Kontroliuoti alkoholio suvartojamum\u0105 visuomen\u0117je yra sud\u0117tinga. Alkoholio sukeliami padariniai daro \u012ftak\u0105 visai sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemai ir sukelia alkoholin\u0119 kepen\u0173 lig\u0105. Viena jos form\u0173\u00a0\u2013 alkoholinis hepatitas (AH). \u0160i liga yra sud\u0117tinga ir sukelia didel\u012f mirtingum\u0105. Atlikti AH tyrimai leid\u017eia pla\u010diau ir giliau pa\u017evelgti \u012f \u0161i\u0105 lig\u0105, jos diagnostik\u0105, sunkumo \u012fvertinim\u0105, gydym\u0105 ir i\u0161ei\u010di\u0173 prognozavim\u0105\u00a0[1, 2].<\/p>\n
\u0160io straipsnio tikslas\u00a0\u2013 ap\u017evelgti tyrimus ir j\u0173 \u012ftak\u0105 priimant klinikinius sprendimus, nustatyti \u0161ios ligos suvokimo spragas. \u00a0<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Metodai<\/b><\/p>\n
Duomen\u0173 baz\u0117je Pubmed<\/i> atlikta klinikini\u0173 tyrim\u0173 paie\u0161ka naudojant rakta\u017eod\u017eius alkoholinis hepatitas ir alkoholin\u0117 kepen\u0173 liga. Atrinkti tyrimai, kurie dar\u0117 \u012ftak\u0105 diagnozuojant lig\u0105, nustatant jos sunkum\u0105 ir parenkant tinkam\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Prognostin\u0117s skai\u010diuokl\u0117s<\/b><\/p>\n
Glasgowo alkoholinio hepatito skai\u010diuokl\u0117 (angl.\u00a0The Glasgow Alcoholic Hepatitis Score\u00a0\u2013<\/i> GAHS), Modifikuota diskriminantin\u0117 funkcija (angl.\u00a0Modified discriminant function\u00a0\u2013<\/i> mDF), MELD (angl.\u00a0Model for End-Stage Liver Disease<\/i>) ir ABIC (angl.\u00a0age, bilirubin, INR and creatinine<\/i>) \u2013 visos jos gali b\u016bti naudojamos vertinant AH prognoz\u0119. Manoma, kad mDF buvo viena prover\u017e\u012f vertinant \u0161i\u0105 lig\u0105 suk\u0117lusi\u0173 skai\u010diuokli\u0173. Deja, ji n\u0117ra labai tiksli, nes remiasi SPA reik\u0161me, o \u0161is rodiklis skirtingose laboratorijose gali skirtis [3]. Nepaisant to, kad mDF naudojimas yra paplit\u0119s praktikoje, jo reik\u0161m\u0117 gydant AH yra neai\u0161ki.<\/p>\n
\u0160i\u0173 skai\u010diuokli\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad yra skirtum\u0173 prognozuojant ligoni\u0173 gydymo i\u0161eitis. mDF \u0161iuo atveju yra ma\u017eiausiai tiksli\u00a0[4, 5]. Nustatyti skai\u010diuokli\u0173 jautrumo, specifi\u0161kumo ir rekomenduojam\u0173 rib\u0173 skirtumai. mDF skai\u010diuoklei b\u016bdingas didelis jautrumas, bet ma\u017eas specifi\u0161kumas. Tai sukelia rizik\u0105, kad daliai ligoni\u0173 bus paskirtas netinkamas gydymas. Didelio specifi\u0161kumo, bet ma\u017eo jautrumo skai\u010diuokl\u0117mis (pvz., ABIC) ne visada galima nustatyti ligonius, kuri\u0173 prognoz\u0117 yra bloga\u00a0[5]. Tyrimu nustatyta, kad vertinant AH sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 i\u0161eitis GAHS yra specifi\u0161kesnis ir tikslesnis negu mDF\u00a0[6]. MELD skai\u010diuokl\u0117 palyginti yra tiksli, bet jos jautrumas ir specifi\u0161kumas priklauso nuo pasirinktos ribos, pagal kuri\u0105 yra vertinama. \u0160i riba varijuoja tarp 18 ir 25, o bendro sutarimo n\u0117ra\u00a0[7]. MELD, mDF, ABIC ir GAHS skai\u010diuokli\u0173 nustatomos vert\u0117s gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos technikos jautrumo. Vadinasi, skirting\u0173 klinik\u0173 laboratorijose tiems patiems ligoniams nustatomi \u0161i\u0173 skai\u010diuokli\u0173 \u012fvertinimai gali skirtis. Daugiausiai \u012ftakos tam turi skirtingi reagentai, kurie naudojami apskai\u010diuoti TNS\u00a0[3, 8]. \u012etak\u0105 daro ir hiperbilirubinemija (nei\u0161vengiama sergant AH), kuri gali keisti kreatinino koncentracij\u0105, net jeigu yra nustatoma fermentiniu metodu\u00a0[9]. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties GAHS, vertinant inkst\u0173 funkcij\u0105, yra naudojama \u0161lapalo, bet ne kreatinino koncentracija.<\/p>\n
Prognostini\u0173 skai\u010diuokli\u0173 reik\u0161m\u0117s neturi apsiriboti vien tik ligoni\u0173, kuri\u0173 prognoz\u0117 bloga, identifikavimu. Klinikin\u0117je praktikoje svarbu, kad skai\u010diuokl\u0117s nurodyt\u0173, kokio intensyvumo gydymas \u00a0daugiausiai tur\u0117s naudos konkre\u010diam ligoniui. Retrospektyviniu tyrimu nustatyta, kad ligoniams, kuri\u0173 mDF >32, bet GAHS \u22648, gydymas kortikosteroidais yra neefektyvus, bet ligoniams, kuri\u0173 mDF >32 ir GAHS >8, gydymas kortikosteroidais turi teigiamos \u012ftakos i\u0161gyvenamumui\u00a0[10]. Neai\u0161ku, ar ligoniams, kuriems nustatyta didel\u0117 MELD reik\u0161m\u0117, kortikosteroid\u0173 terapija yra efektyvi. Tolesn\u0117 prospektyvini\u0173 tyrim\u0173 (pvz., STOPAH) analiz\u0117, tik\u0117tina, pateiks nauj\u0173 duomen\u0173. \u0160iuo metu prognostin\u0117s skai\u010diuokl\u0117s pasirinkimas priklauso nuo klinicisto.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Sepsio reik\u0161m\u0117<\/b><\/p>\n
