,,T\u0117vai myli savo vaikus nerimastinga ir atlaid\u017eia meile, kuri juos
\ngadina. Yra ir kita meil\u0117 \u2013 atidi, rami, kuri juos daro laimingus\u201c <\/i>(D.
\nDidro).
\nSvarbiausia \u017emogaus pareiga \u2013 u\u017eauginti ir i\u0161aukl\u0117ti vaikus. T\u0117vai bet kokiom
\npriemon\u0117m stengiasi savo brangiausi\u0105 turt\u0105 apsaugoti nuo aplinkini\u0173 pyk\u010dio,
\nagresijos, nepagydomos ligos… Ta\u010diau meil\u0117s i\u0161rai\u0161ka b\u016bna labai skirtinga.Tai,
\nkaip juos myl\u0117jo t\u0117vai, da\u017enai m\u0117gsta prisiminti suaugusieji.Vieni teigia, kad
\nmama juos tiesiog dievino, gyr\u0117 visiems ir gabumus, ir i\u0161vaizd\u0105: ,, Tu pa\u017ei\u016br\u0117k,
\nkokia mano protuol\u0117 gra\u017ei \u0161ioje nuotraukoje. Koks gra\u017eus plauk\u0173 kirpimas, kokios
\ndailios kojos \u201c. Kiti atsidusdami konstatuoja, kad vaikyst\u0117je mama niekada n\u0117ra
\nj\u0173 gyrusi: ,, Kiti tegu giria, jei esi to verta\u201c.<\/p>\n
Atmintyje i\u0161saugotas vienos garbios jau \u0161viesios atminties mokytojos teiginys:
\n,, Vaiko nereikia myl\u0117ti ver\u0161io meile. Myl\u0117kite j\u012f protingai \u201c. Sunku rasti
\nteisingiausius t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santyki\u0173 receptus. Kartais, atrodo, nebuvo jokio
\naukl\u0117jimo, anot t\u0117v\u0173, o visi d\u017eiaugiasi \u0161ios \u0161eimos nepaprastai gra\u017eiais t\u0117v\u0173 ir
\nvaik\u0173 santykiais: pagarba, atjauta, savitarpio supratimu…<\/p>\n
Taigi kiekviena \u0161eima savita, savaip i\u0161gyvenanti skirtingas situacijas ir
\nproblemas. Pastar\u0105sias vieniems t\u0117vams lengviau spr\u0119sti, kitiems sud\u0117tingiau,
\nbet n\u0117 viena \u0161eima neapsieina be vienokio ar kitokio vaiko drausminimo \u2013 be
\ndisciplinos laikymosi. Kitaip tariant, be mokymo gyventi, bendrauti su
\naplinkiniais (\u017eodis ,,disciplina\u201c yra kil\u0119s i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio ,, mokyti \u201c ).
\nJei vaikas nebus i\u0161mokytas drausm\u0117s, jis negeb\u0117s normaliai gyventi, kult\u016bringai
\nbendrauti su aplinkiniais, gerbdamas j\u0173 jausmus ir teises.<\/p>\n
Vadinasi, t\u0117vai dar k\u016bdikyst\u0117je savo vaikams turi \u012fskiepyti visuotines elgesio
\ntaisykles, kurios ir yra bendravimo su aplinkiniais pagrindas. Ma\u017eyl\u012f reikia
\ni\u0161mokyti suvokti, kad net jo elgesys, \u017eod\u017eiai gali \u012fskaudinti mo\u010diut\u0119, senel\u012f,
\nt\u0117velius. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 \u012fdiegti vaikui, kad jis negali vadovautis tik emocijomis
\n\u2013 yra tokios s\u0105vokos, kaip pareiga, atsakomyb\u0117 u\u017e savo veiksmus. Ma\u017eylis turi
\nb\u016bti mokomas suvaldyti savo pyk\u010dio priepuolius, geb\u0117ti atsipra\u0161yti u\u017e savo
\npoelgius ir t.t.<\/p>\n
Augant vaikui, ypa\u010d paauglyst\u0117s laikotarpyje, drausminimas turi b\u016bti labai
\nsubtilus \u2013 reikia geb\u0117ti i\u0161sakyti savo reikalavimus, nurodyti, koks elgesys
\nnebus \u0161eimoje toleruojamas, bet tuo pa\u010diu atskleisti savo jausmus vaikui: kas
\nbeatsitikt\u0173, vaikas pagalbos sulauks i\u0161 savo mylin\u010di\u0173 t\u0117v\u0173.<\/p>\n
Pedagogin\u0117je literat\u016broje teigiama, kad efektyviausias drausminimas yra nei
\nlabai grie\u017etas, nei perd\u0117m laisvas. Vaikai, buv\u0119 paklusn\u016bs ir u\u017eguiti grie\u017et\u0173
\nt\u0117v\u0173, v\u0117liau elgiasi kaip nutr\u016bk\u0119 nuo grandin\u0117s. Jie, apsigyven\u0119 atskirai nuo
\nt\u0117v\u0173, stengiasi paragauti to, kas buvo tabu vaikyst\u0117je ir paauglyst\u0117je. To, d\u0117l
\nko jiems b\u016bdavo g\u0117da prie\u0161 savo bendraam\u017eius: paklusus t\u0117vams, gr\u012f\u017eti 21 val
\nvakaro, neiti \u012f jokius, anot t\u0117v\u0173, \u012ftartinus vakar\u0117lius… Taigi nereik\u0117t\u0173
\nsteb\u0117tis, kad buv\u0119s labai gabus ir drausmingas gimnazistas nepaj\u0117gia u\u017ebaigti
\nnet pirmo universiteto kurso \u2013 tam sutrukd\u0117 barai, linksmyb\u0117s…<\/p>\n
