Nors dukra ruden\u012f eis \u012f pirm\u0105 klas\u0119, ji nei\u0161traukia pir\u0161\u010diuk\u0173 i\u0161 burnyt\u0117s
\n– visi jos nagu\u010diai nukramtyti net iki m\u0117s\u0173. M\u0117ginau ir geruoju, ir piktuoju
\natkalb\u0117ti, mu\u0161iau per nagus, g\u0105sdinau, kad u\u017eaugs \u016bsai, o ant pir\u0161\u010diuk\u0173 plaukai,
\nbet niekas nepadeda. K\u0105 daryti?
\nDanguol\u0117<\/p>\n
Niekaip neatpratinu s\u016bnaus krap\u0161tyti nos\u012f ir… d\u0117tis visk\u0105 \u012f burn\u0105. Pir\u0161tus
\ntepiau jodu, mirkiau \u012f pipirus, bet veltui. Jis prad\u0117jo taip elgtis, kai \u0117m\u0117
\nlankyti dar\u017eel\u012f. Aukl\u0117toja sako, jog grup\u0117je visi vaikai taip daro ir \u010dia nieko
\nbaisaus. Ar normalu, kad 4 metuk\u0173 vaiko pir\u0161tas vis\u0105 laik\u0105 nosyje?
\nVaida<\/b><\/p>\n
Vilniaus miesto psichologin\u0117s – pedagogin\u0117s tarnybos psicholog\u0117, moksl\u0173
\ndaktar\u0117, docent\u0117 Irina Bla\u017eien\u0117:
\n<\/i>
\n– Reikia pasteb\u0117ti, kad dauguma vaik\u0173 m\u0117gina krap\u0161tyti nos\u012f ar kramtyti nagus.
\nTai jie daro patys to nepasteb\u0117dami, nevalingai ir visi\u0161kai nesijausdami
\nnepatogiai. Ta\u010diau suaugusieji (t\u0117veliai, seneliai, aukl\u0117tojai) \u012f tai reaguoja
\nypa\u010d audringai. Da\u017eniausiai jie pasirenka lengviausi\u0105 sprendim\u0105 – duoda vaikui
\nper rankas, bara, g\u0105sdina, g\u0117dina. Manau, kad \u012f \u0161i\u0105 problem\u0105 b\u016btina pa\u017evelgti
\npla\u010diau.<\/p>\n
Tiek nosies krap\u0161tymas, tiek nag\u0173 kramtymas, priskiriami vaik\u0173 elgesio,
\npsichikos ir emocij\u0173 sutrikimams. Tod\u0117l vieno atsakymo \u012f visus klausimus n\u0117ra ir
\nnegali b\u016bti. Kiekvienas atvejis savitas, o prie\u017eastys kompleksin\u0117s ir labai
\nindividualios. Juo labiau, kad vaikams n\u0117ra bendr\u0173 formuli\u0173 ir taisykli\u0173, pagal
\nkurias galima spr\u0119sti apie j\u0173 elges\u012f. Tod\u0117l jei ma\u017eylis prad\u0117jo krap\u0161tyti nos\u012f,
\nkramtyti nagus ar \u0161iaip daryti tai, ko anks\u010diau nedar\u0117, barti (ar net mu\u0161ti)
\nvaiko u\u017e tai nereik\u0117t\u0173. <\/p>\n
Pirmiausia t\u0117veliams der\u0117t\u0173 pam\u0117ginti suvokti, kod\u0117l, kaip da\u017enai, kokioje
\nsituacijoje vaikas tai daro ir kas tuo metu jo, o gal net ir \u0161eimos gyvenime
\nvyksta. <\/p>\n
Tai yra – realiai pam\u0117ginti \u012fvertinti matomus ar numanomus pasikeitimus vaiko
\ngyvenime. Gal ma\u017eylis prad\u0117jo lankyti dar\u017eel\u012f ar susipyko su draugais kieme, gal
\ngim\u0117 broliukas ar sesut\u0117, o gal persikraust\u0117 \u012f kit\u0105 but\u0105, gal vaikas prarado
\nkontakt\u0105 su jam svarbiu ir artimu \u017emogum. Taigi vaiko elgesio pasikeitimo
\nprie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173. <\/p>\n
Geri patarimai:<\/b><\/p>\n
su tokiais vaikais galima dirbti labai k\u016brybingai tiek namuose, tiek ugdymo
\n\u012fstaigoje. Pavyzd\u017eiui, vaikui leisti pie\u0161ti, \u017eaisti, jam pasakoti vadinamas
\npsichoterapines istorijas, pasakas apie neva kitus taip daran\u010dius ir \u012f j\u012f labai
\npana\u0161ius vaikus, <\/p>\n
galima pasi\u016blyti vaikui kramtyti kas antr\u0105 arba kas tre\u010di\u0105 nag\u0105 arba pam\u0117ginti