Bakterin\u0117 infekcija pablogina ir taip sunki\u0105 ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 kepen\u0173 ciroze, b\u016bkl\u0119 ir apie 20 kart\u0173 padidina mirties rizik\u0105\u00a0[11\u201313]. Tarp da\u017eniausi\u0173 patogen\u0173 priskiriami: Staphylococcus aureus, Enterococcus faecalis, Streptococcus pneumonia, Klebsiella spp <\/i>ir Escherichia coli<\/i>. Da\u017eniausios \u0161i\u0173 bakterij\u0173 sukeliamos infekcin\u0117s komplikacijos yra spontaninis bakterinis peritonitas, pneumonija, \u0161lapimo tak\u0173 infekcija ir bakteremija. Infekcija \u012f sistemin\u0119 kraujotak\u0105 gali i\u0161plisti d\u0117l pa\u010di\u0173 bakterij\u0173 arba j\u0173 produkt\u0173 (pvz., lipopolisacharid\u0173) translokacijos i\u0161 \u017earnyno\u00a0[14, 15].<\/p>\n
Kraujotakoje cirkuliuojantis endotoksinai alkoholin\u0117s kepen\u0173 ligos patogenez\u0117je irgi yra svarb\u016bs. Lipopolisacharidai, gamneigiam\u0173 bakterij\u0173 sienel\u0117je esantys endotoksinai da\u017eniau nustatomi alkoholine kepen\u0173 ciroze sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 organizme, palyginti su kitos etiologijos sukelta kepen\u0173 ciroze\u00a0[16, 17]. Endotoksin\u0173 randama ligoni\u0173 organizme, kurie serga tik lengvos formos AH (kai n\u0117ra nustatyta fibroz\u0117s ar ciroz\u0117s po\u017eymi\u0173)\u00a0[18].<\/p>\n
Pacientams, gydomiems prednizolonu, pager\u0117ja 28 dien\u0173 i\u0161gyvenamumas. Deja, padid\u0117ja ir infekcini\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis. Anks\u010diau buvo manoma, kad infekcija n\u0117ra kontraindikacija skirti kortikosteroid\u0173, jeigu yra adekva\u010diai gydoma\u00a0[19]. Tai paneigia STOPAH tyrimas. Juo nustatyta, kad infekcijos yra susijusios su blogesn\u0117mis gydymo prednizolonu i\u0161eitimis, net jeigu buvo sukontroliuotos prie\u0161 skiriant kortikosteroidus. \u0160\u012f nepageidaujam\u0105 gydymo prednizolonu poveik\u012f galima suma\u017einti, jeigu ligonis kartu yra gydomas antibiotikais\u00a0[20]. Reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad AH sergantiems ligoniams, kuriems pasirei\u0161kia kraujavimas i\u0161 vir\u0161utin\u0117s vir\u0161kinimo trakto dalies, b\u016bdingas ma\u017eesnis infekcij\u0173 da\u017enis ir geresn\u0117s i\u0161eitys\u00a0[21].<\/p>\n
Sergant sunkesne AH forma, ypa\u010d esant ilgai hospitalizacijai ir gydymui kortikosteroidais, reikia apsvarstyti grybelin\u0117s ir oportunistin\u0117s infekcijos pasirei\u0161kimo galimybes. \u0160iems ligoniams buvo nustatyta pneumonija ir invazyvi mikoz\u0117, kurios sukelia didel\u012f mirtingum\u0105\u00a0[22, 23].<\/p>\n
Kortikosteroid\u0173 poveikio nebuvimas gali b\u016bti susij\u0119s su infekcija. Ligonius, kuriems nustatyta didel\u0117 cirkuliuojan\u010di\u0173 bakterij\u0173 DNR koncentracija, gydymas prednizolonu yra miau paveikus. Kitu tyrimu nustatyta, kad hospitalin\u0117s infekcijos da\u017eniau i\u0161sivyst\u0117 ligoniams, kuriems gydymas kortikosteroidais buvo nepaveikus (42,5\u00a0proc.), palyginti su ligoniais, kuriems gydymas \u0161iuo vaistu buvo paveikus (11,1\u00a0proc.)\u00a0[19]. Taigi gydomojo poveikio prednizolonu nebuvimas gali atspind\u0117ti ne farmakologin\u012f neefektyvum\u0105, bet grei\u010diau infekcin\u0117s ligos pa\u016bm\u0117jim\u0105. Kyla klausimas, kaip galima identifikuoti didesn\u0117s rizikos ligonius, kurie infekcini\u0173 komplikacij\u0173 gal\u0117t\u0173 i\u0161vengti nevartodami kortikosteroid\u0173 ir taip pagerint\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. Vis\u0173 pirma reik\u0117t\u0173 nustatyti prokalcitonino koncentracij\u0105. J\u012f b\u016bt\u0173 galima naudoti \u017eymen\u012f diagnozuojant seps\u012f ligoniams, sergantiems AH\u00a0[24]. Galima apskai\u010diuoti neutrofil\u0173 ir limfocit\u0173 santyk\u012f, nes tai leid\u017eia prognozuoti hepatologini\u0173 ligoni\u0173 i\u0161eitis\u00a0[25].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kepen\u0173 biopsija<\/b><\/p>\n
Kepen\u0173 biopsija yra daugelio kepen\u0173 lig\u0173 diagnozavimo ir stadijos nustatymo auksinis standartas\u00a0[26, 27]. Nepaisant to, indikacijos jai atlikti ankstesniuose klinikiniuose tyrimuose labai varijavo ir tik neseniai buvo \u012ftrauktos \u012f klinikines rekomendacijas ligoniams, kuriuos numatyta gydyti kortikosteroidais\u00a0[28]. Kitos gair\u0117s yra ma\u017eiau grie\u017etos\u00a0[29]. Neseniai pasi\u016blyta histologin\u0117s klasifikacijos sistema\u00a0\u2013 Alkoholinio hepatito histologin\u0117 skai\u010diuokl\u0117 (angl.\u00a0Alcohol Hepatitis Histological Score<\/i>\u00a0\u2013 AHHS). Pagal \u0161i\u0105 skai\u010diuokl\u0119 galima numatyti ankstyv\u0105j\u012f pacient\u0173 mirtingum\u0105\u00a0[30].<\/p>\n
