\u0160iame \u012fvairi\u0173 technologij\u0173 am\u017eiuje t\u0117vams da\u017enai kyla aukl\u0117jimo problem\u0173.
\nPedagogin\u0117je ir psichologin\u0117je literat\u016broje gausu \u012fvairi\u0173 patarim\u0173, kaip aukl\u0117ti
\nvaik\u0105, ta\u010diau \u0161ie si\u016blymai b\u016bna tokie prie\u0161taringi, kad t\u0117vams da\u017enai juos sunku
\nsuvokti ir i\u0161sirinkti. Tad neretai t\u0117vai ima nepasitik\u0117ti savimi, jau\u010diasi
\nnekompetetingi tinkamai aukl\u0117ti vaik\u0105. Kaip neprarasti pasitik\u0117jimo?<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 aptarsime aukl\u0117jimo metod\u0105, kuris yra pats papras\u010diausias ir
\nnat\u016braliausias, nereikalaujantis speciali\u0173 \u017eini\u0173 ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u2013 tai aukl\u0117jimas
\nmeile. Kas gali b\u016bti papras\u010diau, kaip myl\u0117ti savo ma\u017eyl\u012f? Ta\u010diau m\u016bs\u0173
\n,,susvetim\u0117jimo\u201c am\u017eiuje tai darosi vis sud\u0117tingiau. Galb\u016bt viena to prie\u017eastis
\n– patys t\u0117vai vaikyst\u0117je nepatyr\u0117 meil\u0117s, nei\u0161moko dalintis jausmais,
\nteigiamomis emocijomis.<\/p>\n
Pasak psicholog\u0173, net suaugusieji nei\u0161siver\u010dia be apsikabinim\u0173, bu\u010dini\u0173. \u017dmogus,
\nnepatyr\u0119s \u0161velnumo, yra dirglus, jau\u010diasi vieni\u0161as ir niekam nereikalingas.
\nTaigi jei suaugusiajam taip reikalingos teigiamos emocijos, tai ma\u017eyliui jos
\nypa\u010d svarbios!<\/p>\n
Jau \u012fs\u010diose ma\u017eylis jau\u010dia lyt\u0117jim\u0105, skiria balsus (ypa\u010d mamos ir t\u0117\u010dio). Jei
\nmama kalbasi su savo b\u016bsimu k\u016bdikiu, glosto pilv\u0105 – atsiranda judviej\u0173 emocinis
\nkontaktas. Vaikutis aktyviai bendrauja su mamyte – ma\u017eylio spyriai vis
\nstipresni. Gim\u0119 vaiku\u010diai, su kuriais t\u0117vai bendravo dar iki gimimo, yra
\nramesni, grei\u010diau vystosi, atsparesni stresui. <\/p>\n
Pirmaisiais gyvenimo m\u0117nesiais ma\u017eylis tik per emocijas ir susipa\u017e\u012fsta su
\npasauliu. Po to \u012fsijungia reg\u0117jimas, klausa, lyt\u0117jimas. Kod\u0117l valdi\u0161kuose
\nnamuose augantys ma\u017eyliai taip skiriasi nuo savo bendraam\u017ei\u0173? Jie baik\u0161t\u016bs,
\nnepasitikintys savimi,l\u0117\u010diau fizi\u0161kai besivystantys.Silpnesn\u0117s ir psichin\u0117s
\nsavyb\u0117s: atmintis, m\u0105stymas, vaizduot\u0117. Viskas gana paprastai paai\u0161kinama \u2013
\n\u0161alia n\u0117ra artimo \u017emogaus, kuris reaguoja \u012f kiekvien\u0105 jo judes\u012f, \u0161ypsen\u0105,
\nverksm\u0105, kuris da\u017enai ima j\u012f ant rank\u0173, \u0161velniai glaud\u017eia, nuramina, pagiria.
