Paai\u0161kinsime moksli\u0161kai ir biologi\u0161kai, kod\u0117l mus traukia konkret\u016bs \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Kod\u0117l tau patiko ji, o ne a\u0161?<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173, nelengva paai\u0161kinti, kod\u0117l jums patiko konkretus \u017emogus, ta\u010diau viena ai\u0161ku \u2013 tai neatsitiktinumas. Psicholog\u0117 M. Kerulis teigia, kad vieni ar kiti \u017emon\u0117s mums gali patikti d\u0117l to, k\u0105 patyr\u0117me dar ankstyvoje vaikyst\u0117je. Vaikyst\u0117s prisiminimus siejame su sutiktais \u017emon\u0117mis, siekiame rasti vaikyst\u0117je pa\u017eintiems \u017emon\u0117ms atitikmenis, pavyzd\u017eiui, jei vaikyst\u0117je j\u016bs\u0173 geriausia draug\u0117 buvo auk\u0161ta, nenuostabu, kad v\u0117liau jus traukia b\u016btent auk\u0161ti \u017emon\u0117s.<\/p>\n
K\u0105 sako mokslas?<\/p>\n
Pasak daktar\u0117s Helen Fisher, potrauk\u012f kitam \u017emogui ir \u201eapdovanojimo\u201c jausm\u0105 jau\u010diame ta pa\u010dia smegen\u0173 dalimi. Turb\u016bt tod\u0117l pirrmosios nauj\u0173 santyki\u0173 dienos yra tokios malonios. Smegenys gamina dopamin\u0105, tod\u0117l b\u016bdami su mylimais \u017emon\u0117mis, jau\u010diame euforij\u0105 ir malonum\u0105. Dopaminas skatina kito hormono noripenefrino gamyb\u0105, o \u0161is hormonas gali pradanginti j\u016bs\u0173 apetit\u0105 ar neleisti jums u\u017emigti. B\u016btent noripenefrino hormonas\u00a0 lemia, kaip \u017emogus elgsis \u012ftemptoje situacijoje. Smegen\u0173 tyrim\u0173 rezultatuose pastebima, kad matydami mylimo, o ne \u0161iaip pa\u017e\u012fstamo \u017emogaus nuotrauk\u0105, \u017emon\u0117s atsipalaiduoja, smegenys tarsi nu\u0161vinta.<\/p>\n
Sutikus patraukl\u0173 \u017emog\u0173, netrukus m\u016bs\u0173 organizmas ima gaminti u\u017e m\u016bs\u0173 savijaut\u0105 per pirmuosius santyki\u0173 etapus atsaking\u0105 serotonin\u0105. Manoma, kad serotoninas bla\u0161ko mintis taip smarkiai, kad net 65 proc. dienos galime galvoti apie t\u0105 patinkant\u012f \u017emog\u0173. Taigi, pirmomis santyki\u0173 dienomis organizme susimai\u0161ius serotoninui ir dopaminui \u017emon\u0117s sako, kad \u201e\u012fsimyli\u201c.<\/p>\n
Viskas d\u0117l hormon\u0173<\/p>\n
Moksliniuose tyrimuose skelbiama, kad b\u016btent hormonai nulemia, kuris \u017emogus mums patiks. Daug testosterono turintiem vyrams patrauklios save itin moteri\u0161komis laikan\u010dios moterys, ta\u010diau moterims tokie vyrai neb\u016btina patinka.<\/p>\n
Visk\u0105 i\u0161duoda tavo \u017evilgsnis<\/p>\n
\u010cikagos universiteto mokslininkai atliko tyrim\u0105 nor\u0117dami nustatyti, kiek svarbus \u017evilgsnis pradedant santykius. Tyrimo centre \u2013 aki\u0173\u00a0 judesiai ir skirtumai tarp mylin\u010dio bei geid\u017eian\u010dio \u017evilgsnio. Tyrimo dalyviams buvo rodomos romantin\u0117s meil\u0117s bei geismo nuotraukos. Pasirodo, kad steb\u0117dami romantin\u0117s meil\u0117s nuotraukas \u017emon\u0117s\u00a0 labiau kreip\u0117 d\u0117mes\u012f\u00a0 \u012f veidus, o kitose nuotraukose \u2013 \u012f k\u016bnus.<\/p>\n
Kalb\u0117k su manimi<\/p>\n
Nustatyta, kad moterims, ypa\u010d per ovuliacij\u0105, patrauklesni \u017eemo balso vyrai. Teigiama, kad biologi\u0161kai ir istori\u0161kai \u017eemas balsas buvo sietinas su sveikesniais palikuonimis.<\/p>\n
Taigi, vieni \u017emon\u0117s mus traukia d\u0117l vaikyst\u0117s prisiminim\u0173, o kiti gali prad\u0117ti traukti, jei nuolat su jais bendraujame. Labai svarbus ir aki\u0173 kontaktas \u2013 \u017ei\u016br\u0117dami \u012f akis \u017emogui prane\u0161ate, kad vis\u0105 d\u0117mes\u012f\u00a0 skiriate tik jam.<\/p>\n
Straipsnio autor\u0117 Giedr\u0117 Janu\u0161ait\u0117 (\u0160altinis Red)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tikriausiai ne\u012fmanoma paai\u0161kinti, kod\u0117l mus traukia konkret\u016bs \u017emon\u0117s, galite pamanyti j\u016bs. Pavyzd\u017eiui, einate gatve su drauge ir pro \u0161al\u012f einantis vaikinas jums atima kvap\u0105, o \u0161tai j\u016bs\u0173 draugei nuo jo nei \u0161ilta, nei \u0161alta? Kod\u0117l taip yra? Juk jei \u017emogus patrauklus, jis bus patrauklus visiems, ar ne?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":328,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[26172,1181,9431],"site":[27309],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-327","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija","tag-demesi","tag-smegenys","tag-zmones","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/327","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=327"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/327\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/328"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=327"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=327"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=327"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=327"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=327"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}