Kepen\u0173 biopsija ligoniams, sergantiems AH, gali sukelti i\u0161\u0161\u016bki\u0173, ypa\u010d d\u0117l histologinio m\u0117ginio pa\u0117mimo. Ligoniams da\u017enai b\u016bdingi koaguliacin\u0117s sistemos sutrikimai ir ascito susikaupimas pilvapl\u0117v\u0117s ertm\u0117je. Abu \u0161ie veiksniai sukelia papildom\u0105 rizik\u0105 atliekant transkutanin\u0119 biopsij\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties proced\u016br\u0105 da\u017enai reikia atlikti transjuguliariniu b\u016bdu. \u0160iandien ji yra saugi ir da\u017enai atliekama proced\u016bra daugelyje specializuot\u0173 centr\u0173\u00a0[31, 32]. Tiesa, kompetentingas specialistas ne visada gali interpretuoti \u0161iuos tyrimus. Taigi ligonio prie\u017ei\u016bros strategija, kai atliekama neprakti\u0161kai daug tyrim\u0173, bus neefektyvi daugeliui AH sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173\u00a0[33]. Histologin\u012f tyrim\u0105 interpretuoti yra sud\u0117tinga. I\u0161 prad\u017ei\u0173 galima pamanyti, kad histologin\u0117 AH diagnoz\u0117 yra specifi\u0161ka \u0161iai b\u016bklei. Ta\u010diau viename tyrime net 27\u00a0proc. ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 l\u0117tine dekompensuota alkoholine kepen\u0173 liga be \u016bminio geltos i\u0161sivystymo, atlikus kepen\u0173 biopsij\u0105 nustatyta nuo vidutinio sunkumo iki sunkaus laipsnio AH\u00a0[34].<\/p>\n
Nustatyta, kad terapeut\u0173 klinikini\u0173 duomen\u0173 interpretavimas ir histologinio tyrimo diagnoz\u0117 atitinka 70\u201380\u00a0proc. atvej\u0173\u00a0[29]. \u0160ie steb\u0117jimai yra pagr\u012fsti ligoni\u0173 duomenimis, kuri\u0173 AH diagnoz\u0117s sudarymo kriterijai yra labai plat\u016bs. Kai taikomi grie\u017etesni diagnostiniai kriterijai, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f hiperbilirubinemijos laipsn\u012f, klinikin\u0117s diagnoz\u0117s, kuri koreliuoja su histologinio tyrimo i\u0161vada, da\u017enis padid\u0117ja iki 96\u00a0proc.\u00a0[35]. Tai kelia abejoni\u0173 d\u0117l b\u016btinyb\u0117s atlikti kepen\u0173 biopsij\u0105. Neseniai i\u0161leistose rekomendacijose nurodoma, kad AH gali b\u016bti diagnozuojamas pacientams, kurie serga gelta ma\u017eiau nei 8 savaites, anamnez\u0117je yra ma\u017eiau nei prie\u0161 60 dien\u0173 buv\u0119s piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, n\u0117ra kit\u0173 kepen\u0173 pa\u017eeidimo veiksni\u0173, pacientas neserga sepsiu\u00a0[36]. Gelta diagnozuojama, kai bilirubino koncentracija yra didesn\u0117 nei 50\u00a0\u00b5mol\/l (STOPAH tyrime\u00a0\u2013 80\u00a0\u00b5mol\/l. AST aktyvumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis nei 50\u00a0U\/l, o AST\u00a0\/A\u00a0LT santykis\u00a0\u2013 didesnis nei 1,5. Esant patvirtintiems diagnostiniams kriterijams, rutininis kepen\u0173 biopsijos ar serologini\u0173 diagnostini\u0173 test\u0173 (pvz., Ash Test<\/i>) <\/i>naudojimas n\u0117ra pagr\u012fstas\u00a0[37].<\/p>\n
Siekiant \u012fvertinti AHHS galimyb\u0119 prognozuoti gydymo i\u0161eitis, i\u0161nagrin\u0117ta \u012f STOPAH tyrim\u0105 \u012ftraukt\u0173 ligoni\u0173 histologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai. Nepaisant to, kad histologiniais tyrimais AH buvo patvirtintas 88\u00a0proc. ligoni\u0173, net 15\u00a0proc. biopsij\u0173 traktuotos kaip netinkamos diagnostiniams tikslams. Sunkesn\u0117s eigos kepen\u0173 liga paprastai buvo susijusi su biopsijos m\u0117ginyje da\u017eniau nustatomu alkoholiniu steatohepatitu (82\u00a0proc. GAHS \u22648 ir 97\u00a0proc. GAHS >8). AHHS nustatomas ligos sunkumas teigiamai koreliavo su mDF ir GAHS reik\u0161m\u0117mis. Nepaisant to, kad tai pagrind\u017eia AHHS pritaikomum\u0105, ne\u012frodyta, kad \u0161i sistema yra naudingesn\u0117 u\u017e neinvazines ir greitai apskai\u010diuojamas prognostines skai\u010diuokles. Taigi biopsija gali b\u016bti pagr\u012fstai atliekama tik ligoniams, kuri\u0173 diagnoz\u0117 lieka neai\u0161ki\u00a0[31].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Alkoholinio hepatito gydymas<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n
Klinikini\u0173 tyrim\u0173 \u012ftaka: STOPAH ir kiti tyrimai<\/i><\/b><\/p>\n
Siekiant efektyviai gydyti AH, i\u0161tirtas ne vieno vaisto efektyvumas, bet tik du vaistai (pentoksifilinas ir prednizolonas) yra \u012ftraukti \u012f gydymo gaires, kurias paskelb\u0117 Europos kepen\u0173 tyrimo asociacija (angl.\u00a0European Association for the Study of Liver\u00a0\u2013 <\/i>EASL) [28] ir Amerikos kepen\u0173 lig\u0173 tyrimo asociacija (angl.\u00a0American Association for the Study of Liver Disease\u00a0\u2013<\/i> AASLD)\u00a0[29]. Nepaisant to, daug diskutuojama d\u0117l \u0161i\u0173 medikament\u0173 naudojimo tinkamumo. \u012evertinus 5 didel\u0117s apimties AH klinikinius tyrimus, nustatytas reik\u0161mingai didesn\u012f 28 dien\u0173 i\u0161gyvenamumas skiriant gydymui steroidinius preparatus, palyginti su placebu\u00a0[38]. Sistemin\u0117 15 klinikini\u0173 tyrim\u0173 ap\u017evalga ne\u012frod\u0117 jokios ai\u0161kios kortikosteroid\u0173 skyrimo \u0161iems ligoniams naudos\u00a0[39], nors ir nustatytas galimas trumpalaikis teigiamas poveikis. Pentoksifilino efektyvumas \u012frodytas tik viename klinikiniame tyrime\u00a0\u2013 nustatytas suma\u017e\u0117j\u0119s ankstyvasis mirtingumas skiriant pentoksifilin\u0105, palyginti su placebu\u00a0(atitinkamai 24,5\u00a0proc. ir 46,1\u00a0proc.)\u00a0[40]. \u0160is poveikis pasirei\u0161kia d\u0117l suma\u017e\u0117jan\u010dio mirtingumo, kur\u012f lemia\u00a0 hepatorenalinis sindromas (HRS) (6 (50\u00a0proc.) ir 22 (91,7\u00a0proc.), p=0,009). Kitame tyrime, kuriama buvo lyginamas kortikosteroid\u0173 ir pentoksifilino efektyvumas, nenustatyta jokio skirtumo tarp HRS i\u0161sivystymo ir mirtingumo nuo jo\u00a0[41]. Ne\u012frodytas ir kortikosteroid\u0173 prana\u0161umas, palyginti su pentoksifilinu.<\/p>\n
