Kuo berniukai skiriasi nuo mergai\u010di\u0173, manome su\u017einoj\u0119 dar vaikyst\u0117je. Ta\u010diau
\nrealiausiai ly\u010di\u0173 skirtumus suvokia mamos, kurioms teko laim\u0117 auginti ir s\u016bn\u0173,
\nir dukr\u0173. Jos \u017eino, kad berniuk\u0173 agresyvumas, broli\u0173 mu\u0161tyn\u0117s, vulgar\u016bs
\npaaugli\u0161ki juokeliai ir bauginantis video\u017eaidim\u0173 pasaulis \u2013 tai tik
\npavir\u0161utini\u0161ki sunkumai, kurie neretai nublanksta prie\u0161 mergaiti\u0161k\u0105 mad\u0173
\nvaikym\u0105si, sud\u0117ting\u0105 bendravim\u0105, ilgai nepamir\u0161tamas nuoskaudas bei kitas
\nsubtilybes, daugiausia b\u016bdingas \u201e\u0161velnioms ir nereiklioms\u201c mergait\u0117ms.<\/p>\n
Kas tai \u2013 stereotipai ar gyvenimo patikrinta tiesa? Pasak psicholog\u0173, t\u0117vai gana
\nlengvai konstatuoja, kurios lyties at\u017eal\u0105 auginti sunkiau \u2013 tiesiog \u012fvardija t\u0105
\nvaik\u0105, kuris pastaruoju metu kelia daugiausiai r\u016bpes\u010di\u0173. O jau po savait\u0117s-kitos
\ntie patys \u017emon\u0117s gali nesunkiai apsispr\u0119sti, jog vis d\u0117lto sunkiau auginti ne
\ns\u016bnus, kaip man\u0117 prie\u0161 tai, o dukras. Arba atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vienos tiesos nepaneigsi \u2013 berniukai ir mergait\u0117s auga \u0161iek tiek
\nkitaip. Ir tiek vienos, tiek kitos lyties vaikai pateikia t\u0117vams sav\u0173 \u201estaigmen\u0173\u201c.<\/p>\n
Be abejo, kiekvienas vaikas savaime yra individualus, o asmenyb\u0117s formavimasis
\npriklauso nuo daugyb\u0117s aplinkybi\u0173. Taip pat daugelis k\u016bdiki\u0173 jau nuo pat gimimo
\nsusiduria su faktu, jog aplinkiniai vienaip elgiasi su mergait\u0117mis ir kitaip \u2013
\nsu berniukais. Pavyzd\u017eiui, moksliniais tyrimais \u012frodyta, jog naujagim\u0117s
\nmergait\u0117s da\u017eniau kalbinamos \u0161velnesniu, meilesniu balsu, o naujagimiai
\nberniukai smarkiau s\u016bpuojami, su jais \u017eaid\u017eiama ekstremaliau. <\/p>\n
Taip pat ne paslaptis, kad berniukams ir mergait\u0117ms taikomos kiek skirtingos
\naugimo ir vystymosi normos.<\/p>\n
Taigi ar galima gal\u0173 gale pam\u0117ginti i\u0161siai\u0161kinti, kurios lyties at\u017ealas auginti
\nsud\u0117tingiau? Viskas priklauso nuo to, \u012f k\u0105 labiau kreipsime d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
Disciplina
\nKam sunkiau? Berniukams!<\/b><\/p>\n
Kod\u0117l berniukai visai nesiklauso, k\u0105 j\u016bs sakote? Pasirodo, jie girdi kiek
\npras\u010diau, nei mergait\u0117s, jau nuo pat gimimo, o v\u0117liau \u0161is skirtumas tik did\u0117ja!