\nVaikui iki trej\u0173 met\u0173 b\u016btina, kad mama ar kitas artimas \u017emogus nuolat b\u016bt\u0173
\n\u0161alia.<\/p>\n
Dar visai neseniai (60-70 metais) buvo normalu, kad mama vos keli\u0173 m\u0117nesi\u0173
\nnaujagim\u012f palikdavo lop\u0161elyje, o pati eidavo \u012f darb\u0105. T\u0117vams buvo patarin\u0117jama
\nnelepinti vaiko, neimti ant rank\u0173, jei n\u0117ra ypatingo reikalo (\u201egerai, kad r\u0117kia-
\nplau\u010diai vystosi\u201c). Tokio aukl\u0117jimo rezultatas apgail\u0117tinas \u2013 u\u017eaugo silpnos
\nsveikatos, psichologini\u0173 problem\u0173 (nepasitik\u0117jimas savimi, nerimas, depresija,
\njuos lydintis alkoholizmas, agresija ir pan.) turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 karta. Daugelis
\nsuaugusi\u0173j\u0173 susiduria su problemomis kurdami \u0161eim\u0105, nes vaikyst\u0117je j\u0173 nei\u0161mok\u0117
\ndalintis meile ir d\u0117mesiu. <\/p>\n
Mokslininkai teigia,kad suaugusi\u0173j\u0173 elges\u012f lemia vaikyst\u0117je patirti i\u0161gyvenimai:
\njei j\u012f vis\u0105 laik\u0105 lyd\u0117jo t\u0117v\u0173 d\u0117mesys ir \u0161velnumas, tuo pa\u010diu atsilygins ir jis
\njau pats aukl\u0117damas kitus ir bendraudamas su jais. <\/p>\n
I\u0161 ko susideda aukl\u0117jimas \u201e\u0161velnumu\u201c. <\/b><\/p>\n
AKI\u0172 KONTAKTAS. <\/b>Tai mylintis t\u0117v\u0173 \u017evilgsnis, pasireng\u0119s reaguoti \u012f
\nverksm\u0105, juok\u0105, bet kur\u012f judes\u012f. \u017dvilgsnis gali nuraminti, pritarti,
\npralinksminti, ta\u010diau gali ir nubausti. Toks kontaktas vaikui b\u016btinas nuo pat
\ngimimo.<\/p>\n
FIZINIS KONTAKTAS. <\/b>Tai ir \u0161velnus glamon\u0117jimas, ir i\u0161dykavimas. Fizinis
\nkontaktas vaikui b\u016btinas bet kuriame am\u017eiuje, tik gali skirtis jo pob\u016bdis.
\nK\u016bdikiui svarbus glostymas ir \u0161velnus apkabinimas; ikimokyklinukas m\u0117gsta ir
\napsikabinimus, ir bu\u010dinius,nors jam patinka ir triuk\u0161mingi \u017eaidimai, kutenimas;
\nkuo didesnis vaikas, tuo labiau jis ima tolti nuo t\u0117v\u0173, ta\u010diau jam vis dar
\nreikalingi bu\u010diniai, apsikabinimai ir draugi\u0161ki patap\u0161nojimai.<\/p>\n
D\u0116MESYS<\/b> leid\u017eia ma\u017eyliui pasijusti pa\u010diu svarbiausiu \u017emogumi pasaulyje.
\nT\u0117vai tur\u0117t\u0173 kasdien nors 10 \u2013 15min. skirti tik savo vaikui, u\u017emir\u0161\u0119 savo
\n\u201esuaugusius\u201c reikalus. Tai gali b\u016bti \u017eaidimas, skaitymas, pokalbis ar koks kitas
\nbendras u\u017esi\u0117mimas. Niekas tuo metu netur\u0117t\u0173 bendravimui trukdyti: nei
\ntelevizorius, nei telefonas, nei nebaigti darbai.Tik apgaub\u0119 vaik\u0105 \u0161velnumu ir
\nd\u0117mesiu t\u0117vai gali i\u0161 jo reikalauti drausm\u0117s, savaranki\u0161kumo. Ger\u0173 aukl\u0117jimo
\nrezultat\u0173 galima pasiekti tada, kai vaikas tiki, kad yra mylimas ir kad artimi
\n\u017emon\u0117s j\u012f priima tok\u012f, koks jis yra.<\/p>\n
Prisiminkite, kada paskutin\u012f kart\u0105 rod\u0117te \u0161velnum\u0105 savo vaikui. \u0160iandien ryte?
\nGal vakar? Pam\u0117ginkite suskai\u010diuoti, kiek kart\u0173 per dien\u0105 j\u016bs taik\u0117te \u201e\u0161veln\u0173j\u012f\u201c
\nmetod\u0105. Jei pasteb\u0117jote, kad savo \u0161velnum\u0105 vaiku\u010diui rod\u0117te retai, kuo grei\u010diau
\npakeiskite savo bendravimo stili\u0173. Galima papras\u010diausiai vaik\u0105 apkabinti ir
\npabu\u010diuoti, galima pasakyti, kaip stipriai j\u016bs j\u012f mylite, koks jis protingas,
\ngeras. Meil\u0117s ir \u0161velnumo neb\u016bna per daug! <\/p>\n
Galima pa\u017eaisti \u201eemocinius\u201c \u017eaidimus:<\/b><\/p>\n
Mink\u0161t\u0173 \u017eaisliuk\u0173 ie\u0161kojimas (nuo dvej\u0173 met\u0173)<\/b>
\nSurinkite visus namie esan\u010dius mink\u0161tus \u017eaislus ir pasl\u0117pkite juos po antklode.