Atsitiktin\u0117s imties, dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame tyrime STOPAH (angl.\u00a0The Steroids or Pentoxifylline for Alcoholic Hepatitis study<\/i>) analizuotas steroid\u0173 ir pentoksifilino poveikis gydant AH. Pagal skirt\u0105 gydym\u0105 tiriamieji buvo suskirstyti \u012f 4 grupes: prednizolono ir pentoksifilino, prednizolono ir placebo, pentoksiflino ir placebo, dvigubo placebo\u00a0[43]. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u012f \u0161\u012f tyrim\u0105 \u012ftraukta daugiau nei 100 ligoni\u0173. Atlikus tyrim\u0105, prieita prie 3 pagrindini\u0173 i\u0161vad\u0173:<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Kitos gydymo strategijos<\/i><\/b><\/p>\n N-acetilcisteinas gali b\u016bti skiriamas kaip efektyvus papildomas medikamentas kartu su kortikosteroidais. Tyrimai, kuriuose vertintas antioksidant\u0173 derini\u0173 skyrimas (\u012fskaitant N-acetilcistein\u0105), nuvilia, nes n\u0117ra \u012frodytas teigiamas poveikis i\u0161gyvenamumui, palyginti su kortikosteroidais ar vaist\u0173 deriniu gydomais ligoniais\u00a0[47, 48]. Didel\u0117s apimties tyrimu \u012frodytas teigiamas N-acetilcisteino poveikis suma\u017einant infekcini\u0173 komplikacij\u0173 da\u017en\u012f, kai vaistas skiriamas kartu su prednizolonu\u00a0[49]. Tik po 1 m\u0117nesio pacient\u0173 steb\u0117jimo nustatytas statisti\u0161kai reik\u0161mingas skirtumas tarp \u0161i\u0173 grupi\u0173 mirtingumo (8\u00a0proc. vaist\u0173 derinio grup\u0117je 24\u00a0proc. prednizolono monoterapijos grup\u0117je, p=0,006). \u0160is skirtumas steb\u0117tas d\u0117l ma\u017eesnio infekcini\u0173 komplikacij\u0173 pasirei\u0161kimo ligoni\u0173 grup\u0117je, kurie gydyti N-acetilcisteinu. Po 6 steb\u0117jimo m\u0117nesi\u0173 nenustatyta jokio reik\u0161mingo skirtumo tarp abiej\u0173 grupi\u0173 mirtingumo (atitinkamai 27\u00a0proc. ir 38\u00a0proc., p=0,07). Tiesa, \u00a0\u0161\u012f teigiam\u0105 N-acetilcisteino poveik\u012f i\u0161gyvenamumui reik\u0117t\u0173 patvirtinti papildomais tyrimais.<\/p>\n Malnutricija da\u017enai b\u016bdinga ligoniams, sergantiems AH, tod\u0117l b\u016bt\u0173 labai naudinga gydytojo dietologo prie\u017ei\u016bra ir mitybos re\u017eimo korekcija. Tyrimu nustatyta, kad paskyrus enterin\u0119 mityb\u0105 suma\u017e\u0117jo infekcij\u0173 da\u017enis ir pager\u0117jo ligoni\u0173 i\u0161eitys, palyginti su gydymu kortikosteroidais. Reikia pamin\u0117ti, kad \u0161iame tyrime naudota unikali enterin\u0117s mitybos mi\u0161inio sud\u0117tis, kuri skiriasi nuo \u012fprastini\u0173 klinikin\u0117je praktikoje naudojam\u0173 mi\u0161ini\u0173. Neseniai atliktame tyrime buvo vertinamas enterin\u0117s mitybos ir kortikosteroid\u0173 sinerginis poveikis. Nustatyta, kad intensyvi enterin\u0117 mityba per nazogastrin\u012f zond\u0105, skiriama 14 dien\u0173, neturi jokio teigiamo poveikio\u00a0[50]. Nustatytas ma\u017eas tokio gydymo toleravimas, beveik pus\u0117 ligoni\u0173 i\u0161sitrauk\u0117 nazogastrin\u012f zond\u0105 nepra\u0117jus 14 dien\u0173. Nepaisant to, kad intensyvi enterin\u0117 mityba netur\u0117jo norimo poveikio, suvartojus daugiau nei 21,5\u00a0kcal\/kg\/d., gautas teigiamas poveikis. Tik\u0117tina, kad ligonio geb\u0117jimas toleruoti adekvat\u0173 gaunam\u0173 su maistu kalorij\u0173 kiek\u012f yra geresn\u0117s prognoz\u0117s rodiklis, ypa\u010d i\u0161sekusiems ir kacheksi\u0161kiems ligoniams.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Gydymo efektyvumo vertinimas<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n AH\u00a0\u2013 tai liga, kuri linkusi kisti. \u012e gydymo \u012fstaig\u0105 ligoniai gali kreiptis \u012fvairiais ligos etapais. Kai kuri\u0173 ligoni\u0173 savijauta ima greitai ger\u0117ti po hospitalizavimo ir gydymo prad\u017eios, kit\u0173 b\u016bkl\u0117 blog\u0117ja, nepriklausomai nuo skiriamo adekvataus gydymo ir abstinencijos.