Neretai girdime, kaip t\u0117veliai skund\u017eiasi, kad buv\u0119s ramus vaikas, sulauk\u0119s
\nporos – trejeto meteli\u0173 tampa irzlus, da\u017enai d\u0117l niek\u0173 pradeda kaprizintis.<\/p>\n
Psichologai sako, jog sunkiausia b\u016bna, jei t\u0117vai nepasiruo\u0161\u0119 periodui, kai
\nma\u017eylis \u016bgteli ir daugel\u012f dalyk\u0173 stengiasi pasidaryti pats. Tuomet suaugusiems
\nneu\u017etenka kantryb\u0117s laukti, kol vaikas u\u017esimaus, u\u017esisegs ar u\u017esiri\u0161 ir
\natsiradus\u012f ma\u017eylio nor\u0105 daryti daug k\u0105 savaranki\u0161kai nuolat skubantys t\u0117veliai
\nlaiko papras\u010diausiu vaiko u\u017esispyrimu, nepaklusnumu ar kaprizu. <\/p>\n
Tais atvejais, kai t\u0117veliai numato ateisiant tok\u012f "savaranki\u0161kumo" laikotarp\u012f,
\nma\u017eyliui paprastai paliekama pakankamai laiko susiruo\u0161ti, o jo pastangos
\n\u012fvertinamos geru \u017eod\u017eiu. Taip ugdomas vaiko savaranki\u0161kumas bei sav\u0119s
\napsitarnavimo \u012fg\u016bd\u017eiai – juk vaikui bet koks "mok\u0117jimas" ir skatinimas labai
\ndaug rei\u0161kia jo, kaip asmenyb\u0117s formavimui. <\/p>\n
Ta\u010diau psichologai da\u017eniausiai apgailestauja, kad t\u0117vai \u012f ma\u017euosius kreipiasi ne
\ngirdami, o peikdami, bardami ar drausmindami. Pavyzd\u017eiui, kiekviena
\npasitaikan\u010dia proga kartojama: "Koks tu negeras! Liaukis, nes gausi \u012f kail\u012f!" ir
\npana\u0161iai. Jei t\u0117veliai da\u017eniau bendraut\u0173 su vaik\u0173 psichologu, su\u017einot\u0173, jog
\nnuolatinis kartojimas, jog vaikas yra negeras, kaprizingas, nepaklusnus, nuo pat
\nma\u017eens ugdo pykt\u012f ir prie\u0161i\u0161kum\u0105. <\/p>\n
Psichologai tvirtina, jog pastabas vaikui galima i\u0161sakyti ir be tiesioginio
\nkaltinimo, kuris taip nesuerzina, o ver\u010dia m\u0105styti apie savo santykius su
\naplinkiniais. Pavyzd\u017eiui, vaik\u0105 labiau paveiks tokios pastabos: "A\u0161 labai
\ni\u0161sigandau, kai\u2026Pa\u017ei\u016br\u0117k, kaip tuksi mano \u0161irdel\u0117", "Man buvo g\u0117da, kai\u2026", "A\u0161
\nlabai nusiminiau"\u2026 ir pana\u0161iai. Taip formuluojami "pabarimai" taip pat yra
\npersp\u0117jantys ir kur kas labiau drausmina. <\/p>\n
Psicholog\u0173 \u012fsitikinimu, d\u0117l t\u0117v\u0173 nesugeb\u0117jimo tinkamai aukl\u0117ti, neretas ma\u017eylis
\nsavo branda atsilieka nuo am\u017eiaus. Tai ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kai vaikas nuvedamas \u012f
\npirm\u0105j\u0105 aukl\u0117jimo \u012fstaig\u0105 – lop\u0161el\u012f-dar\u017eel\u012f. Isteri\u0161kas verksmas, spardymasis
\nparkritus ant grind\u0173, nenoras bendrauti su bendraam\u017eiais rodo, jog \u0161eimoje
\nvaikas nebuvo pratinamas bendrauti su svetimais \u017emon\u0117mis, valdyti savo
\n\u012fgeid\u017eius. T\u0117vai viliasi, jog viso to jis i\u0161moks dar\u017eelyje. \u017dinoma, i\u0161moks,
\npripras. Ta\u010diau ma\u017eam \u017emogu\u010diui b\u016bt\u0173 kur kas lengviau per\u017eengti t\u0105 slenkst\u012f, jei
\njis b\u016bt\u0173 to i\u0161mokintas \u0161eimoje. <\/p>\n
\nPareng\u0117 Skirma Valiulyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Neretai girdime, kaip t\u0117veliai skund\u017eiasi, kad buv\u0119s ramus vaikas, sulauk\u0119s
\nporos – trejeto meteli\u0173 tampa irzlus, da\u017enai d\u0117l niek\u0173 pradeda kaprizintis.<\/p>\n
Psichologai sako, jog sunkiausia b\u016bna, jei t\u0117vai nepasiruo\u0161\u0119 periodui, kai
\nma\u017eylis \u016bgteli ir daugel\u012f dalyk\u0173 stengiasi pasidaryti pats. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3138,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3137","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3137","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3137"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3137\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3138"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3137"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3137"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3137"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3137"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3137"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}