\nMergai\u010di\u0173 klausa apima platesnio diapazono garsus, jos lengviau suvokia tai, kas
\npasakyta, verbaliniai centrai j\u0173 smegenyse vystosi grei\u010diau, nei berniuk\u0173. Tod\u0117l
\nmanoma, kad mergait\u0117ms lengviau paklusti \u017eodiniams paliepimams, pavyzd\u017eiui, \u201eNedaryk
\nto\u201c. Tuo tarpu berniukams labiau reikia fizinio kontakto \u2013 tiesiog paimti u\u017e
\nrankos ir patraukti nuo draud\u017eiamo objekto, – veiksm\u0105 jie supras geriau u\u017e
\n\u017eod\u017eius.<\/p>\n
Fizinis saugumas
\nKam sunkiau? Berniukams!<\/b><\/p>\n
Apibendrintai vertinant mergai\u010di\u0173 ir berniuk\u0173 elges\u012f nesunku pasteb\u0117ti, jog
\nberniukai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra labiau i\u0161dyk\u0119 ir agresyv\u016bs, nei mergait\u0117s, nuotykiai ir
\nrizika maloniai kutena j\u0173 smegenyse esan\u010dius malonumo centrus. Tod\u0117l s\u016bnus
\nauginantiems t\u0117vams neretai tenka daug labiau ki\u0161tis \u012f j\u0173 reikalus ir taikyti
\ngrie\u017etesnius apribojimus, nei mergait\u0117ms. Svarbiausia \u2013 kad \u0161ios ribos neb\u016bt\u0173
\npernelyg grie\u017etos ir kad jos netrukdyt\u0173 vaikui tobul\u0117ti.<\/p>\n
Tam, kad pa\u017eint\u0173 pasaul\u012f, daugumai berniuk\u0173 neu\u017etenka perskaityti apie j\u012f
\nknygose \u2013 paprastai jiems gyvenimas dovanoja daugiau m\u0117lyni\u0173, guz\u0173, nubrozdinim\u0173
\nir traum\u0173. Ir daug didesn\u0119 paslaug\u0105 savo vaikams padarys tie t\u0117vai, kurie, u\u017euot
\ndraud\u0119 rizikuoti, i\u0161mokys pamatuoti rizikos laipsn\u012f ir atsirinkti, kada
\nrizikuoti verta, o kada geriau kiek sul\u0117tinti temp\u0105.<\/p>\n
Bendravimas
\nKam sunkiau? I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u2013 berniukams, v\u0117liau \u2013 mergait\u0117ms!
\n<\/b>
\nNuo pat gimimo mergait\u0117s labiau domisi spalvotais daiktais, o berniukai \u2013
\njudan\u010diais daiktais. V\u0117liau tai gana ai\u0161kiai atsispindi j\u0173 pie\u0161iniuose:
\nmergait\u0117ms prisireikia visos spalv\u0173 palet\u0117s kad nupie\u0161t\u0173 stati\u0161k\u0105 g\u0117l\u0117t\u0105 piev\u0105,
\no berniukui u\u017etenka ir vienos spalvos, svarbiausia \u2013 kad ja galima nupie\u0161ti
\ngreitai lekian\u010di\u0105 ma\u0161in\u0105 ir j\u0105 lenkiant\u012f motocikl\u0105.<\/p>\n
Be to, mergait\u0117s nuo gimimo atid\u017eiau ir noriau tyrin\u0117ja \u017emoni\u0173 veidus, taigi jos
\ngana anksti i\u0161moksta suprasti neverbalinius signalus, kuriuos galima \u012f\u017evelgti
\n\u017emogaus veido i\u0161rai\u0161kose. Jos taip pat geriau pastebi balso tono pakitimus.
\nBerniukai ne tik v\u0117liau nei mergait\u0117s i\u0161moksta kalb\u0117ti \u2013 j\u0173 \u017eodynas skurdesnis,
\njiems da\u017eniausiai keblu i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais savo jausmus. Taigi i\u0161 prad\u017ei\u0173
\nberniukams bendrauti i\u0161ties gali b\u016bti sunkiau.<\/p>\n
Ta\u010diau vaikams sulaukus mokyklinio am\u017eiaus pad\u0117tis pasikei\u010dia. Mergait\u0117s da\u017enai
\npernelyg daug d\u0117mesio ir energijos ima skirti balso tonui, \u017evilgsniui bei \u017eod\u017ei\u0173
\npotekstei, tad joms bendrauti tampa kebliau: u\u017e i\u0161girstos informacijos jos
\nspar\u010diai ima ie\u0161koti kitos informacijos, taip nutoldamos nuo pasakyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173
\nesm\u0117s.<\/p>\n
Pasitik\u0117jimas savimi
\nKam sunkiau? Mergait\u0117ms!