<\/p>\n Siekiant \u012fvertinti gydymo kortikosteroidais efektyvum\u0105, i\u0161tyrin\u0117ta AH eiga. Manoma, kad bet koks bilirubino koncentracijos ma\u017e\u0117jimas kraujo serume pra\u0117jus 1 savaitei po gydymo prad\u017eios yra atsako \u012f gydym\u0105 prednizolonu rodiklis\u00a0[51]. \u0160is teiginys analizuotas i\u0161samiau. Nustatyta, kad bilirubino koncentracijos suma\u017e\u0117jimas po 1 gydymo savait\u0117s daugiau nei 25\u00a0proc. nuo pradin\u0117s ribos yra reik\u0161mingesnis atsako \u012f gydym\u0105 rodiklis\u00a0[52]. Siekiant tiksliau \u012fvertinti ligoni\u0173, gydom\u0173 kortikosteroidais, prognoz\u0119, buvo sukurta Lille<\/i> prognostin\u0117 skai\u010diuokl\u0117\u00a0[53]. Norint palyginti \u0161ias skirtingas metodikas, atliktas tyrimas. Nustatyta, kad Lille<\/i> skai\u010diuokl\u0117 turi tik nedidel\u012f prana\u0161um\u0105, palyginti su santykiniu bilirubino koncentracijos suma\u017e\u0117jimu po pirmos gydymo savait\u0117s\u00a0[5]. Si\u016bloma, kad Lille<\/i> skai\u010diuokl\u0119 galima naudoti po 4 gydymo dienos ir, nenusta\u010dius gydymo kortikosteroidais efektyvumo, j\u012f nutraukti. Tai svarbu, nes pav\u0117luotas prednizolono neveiksmingumo nustatymas gali rodyti, kad prarasta galimyb\u0117 skirti alternatyv\u0173 gydym\u0105, tod\u0117l ligoniui paskirtas nereikalingas, daug nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 sukeliantis medikamentas\u00a0[54].<\/p>\n Lille<\/i> naudojimas po 4 gydymo dienos turi b\u016bti patvirtintas kitais tyrimais. Neseniai atliktame tyrime nurodyta, kad statini\u0173 ir dinamini\u0173 prognostini\u0173 skai\u010diuokli\u0173 derinys padeda geriau prognozuoti \u0161i\u0173 ligoni\u0173 i\u0161eitis\u00a0[55].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Kepen\u0173 transplantacija<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Kepen\u0173 transplantacija ligoniams, sergantiems AH, kelia nema\u017eai klausim\u0173. Daugelyje Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ligonini\u0173, kuriose atliekama kepen\u0173 transplantacija, prie\u0161 atliekant operacij\u0105 pacientas turi laikytis 6 m\u0117nesi\u0173 abstinencijos. \u0160io principo laikomasi ir daugelyje Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173, tarp j\u0173 ir Lietuvoje. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u0161i taisykl\u0117 yra daugiau patariamoji nei privalomoji, nes iki \u0161iol n\u0117ra \u012frodyta, kad tai padidina paciento i\u0161gyvenamum\u0105. Ligoniams, kuri\u0173 prognoz\u0117, apskai\u010diuota Lille<\/i> prognostine skai\u010diuokle, bloga, 6 m\u0117nesi\u0173 mirtingumas vir\u0161ija 70\u00a0proc.\u00a0[1, 51].<\/p>\n Europie\u010di\u0173 atliktame tyrime ligoniams, sirgusiems sunkiu, gydymui prednizolonu atspariu AH, nustatytas 77\u00a0proc. 6 m\u0117nesi\u0173 i\u0161gyvenamumas po kepen\u0173 transplantacijos. Tyrimo duomenys \u00a0palyginti su 23\u00a0proc. 6 m\u0117nesi\u0173 ligoni\u0173, kuriems kepen\u0173 transplantacija nebuvo atlikta, i\u0161gyvenamumu. \u0160is reik\u0161mingas skirtumas steb\u0117tas daugiau nei 2 metus po kepen\u0173 transplantacijos. \u012etraukimo \u012f tyrim\u0105 kriterijai buvo labai grie\u017eti (pvz., tur\u0117jo b\u016bti pirmasis dekompensuotos kepen\u0173 ligos epizodas, histologiniais tyrimais \u012frodytas atsparumas prednizolonui, palaikanti ligon\u012f \u0161eima, tiriamasis negal\u0117jo sirgti jokiomis gretutin\u0117mis somatin\u0117mis arba psichin\u0117mis ligomis ir tur\u0117jo b\u016bti pasiry\u017e\u0119s abstinencijai). Reik\u0117jo gauti \u00a0gydan\u010dio gydytojo, slaugytoj\u0173, priklausomyb\u0117s specialisto, ligonio \u0161eimos pritarim\u0105. \u0160i metodologija pakartota ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose atliktame tyrime\u00a0[56], kuriame nustatytas pana\u0161us mirtingumo rodiklis (70\u00a0proc.). Nepaisant didesnio MELD bal\u0173 vidurkio atliekant kepen\u0173 transplantacij\u0105, 6 m\u0117nesi\u0173 i\u0161gyvenamumas esant buvo didesnis (89\u00a0proc.), palyginti su Europoje atliktame tyrime apskai\u010diuotu i\u0161gyvenamumu (77\u00a0proc.). Kaip ir europie\u010di\u0173 atliktame tyrime, reik\u0161mingas i\u0161gyvenamumo skirtumas i\u0161liko daugiau nei 2 metus\u00a0[20].<\/p>\n Taigi ankstyvoji kepen\u0173 transplantacija ligoniams, sergantiems sunkia AH forma, yra galima\u00a0[57]. Sunkiausia \u0161iuo atveju yra nustatyti ligonius, kuriems numatoma bloga prognoz\u0117.<\/p>\n Kol nebus sukurtos prognostin\u0117s sistemos, leid\u017eian\u010dios \u012fvertinti ligonio prognoz\u0119, indikacijos, kada atlikti kepen\u0173 transplantacij\u0105, nebus patvirtintos.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Abstinencija<\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Ligoniams, sergantiems AH, rekomenduojama visi\u0161ka alkoholin\u0117 abstinencija\u00a0[29]. Neseniai atliktoje ap\u017evalgoje i\u0161nagrin\u0117ti farmakologiniai gydymo variantai ligoniams, priklausomiems nuo alkoholio ir sergantiems alkoholine kepen\u0173 liga. Saugiausias \u0161iuo atveju yra akamprosatas, nors vil\u010di\u0173 teikia ir baklofeno tyrimai\u00a0[58]. Norint pad\u0117ti \u0161iems ligoniams \u012fveikti priklausomyb\u0119, svarbiausia yra integruota multidisciplinin\u0117 prie\u017ei\u016bra, o ne farmakologinio preparato paskyrimas.