\nTen pat tegu palenda ir vaikas. Jis turi ap\u010diuopti ir \u012fvardinti kiek galima
\ndaugiau \u017eaisliuk\u0173. Galite ir patys kartu su ma\u017eyliu pal\u012fsti po antklode \u2013 bus
\ndar linksmiau.<\/p>\n
"Prisiliesk…" (nuo 4-5 m.)<\/b>
\n\u017daid\u017eia keli \u017emon\u0117s. Ved\u0117jas sako: \u201ePrisiliesk prie…m\u0117lyno\u201c. Visi turi kuo
\ngrei\u010diau susiorientuoti, rasti \u017eaid\u0117j\u0173 aprangoje m\u0117lyn\u0105 spalv\u0105 ir j\u0105 paliesti.
\nGalima ie\u0161koti spalv\u0173, r\u016bb\u0173 element\u0173 (rankov\u0117, ki\u0161en\u0117…). Svarbu, kad b\u016bt\u0173
\nlie\u010diamas kiekvienas \u017eaidimo dalyvis.<\/p>\n
\u017daidybinis masa\u017eas<\/b>
\nGalima daryti lengv\u0105 nugaryt\u0117s, rank\u0173, koj\u0173 masa\u017e\u0105 glostant, tap\u0161nojant. Galima
\nsugalvoti \u012fvairi\u0173 pasak\u0173, istorij\u0173.<\/p>\n
Kuo da\u017eniau namie organizuokite \u012fvairias \u0161ventes – dideles (gimimo diena,
\nNaujieji metai…) ir ma\u017eas (vasaros puota, saulut\u0117s diena, sekmadieniniai
\npiet\u016bs…).<\/p>\n
Gydymas meile <\/b><\/p>\n
Meile ir \u0161velnumu galima netgi gydyti! Jei vaikas pavargo, apsirgo, galima
\npam\u0117ginti taikyti psichologin\u0119 \u012ftaig\u0105. Seniai \u017einoma, kad vaikai lengvai
\npasiduoda \u012ftaigai. Gaila, bet t\u0117vai \u0161ios savyb\u0117s da\u017enai nei\u0161naudoja. Net mylinti
\nmama gali \u012fteigti vaikui nepilnaverti\u0161kumo kompleks\u0105, nepasitik\u0117jim\u0105 savo
\nj\u0117gomis. Nereik\u0117t\u0173 vaiku\u010diui kartoti: \u201eNeik prie \u0161uns \u2013 \u012fk\u0105s\u201c, \u201eOi ,kokia tu
\ni\u0161balusi\u201c, \u201eLeisk, pad\u0117siu, vis vien nesugeb\u0117si.\u201c Tai tik keletas neigiam\u0173
\npavyzd\u017ei\u0173, kurie trukdo normaliai vaiko raidai. Ta\u010diau juk savo \u012ftak\u0105 galima
\npanaudoti naudingai: vietoj to, kad sakytume vaikui, koks jis blogas, neklusnus,
\nbaik\u0161tus, \u012fteikime pozityvius dalykus: \u201eTu \u0161aunuolis\u201c, \u201eTu sveikas ir stiprus\u201c,
\n\u201eTau viskas i\u0161eis\u201c, \u201eA\u0161 tikiu tavimi\u201c… <\/p>\n
Pareng\u0117 psicholog\u0117 R\u016bta Luko\u0161ien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160iame \u012fvairi\u0173 technologij\u0173 am\u017eiuje t\u0117vams da\u017enai kyla aukl\u0117jimo problem\u0173.
\nPedagogin\u0117je ir psichologin\u0117je literat\u016broje gausu \u012fvairi\u0173 patarim\u0173, kaip aukl\u0117ti
\nvaik\u0105, ta\u010diau \u0161ie si\u016blymai b\u016bna tokie prie\u0161taringi, kad t\u0117vams da\u017enai juos sunku
\nsuvokti ir i\u0161sirinkti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3206,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3205","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3205"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3205\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3206"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3205"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3205"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}