u017enai būnantis \u017emogus, norėdamas padėti, geriau
\ntiesiogiai pasiūlys savo pagalbą o dar geriau – sulauks, kol jūs pati jos
\npapra\u0161ysite.<\/p>\n
Kitas galimas tokių reakcijų slopinimo būdas, savo jausmo i\u0161sakymas, kai
\ni\u0161girstate tokią pastabą. Galite i\u0161reik\u0161ti savo nepasitenkinimą kad ir tokiu
\nbūdu: \u201eMan nepatinka, jog jūs galvojate, kad a\u0161 savo vaikui darau ką nors
\nblogai. Net jei tai yra juokas, jis nelabai tinka \u0161ioje situacijoje. Nes tiek
\na\u0161, tiek mano ma\u017eylis esame įsitempę ir būtų geriausia, jei pasitikėtumėte mano
\ngeranori\u0161kumu savo vaiko at\u017evilgiu ir leistumėte situaciją i\u0161spręsti mums
\npatiems\u201d.<\/p>\n
\u017dinoma, galite susilaukti ir labai neigiamos reakcijos į tokius savo
\npasisakymus. Tačiau i\u0161sakydama savo norą ir ne\u017eemindama kitų \u017emonių, jūs
\nnedarote nieko blogo. Ir jei aplinkiniams bus sunku priimti jūsų pra\u0161ymą pirmą
\nkartą, nedvejodama jį pakartokite, kol jis bus i\u0161girstas.<\/p>\n
Stiprybės
\nVaida<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Situacija… Ma\u017eas vaikutis, sakykim iki metukų am\u017eiaus, kuris dar nieko
\nnekalba, tik gra\u017eiai guguoja, \u0161ypsosi ar niurzga, kai kas nors nepatinka. Taigi
\njo nuotaiką ir jausmus gali suprasti i\u0161 veido mimikos, i\u0161 akių i\u0161siplėtimo<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3042,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3041","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3041","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3041"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3041\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3042"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3041"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3041"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3041"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3041"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3041"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}