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Apibendrinimas <\/b><\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n AH vertinimas ir gydymas i\u0161lieka prie\u0161taringas. Tiesa, neseniai atlikti tyrimai leido ai\u0161kiau suvokti \u0161ia liga sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Nerekomenduojama AH sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gydyti pentoksifilinu. Prie\u0161 skiriant gydym\u0105, kepen\u0173 biopsijos atlikti neb\u016btina, jeigu pacientai atitinka keliamus kriterijus. Ligoni\u0173 steb\u0117jimas d\u0117l galim\u0173 infekcij\u0173 ir adekvatus gydymas joms i\u0161sivys\u010dius yra itin svarbus ir gali prognozuoti gydymo i\u0161eitis. Kortikosteroidai suma\u017eina ankstyv\u0105j\u012f AH sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 mirtingum\u0105.<\/p>\n Klinikin\u0117je praktikoje tr\u016bksta tiksli\u0173 prognostini\u0173 skai\u010diuokli\u0173, pagal kurias galima \u012fvertinti gydymo i\u0161eitis ir gliukokortikoid\u0173 efektyvum\u0105. Tokios skai\u010diuokl\u0117s b\u016bt\u0173 naudingos atrenkant ligonius, kuriems medikamentinis gydymas teikia ma\u017eai vilties ir tinkamiausias gydymo pasirinkimas yra kepen\u0173 transplantacija. Kortikosteroidai \u0161iandien i\u0161lieka pagrindin\u0117 medikament\u0173 grup\u0117 gydant AH, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 efektyvesni\u0173 vaist\u0173 d\u0117l vis dar didelio mirtingumo nuo \u0161ios ligos.<\/p>\n Gyd. Benediktas Kurlinkus<\/b><\/p>\n Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/strong><\/p>\n Parengta pagal Dunne PDJ, Forrest EH. Review article: recent insights into clinical decision- making in severe alcoholic hepatitis. Aliment Pharmacol Ther. 2017;46:274-281.<\/i><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n 1. Lucey MR, Mathurin P, Morgan TR. Alcoholic hepatitis. N Engl J Med 2009;360:2758\u201369. Kontroliuoti alkoholio suvartojamum\u0105 visuomen\u0117je yra sud\u0117tinga. Alkoholio sukeliami padariniai daro \u012ftak\u0105 visai sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemai ir sukelia alkoholin\u0119 kepen\u0173 lig\u0105. Viena jos form\u0173\u00a0\u2013 alkoholinis hepatitas (AH). \u0160i liga yra sud\u0117tinga ir sukelia didel\u012f mirtingum\u0105. Atlikti AH tyrimai leid\u017eia pla\u010diau ir giliau pa\u017evelgti \u012f \u0161i\u0105 lig\u0105, jos diagnostik\u0105, sunkumo \u012fvertinim\u0105, gydym\u0105 ir i\u0161ei\u010di\u0173 prognozavim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[24505,27153,27179,27146,27183,27181,27182,27123,27145,18909,27167,11383,27148,7869,27175,27166,275,10835,27177,27160,10791,1632,27170,26566,27152,27169,7432,11900,27151,27178,137,27159,10858,27184,27171,27161,27150,26704,27174,5972,13546,27156,7508,27176,27172,880,27163,11893,27158,27173,27147,27164,18887,21,27180,8448,27155,27036,27157,27165,27149,27037,27168,7644,11891,27154,138,27162],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":{"0":"post-31","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-ligu-gydymas","8":"tag-proc","10":"tag-abdelnour","11":"tag-alcoholic","12":"tag-alcoholic-hepatol","13":"tag-alcoholic-liver","14":"tag-alcoholic-treated","15":"tag-analyses","16":"tag-angl-the","17":"tag-article","18":"tag-ascites","19":"tag-atitinkamai","20":"tag-bilirubin","21":"tag-biopsy","22":"tag-charlotte","23":"tag-corticosteroids","24":"tag-diagnoze","25":"tag-experience","26":"tag-features","27":"tag-forrest","28":"tag-hepatic","29":"tag-hepatitas","30":"tag-hepatol","31":"tag-hepatology","32":"tag-histological","33":"tag-immune","34":"tag-infekcija","35":"tag-invasive","36":"tag-iseitis","37":"tag-katoonizadeh","38":"tag-ligonis","39":"tag-lille","40":"tag-liver","41":"tag-liver-biopsy","42":"tag-louvet","43":"tag-mathurin","44":"tag-mirtinguma","45":"tag-model","46":"tag-mouri","47":"tag-pacientas","48":"tag-pentoksifilinas","49":"tag-placebu","50":"tag-pneumonia","51":"tag-predicts","52":"tag-prednisolone","53":"tag-prednizolonas","54":"tag-prognostic","55":"tag-related","56":"tag-rodiklis","57":"tag-rudler","58":"tag-score","59":"tag-scoring","60":"tag-short","61":"tag-sindromas","62":"tag-singal","63":"tag-skaiciuokle","64":"tag-skaiciuokles","65":"tag-stage","66":"tag-steroids","67":"tag-stewart","68":"tag-stopah","69":"tag-systems","70":"tag-translocation","71":"tag-transplantacija","72":"tag-treated","73":"tag-tyrime","74":"tag-vaistai","75":"tag-validation"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=31"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=31"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
2. Chayanupatkul M, Liangpunsakul S. Alcoholic hepatitis: a comprehensive review of pathogenesis and treatment. World J Gastroenterol 2014;20:6279\u201386.