Atlaid\u016bs t\u0117vai da\u017enai taip pat negali i\u0161bristi i\u0161 sav\u0173 problem\u0173 \u2013 j\u0173 i\u0161lepintas
\nvienturys neranda draug\u0173, jis atstumiamas, nes pripratintas tik gauti, o ne
\nduoti. Tai savanaudis, ambicingas, nemokantis nusileisti ir u\u017ejausti vaikas.<\/p>\n
Drausmindami vaik\u0105, t\u0117vai turi sutarti: vienam baud\u017eiant, pas kit\u0105 ma\u017eylis
\nneturi atrasti u\u017etarimo. J\u0173 at\u017eala turi suprasi, kad \u0161iuo klausimu t\u0117vai
\nvieningos nuomon\u0117s. \u0160eimos psichologinis klimatas \u2013 labai akivaizdus vaiko
\nelgesio katalizatorius.<\/p>\n
\u0160tai penkiamet\u0117 dar\u017eelinuk\u0117 Vilma savo elgesiu kur\u012f laik\u0105 \u0161iurpino visus grup\u0117s
\nvaik\u0173 t\u0117vus: mergaitei niekaip ne\u012ftiko jos parsivesti at\u0117jusi mo\u010diut\u0117 \u2013 visiems
\ngirdint, ji tiesiog \u0161aukdama k\u0117l\u0117 savo reikalavimus, niekino senut\u0119, vadino
\nkvai\u0161a… Jos elgesys pasikeisdavo bendraujant su grup\u0117s mergait\u0117mis ar j\u0173
\nmamomis. Nor\u0117dama laim\u0117ti j\u0173 prielankum\u0105, Vilma \u012fkyriai jas kalbindavo,
\nglausdavosi, pataikaudavo, reikalavo d\u0117mesio. Mergait\u0117 stebino visus savo
\nnesivaldymu, dvasin\u0117s pusiausvyros stoka. Ilgainiui i\u0161ai\u0161k\u0117jo tokio elgesio
\nprie\u017eastys \u2013 vienturt\u0117 mergait\u0117 taip reikalaudavo savo tarpusavyje nesutarian\u010di\u0173
\nt\u0117v\u0173 d\u0117mesio. Be to, Vilmos mama visai nebendravo su savo anyta, tad mergaitei
\nbuvo ai\u0161ki negatyvi nuostata. Taigi, jei mama nemyli mo\u010diut\u0117s, vadinasi, \u0161i ir
\nyra to verta…<\/p>\n
Pedagogin\u0117je literat\u016broje teigiama, kad teisingu aukl\u0117jimu reik\u0117t\u0173 laikyti t\u0117v\u0173
\ngeb\u0117jim\u0105 nustatyti ribas, kas leistina, o kas ne. Ir b\u016btinas nusistatymo
\nlaikymasis. \u017dinoma, vaikas turi justi t\u0117v\u0173 meil\u0119 ir supratim\u0105. Juk kritikuojamas
\ntik vaiko elgesys. Bardami vaik\u0105 t\u0117vai turi parodyti, kad jie tiki savo
\n\u017emogu\u010diu, j\u012f gerbia, trok\u0161ta j\u012f matyti puikiu pilie\u010diu.<\/p>\n
Taigi gr\u012f\u017ekime prie klausimo ,,Ar reikia vaik\u0105 drausminti?\u201c<\/b><\/p>\n
Atsakydami susumuokime i\u0161vadas:<\/p>\n
* Vaik\u0105 privalome drausminti dar k\u016bdikyst\u0117je, nes taip j\u012f mokome gyventi
\nvisuomen\u0117je.
\n* Ilg\u0105 laik\u0105 t\u0117vai atsako u\u017e vaiko elges\u012f, tad j\u0173 pareiga teisingai aukl\u0117ti:
\nmokyti susikaupti, atlikti darb\u0105 iki pabaigos, galvoti apie kit\u0105, ne tik apie
\nsave…
\n* Bendraudami, netgi bausdami, prisiminkime: vaikai – m\u016bs\u0173 katalizatorius, o
\nmes, t\u0117vai, esame,,lankai, i\u0161 kuri\u0173 <…> vaikai kaip str\u0117l\u0117s i\u0161\u0161aunamos
\npirmyn\u201c( Kahlil Gibran).<\/p>\n
Pareng\u0117 Liepa Gylien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
,,T\u0117vai myli savo vaikus nerimastinga ir atlaid\u017eia meile, kuri juos
\ngadina. Yra ir kita meil\u0117 \u2013 atidi, rami, kuri juos daro laimingus\u201c (D.
\nDidro).
\nSvarbiausia \u017emogaus pareiga \u2013 u\u017eauginti ir i\u0161aukl\u0117ti vaikus. T\u0117vai bet kokiom
\npriemon\u0117m stengiasi savo brangiausi\u0105 turt\u0105 apsaugoti nuo aplinkini\u0173 pyk\u010dio, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3254,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3253","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3253","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3253"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3253\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3254"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3253"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3253"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3253"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3253"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3253"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}