\n<\/b>
\nI\u0161ugdyti vaikui savo vert\u0117s suvokim\u0105 bei pasitik\u0117jim\u0105 savimi \u2013 viena svarbiausi\u0173
\nu\u017eduo\u010di\u0173 mylintiems t\u0117vams. \u0160iuo atveju mergaites auginantiems t\u0117vams tenka
\n\u012fveikti daugiau i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n
Pasak psicholog\u0173, mergait\u0117ms paprastai sunkiau pasitik\u0117ti savimi ir jausti savo
\nvert\u0119 d\u0117l seniai visuomen\u0117je \u012fsigal\u0117jusio stereotipo, es\u0105 mergait\u0117 privalo b\u016bti
\nmiela ir mandagi, vadinasi, \u012ftinkanti kitiems. \u0160is kult\u016brinis spaudimas nuo
\nma\u017eens moko mergaites r\u016bpintis kit\u0173 jausmais ir poreikiais pamir\u0161tant savuosius.
\nIr kuo labiau mergait\u0117 tam pakl\u016bsta, kuo ji paslaugesn\u0117 kitiems, tuo menkiau ji
\nima vertinti save. Tik neder\u0117t\u0173 paslaugumo painioti su papras\u010diausiu mandagumu \u2013
\npastarasis labai pageidautinas abiej\u0173 ly\u010di\u0173 vaik\u0173 \u012fg\u016bdis.<\/p>\n
V\u0117liau savo vert\u0117s suvokim\u0105 dar labiau gali sumenkinti nepasitenkinimas savo
\nk\u016bnu ar i\u0161vaizda, taip pat gerokai da\u017eniau varginantis mergaites nei berniukus.<\/p>\n
Mokykla
\nKam sunkiau? Da\u017eniausiai berniukams!<\/b><\/p>\n
Berniukai ir \u0161iuolaikin\u0117 mokymosi sistema \u2013 ne patys geriausi partneriai.
\nU\u017edarose patalpose vykstan\u010dios pamokos, ankstyvas akademini\u0173 \u017eini\u0173 mokymasis,
\naudiovizualinis \u017eini\u0173 perteikimas da\u017enai tampa sud\u0117tingu i\u0161\u0161\u016bkiu berniukams,
\nkurie mokytis pradeda b\u016bdami kiek ma\u017eiau brandesni, nei mergait\u0117s. Tod\u0117l
\npradin\u0117se klas\u0117se berniuk\u0173 mokymosi \u012fg\u016bd\u017eiai paprastai b\u016bna silpnesni nei j\u0173
\nklas\u0117s draugi\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l toks atsilikimas nepasirei\u0161kia dar prie\u0161mokyklin\u0117se \u012fstaigose? Mat ten
\ndaugiau d\u0117mesio skiriama veiklai, kuri berniukams sekasi geriau: muzikai,
\ndarbeliams, pie\u0161imui, judriesiems \u017eaidimams. Mokykloje \u0161i veikla tampa nebe
\npagrindine mokymosi dalimi, o veikiau pramoga, tad \u201esvarbiosiose\u201c pamokose
\nberniukams tenka padirb\u0117ti daug nuo\u0161ird\u017eiau, kad pasivyt\u0173 i\u0161 prigimties \u012f tokiam
\nmokymosi b\u016bdui gabesnes mergaites.<\/p>\n
Na, o kokios bendros i\u0161vados? T\u0117vams, auginantiems berniukus, prireiks daugiau
\nkantryb\u0117s \u012fveikiant j\u0173 vaikyst\u0117s metamus i\u0161\u0161\u016bkius nei t\u0117vams, auginantiems to
\npaties am\u017eiaus mergaites. Ta\u010diau sulaukus paauglyst\u0117s viskas gali b\u016bti net labai
\npasikeit\u0119 \u2013 tada daugiau kantryb\u0117s, pedagogikos ir psichologijos \u017eini\u0173 i\u0161 j\u0173
\npareikalaus dukros.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kuo berniukai skiriasi nuo mergai\u010di\u0173, manome su\u017einoj\u0119 dar vaikyst\u0117je. Ta\u010diau
\nrealiausiai ly\u010di\u0173 skirtumus suvokia mamos, kurioms teko laim\u0117 auginti ir s\u016bn\u0173,
\nir dukr\u0173. Jos \u017eino, kad berniuk\u0173 agresyvumas, broli\u0173 mu\u0161tyn\u0117s, vulgar\u016bs
\npaaugli\u0161ki juokeliai ir bauginantis video\u017eaidim\u0173 pasaulis \u2013 tai tik
\npavir\u0161utini\u0161ki sunkumai, kuri<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3110,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3109","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3109","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3109"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3109\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3109"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3109"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3109"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3109"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3109"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}