3. Robert A, Chazouill\u00e8res O. Prothrombin time in liver failure: time, ratio, activity percentage, or international normalized ratio? Hepatology 1996;24:1392\u20134.
4. Sandahl TD, Jepsen P, Ott P, Vilstrup H. Validation of prognostic scores for clinical use in patients with alcoholic hepatitis. Scand J Gastroenterol 2011;46:1127\u201332.
5. Lafferty H, Stanley AJ, Forrest EH. The management of alcoholic hepatitis: a prospective comparison of scoring systems. Aliment Pharmacol Ther 2013;38:603\u201310.
6. Forrest EH, Evans CDJ, Stewart S, et al. Analysis of factors predictive of mortality in alcoholic hepatitis and derivation and validation of the Glasgow alcoholic hepatitis score. Gut 2005;54:1174\u20139.
7. Rahimi E, Pan J-J. Prognostic models for alcoholic hepatitis. Biomark Res 2015;3:20.
8. Lisman T, van Leeuwen Y, Adelmeijer J, et al. Interlaboratory variability in assessment of the model of end-stage liver disease score. Liver Int 2008;28:1344\u201351.
9. Davenport A, Cholongitas E, Xirouchakis E, Burroughs AK. Pitfalls in assessing renal function in patients with cirrhosis–potential inequity for access to treatment of hepatorenal failure and liver transplantation. Nephrol Dial Transplant 2011;26:2735\u201342.
10. Forrest EH, Morris AJ, Stewart S, et al. The Glasgow alcoholic hepatitis score identifies patients who may benefit from corticosteroids. Gut 2007;56:1743\u20136.
11. Wong F, Bernardi M, Balk R, et al. Sepsis in cirrhosis: report on the 7th meeting of the International Ascites Club. Gut 2005;54:718\u201325.
12. Christou L, Pappas G, Falagas ME. Bacterial infection-related morbidity and mortality in cirrhosis. Am J Gastroenterol 2007;102:1510\u20137.
13. Brann OS. Infectious complications of cirrhosis. Curr Gastroenterol Rep 2001;3:285\u201392.
14. Steffen EK, Berg RD, Deitch EA. Comparison of translocation rates of various indigenous bacteria from the gastrointestinal tract to the mesenteric lymph node. J Infect Dis 1988;157:1032\u20138.
15. Franc\u00e9s R, Zapater P, Gonz\u00e1lez-Navajas JM, et al. Bacterial DNA in patients with cirrhosis and noninfected ascites mimics the soluble immune response established in patients with spontaneous bacterial peritonitis. Hepatology 2008;47:978\u201385.
16. Bode C, Kugler V, Bode JC. Endotoxemia in patients with alcoholic and non-alcoholic cirrhosis and in subjects with no evidence of chronic liver disease following acute alcohol excess. J Hepatol 1987;4:8\u201314.
17. Fukui H, Brauner B, Bode JC, Bode C. Plasma endotoxin concentrations in patients with alcoholic and non-alcoholic liver disease: reevaluation with an improved chromogenic assay. J Hepatol 1991;12:162\u20139.
18. Bode C, Bode JC. Activation of the innate immune system and alcoholic liver disease: effects of ethanol per se or enhanced intestinal translocation of bacterial toxins induced by ethanol? Alcohol Clin Exp Res 2005;29:166S\u201371S.
19. Louvet A, Wartel F, Castel H, et al. Infection in patients with severe alcoholic hepatitis treated with steroids: early response to therapy is the key factor. Gastroenterology 2009;137:541\u20138.
20. Vergis N, Atkinson SR, Knapp S, et al. In Patients With Severe Alcoholic Hepatitis, Prednisolone Increases Susceptibility to Infection and Infection-Related Mortality, and Is Associated With High Circulating Levels of Bacterial DNA. Gastroenterology 2017;152:1068-1077.e4.
21. Rudler M, Mouri S, Charlotte F, et al. Prognosis of treated severe alcoholic hepatitis in patients with gastrointestinal bleeding. J Hepatol 2015;62:816\u201321.
22. Faria LC, Ichai P, Saliba F, et al. Pneumocystis pneumonia: an opportunistic infection occurring in patients with severe alcoholic hepatitis. Eur J Gastroenterol Hepatol 2008;20:26\u20138.
23. Lahmer T, Messer M, Schwerdtfeger C, et al. Invasive mycosis in medical intensive care unit patients with severe alcoholic hepatitis. Mycopathologia 2014;177:193\u20137.
24. Kumar K, Mohindra S, Raj M, Choudhuri G. Procalcitonin as a marker of sepsis in alcoholic hepatitis. Hepatol Int 2014;8:436\u201342.
25. Kalra A, Wedd JP, Bambha KM, et al. Neutrophil-to-lymphocyte ratio correlates with proinflammatory neutrophils and predicts death in low model for end-stage liver disease patients with cirrhosis. Liver Transpl 2017;23:155\u201365.
26. Ludwig J, Barham SS, LaRusso NF, Elveback LR, Wiesner RH, McCall JT. Morphologic features of chronic hepatitis associated with primary sclerosing cholangitis and chronic ulcerative colitis. Hepatology 1981;1:632\u201340.
27. Kleiner DE, Brunt EM, van Natta M, et al. Design and validation of a histological scoring system for nonalcoholic fatty liver disease. Hepatology 2005;41:1313\u201321.
28. EASL clinical practical guidelines: management of alcoholic liver disease. J Hepatol 2012;57:399\u2013420.
29. O’Shea RS, Dasarathy S, McCullough AJ. Alcoholic liver disease. Hepatology 2010;51:307\u201328.
30. Altamirano J, Miquel R, Katoonizadeh A, et al. A histologic scoring system for prognosis of patients with alcoholic hepatitis. Gastroenterology 2014;146:1231-9.e1-6.
31. Rockey DC, Caldwell SH, Goodman ZD, Nelson RC, Smith AD. Liver biopsy. Hepatology 2009;49:1017\u201344.
32. Lebrec D, Goldfarb G, Degott C, Rueff B, Benhamou JP. Transvenous liver biopsy: an experience based on 1000 hepatic tissue samplings with this procedure. Gastroenterology 1982;83:338\u201340.