\nkramtyti nagus i\u0161 apa\u010dios, pak\u0117lus rank\u0105 \u012f vir\u0161\u0173, <\/p>\n
da\u017eniau steb\u0117ti vaik\u0105 ir stengtis nepalikti jo be veiklos – nieko neveikimas,
\ntu\u0161\u010dios rankos, pir\u0161teliai be \u017eaisl\u0173 – pra\u0161yte pra\u0161osi l\u012fsti \u012f nosyt\u0119 ar
\nburnyt\u0119. <\/p>\n
\u0160iuo metu nagus kramtantiems vaikams, vaistin\u0117s si\u016blo \u012fvairiausi\u0173 priemoni\u0173 –
\nnuo neskanaus nag\u0173 lako iki smagi\u0173 bei skani\u0173 kramtuk\u0173. Kartais galima
\npasinaudoti \u0161iomis priemon\u0117mis.<\/p>\n
Jeigu nag\u0173 kramtymas re\u010diau sutinkama problema, tai nos\u012f krap\u0161to beveik visi
\nikimokyklinio (o kartais ir vyresnio) am\u017eiaus vaikai. <\/p>\n
Kadangi nosyje yra daugyb\u0117 receptori\u0173, kurie turi raminam\u0105j\u012f efekt\u0105, manoma, kad
\ntokiu b\u016bdu vaikai randa, kaip nusiraminti. Deja, vaikai nejau\u010dia socialin\u0117s
\nsituacijos, kurioje tuo metu jie yra. <\/p>\n
Ta\u010diau vaik\u0105 pamokius ir jam pasi\u016blius tai daryti, kai niekas nemato, jis
\nliaujasi nos\u012f krap\u0161tyti bet kur ir bet kada. <\/p>\n
Kartas nuo karto suaugusieji gal\u0117t\u0173 ramiai pasikalb\u0117ti su vaiku, jam paai\u0161kinti,
\npateikti pavyzd\u017ei\u0173, kad t\u0117velis ar mamyt\u0117 taip nedaro. Ta\u010diau svarbiausia,
\nreik\u0117t\u0173 paie\u0161koti kito nusiraminimo b\u016bdo. Vieniems tinka fiziniai pratimai, kiti
\nm\u0117gsta \u0161okti, treti b\u0117gioti, plaukioti baseine. Dar kitiems ma\u017eyliams gal tikt\u0173
\nmasa\u017eas su \u017eaidimo elementais ar prie\u0161 mieg\u0105 pasakojant pasakas ir \u201cminkant,
\nko\u010diojant, voliojant, grumdant vaik\u0105\u201d. O gal papras\u010diausiai pakakt\u0173 tik pasupti
\nprie\u0161 mieg\u0105?<\/p>\n
Reikia pasteb\u0117ti, kad nag\u0173 kramtymas ar nosies krap\u0161tymas – tai vaikyst\u0119
\nlydintys rei\u0161kiniai. Anksti pasteb\u0117jus, t\u0117v\u0173 ir aplinkini\u0173 suaugusi\u0173
\npastangomis, tai netampa blogu \u012fpro\u010diu ir v\u0117liau s\u0117kmingai \u0161ias problemas
\npamir\u0161tama.<\/p>\n
Skirma Valiulyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors dukra ruden\u012f eis \u012f pirm\u0105 klas\u0119, ji nei\u0161traukia pir\u0161\u010diuk\u0173 i\u0161 burnyt\u0117s
\n– visi jos nagu\u010diai nukramtyti net iki m\u0117s\u0173. M\u0117ginau ir geruoju, ir piktuoju
\natkalb\u0117ti, mu\u0161iau per nagus, g\u0105sdinau, kad u\u017eaugs \u016bsai, o ant pir\u0161\u010diuk\u0173 plaukai,
\nbet niekas nepadeda<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3184,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3183","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3183","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3183"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3183\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3184"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3183"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3183"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3183"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3183"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3183"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}