33. Forrest EH, Gleeson D. Is a liver biopsy necessary in alcoholic hepatitis? J Hepatol 2012;56:1427-8; author reply 1428-9.
34. Katoonizadeh A, Laleman W, Verslype C, et al. Early features of acute-on-chronic alcoholic liver failure: a prospective cohort study. Gut 2010;59:1561\u20139.
35. Rincon D, Lo Iacono O, Ripoll C, et al. Prognostic value of hepatic venous pressure gradient for in-hospital mortality of patients with severe acute alcoholic hepatitis. Aliment Pharmacol Ther 2007;25:841\u20138.
36. Crabb DW, Bataller R, Chalasani NP, et al. Standard Definitions and Common Data Elements for Clinical Trials in Patients With Alcoholic Hepatitis: Recommendation From the NIAAA Alcoholic Hepatitis Consortia. Gastroenterology 2016;150:785\u201390.
37. Rudler M, Mouri S, Charlotte F, et al. Validation of AshTest as a Non-Invasive Alternative to Transjugular Liver Biopsy in Patients with Suspected Severe Acute Alcoholic Hepatitis. PLoS ONE 2015;10:e0134302.
38. Mathurin P, Mendenhall CL, Carithers RL, et al. Corticosteroids improve short-term survival in patients with severe alcoholic hepatitis (AH): individual data analysis of the last three randomized placebo controlled double blind trials of corticosteroids in severe AH. J Hepatol 2002;36:480\u20137.
39. Rambaldi A, Saconato HH, Christensen E, Thorlund K, Wetterslev J, Gluud C. Systematic review: glucocorticosteroids for alcoholic hepatitis–a Cochrane Hepato-Biliary Group systematic review with meta-analyses and trial sequential analyses of randomized clinical trials. Aliment Pharmacol Ther 2008;27:1167\u201378.
40. Akriviadis E, Botla R, Briggs W, Han S, Reynolds T, Shakil O. Pentoxifylline improves short-term survival in severe acute alcoholic hepatitis: a double-blind, placebo-controlled trial. Gastroenterology 2000;119:1637\u201348.
41. Park SH, Kim DJ, Kim YS, et al. Pentoxifylline vs. corticosteroid to treat severe alcoholic hepatitis: a randomised, non-inferiority, open trial. J Hepatol 2014;61:792\u20138.
42. Parker R, Armstrong MJ, Corbett C, Rowe IA, Houlihan DD. Systematic review: pentoxifylline for the treatment of severe alcoholic hepatitis. Aliment Pharmacol Ther 2013;37:845\u201354.
43. Forrest E, Mellor J, Stanton L, et al. Steroids or pentoxifylline for alcoholic hepatitis (STOPAH): study protocol for a randomised controlled trial. Trials 2013;14:262.
44. Singh S, Murad MH, Chandar AK, et al. Comparative Effectiveness of Pharmacological Interventions for Severe Alcoholic Hepatitis: A Systematic Review and Network Meta-analysis. Gastroenterology 2015;149:958-70.e12.
45. Mathurin P, Louvet A, Duhamel A, et al. Prednisolone with vs without pentoxifylline and survival of patients with severe alcoholic hepatitis: a randomized clinical trial. JAMA 2013;310:1033\u201341.
46. Louvet A, Diaz E, Dharancy S, et al. Early switch to pentoxifylline in patients with severe alcoholic hepatitis is inefficient in non-responders to corticosteroids. J Hepatol 2008;48:465\u201370.
47. Stewart S, Prince M, Bassendine M, et al. A randomized trial of antioxidant therapy alone or with corticosteroids in acute alcoholic hepatitis. J Hepatol 2007;47:277\u201383.
48. Phillips M, Curtis H, Portmann B, Donaldson N, Bomford A, O’Grady J. Antioxidants versus corticosteroids in the treatment of severe alcoholic hepatitis–a randomised clinical trial. J Hepatol 2006;44:784\u201390.
49. Nguyen-Khac E, Thevenot T, Piquet M-A, et al. Glucocorticoids plus N-acetylcysteine in severe alcoholic hepatitis. N Engl J Med 2011;365:1781\u20139.
50. Moreno C, Deltenre P, Senterre C, et al. Intensive Enteral Nutrition Is Ineffective for Patients With Severe Alcoholic Hepatitis Treated With Corticosteroids. Gastroenterology 2016;150:903-10.e8.
51. Mathurin P, Abdelnour M, Ramond M-J, et al. Early change in bilirubin levels is an important prognostic factor in severe alcoholic hepatitis treated with prednisolone. Hepatology 2003;38:1363\u20139.
52. Morris JM, Forrest EH. Bilirubin response to corticosteroids in severe alcoholic hepatitis. Eur J Gastroenterol Hepatol 2005;17:759\u201362.
53. Louvet A, Naveau S, Abdelnour M, et al. The Lille model: a new tool for therapeutic strategy in patients with severe alcoholic hepatitis treated with steroids. Hepatology 2007;45:1348\u201354.
54. Garcia-Saenz-de-Sicilia M, Duvoor C, Altamirano J, et al. Corrigendum: A Day-4 Lille Model Predicts Response to Corticosteroids and Mortality in Severe Alcoholic Hepatitis. Am J Gastroenterol 2017;112:666.
55. Louvet A, Labreuche J, Artru F, et al. Combining Data From Liver Disease Scoring Systems Better Predicts Outcomes of Patients With Alcoholic Hepatitis. Gastroenterology 2015;149:398-406.e8; quiz e16-7.
56. Im GY, Kim-Schluger L, Shenoy A, et al. Early Liver Transplantation for Severe Alcoholic Hepatitis in the United States–A Single-Center Experience. Am J Transplant 2016;16:841\u20139.
57. Singal AK, Bashar H, Anand BS, Jampana SC, Singal V, Kuo Y-F. Outcomes after liver transplantation for alcoholic hepatitis are similar to alcoholic cirrhosis: exploratory analysis from the UNOS database. Hepatology 2012;55:1398\u2013405.
58. Goh ET, Morgan MY. Review article: pharmacotherapy for alcohol dependence – the why, the what and the wherefore. Aliment Pharmacol Ther 2017;45:865\u201382.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"