\u012eprasta dieta Italijoje, kaip ir daugelyje kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, vir\u0161ija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)\u00a0rekomenduojam\u0105\u00a0druskos kiek\u012f maiste\u00a0[2]. Tokios dietos kasdien laikosi tiek suaugusieji [3], tiek vaikai [4], tiek sergantys hipertenzija pacientai\u00a0[5], nepaisantys per gausaus druskos kiekio neigiam\u0173 rei\u0161kini\u0173 kardiovaskulinei sistemai.<\/p>\n
Klinikiniame tyrime nustatytas tiesioginis ry\u0161ys tarp vidutinio druskos kiekio suvartojimo skirtingose pasaulio populiacijose ir kraujosp\u016bd\u017eio. \u012erodyta, kad \u0161is ry\u0161ys stipr\u0117ja su am\u017eiumi\u00a0[6\u20139]. Prospektyvi\u0173j\u0173 stebim\u0173j\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117 \u012frod\u0117 ry\u0161\u012f tarp per gausaus druskos kiekio \u00a0vartojimo bei insulto ir kit\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017enio\u00a0[10]. Dviejose metaanaliz\u0117se, kuriose vertinti atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173, klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys, \u012frodyta vidutinio druskos kiekio suvartojimo reik\u0161m\u0117 ma\u017einant kraujosp\u016bd\u012f tiek hipertenzija sergantiems pacientams, tiek sveikiems suaugusiesiems ir vaikams [11\u201312]. Denton su bendraautoriais atliko klinikinius tyrimus su \u0161impanz\u0117mis, kuri\u0173 genotipas 98\u00a0proc. pana\u0161us \u012f \u017emogaus. \u0160iais tyrimais \u012frodyta, kad kraujosp\u016bdis pama\u017eu did\u0117ja \u0161impanz\u0117ms, kuri\u0173 dietoje yra daug natrio chlorido, o normalizuojasi, kai druskos kiekis racione yra normalus\u00a0[13].<\/p>\n
\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiami naujausi\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys, \u012frodantys druskos kiekio svarb\u0105 kraujosp\u016bd\u017eiui.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Jautrumo druskai koncepcija<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Denton ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime su \u0161impanz\u0117mis nustatytas ry\u0161ys tarp druskos suvartojimo ir arterinio kraujosp\u016bd\u017eio. Tiesa, kei\u010diant suvartojamos druskos kiek\u012f, poveikis kraujosp\u016bd\u017eiui skirtingiems tiriamiesiems (\u0161impanz\u0117ms) buvo labai variabilus\u00a0[13]. Pana\u0161\u016bs rezultatai gauti ir klinikin\u0117se studijose, kuriose dalyvavo \u017emon\u0117s\u00a0[14\u201316].\u00a0<\/p>\n
Kawasaki [17], o v\u0117liau ir Weinberger ir bendraautori\u0173 [18] atliktuose klinikiniuose tyrimuose nustatytas kraujosp\u016bd\u017eio atsako heterogeni\u0161kumas kei\u010diant suvartojamos druskos kiek\u012f\u00a0\u2013 taip i\u0161sivyst\u0117 kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai koncepcija. Dar naujesn\u0117s klinikin\u0117s studijos pabr\u0117\u017e\u0117 genetini\u0173 ir metabolini\u0173 veiksni\u0173 svarb\u0105 kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010diams vartojant skirting\u0105 druskos kiek\u012f. Nustatyta, kad patofiziologijoje svarbiausi\u0105 vaidmen\u012f atlieka inkstai, kuriuos veikia daugelis neuroendokrinini\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Metaboliniai ir neuroendokrininiai veiksniai<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Svarbiausi neuroendokrininiai veiksniai, veikiantys kraujosp\u016bd\u017eio jautrum\u0105 druskai, yra renino, angiotenzino ir aldosterono sistema (RAAS), simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema, natriuretini\u0173 peptid\u0173 sistema, insulinas, leptinas, \u012fvair\u016bs endotelio faktoriai, pasi\u017eymintys endokrininiu ir parakrininiu poveikiu. Daugelis min\u0117t\u0173 veiksni\u0173 veikia natrio ir vandens reabsorbcij\u0105 inkst\u0173 kanal\u0117liuose, taip reguliuodami organizmo homeostaz\u0119 [19]. Tiek \u0161i\u0173 neuroendokrinini\u0173 faktori\u0173 aktyvumo poky\u010diai, tiek inkst\u0173 atsako \u012f genetinius veiksnius pakitimai lemia skirting\u0105 kraujosp\u016bd\u017eio atsak\u0105 esant pana\u0161iems druskos kiekio suvartojimo poky\u010diams [20]. Galima teigti, kad kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai i\u0161 dalies yra paveld\u0117tas ir \u012fgytas individualus bruo\u017eas.\u00a0<\/p>\n
Genetini\u0173 veiksni\u0173 \u012ftakos pavyzd\u017eiai yra hipertenzijos monogenin\u0117s formos, kurios i\u0161sivysto d\u0117l vieno geno mutacij\u0173, d\u0117l kuri\u0173 sutrinka natrio apykaita inkst\u0173 kanal\u0117liuose. \u0160ie pakitimai sukelia skys\u010di\u0173 t\u016brio homeostaz\u0117s poky\u010dius organizme, d\u0117l kuri\u0173 padid\u0117ja kraujo spaudimas. \u0160is kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas yra jautrus druskos suvartojimo suma\u017einimui ir diuretikams\u00a0[21].\u00a0<\/p>\n
Kiti genetini\u0173 veiksni\u0173, susijusi\u0173 su didesniu hipertenzijos da\u017eniu, pavyzd\u017eiai yra tam tikri genetiniai polimorfizmai, veikiantys baltymo alfa\u00a0aducino\u00a0molekules\u00a0[22\u201324], gliukagono receptorius [25], serumo ir gliukokortikoidus reguliuojan\u010di\u0105 kinaz\u0119\u00a01 [26], proteino G beta-3 subvienet\u0105 [27], inkst\u0173 izoenzim\u0105\u00a0\u2013 11-beta hidroksisteroid\u0173 dehidrogenaz\u0119 [28\u201330] ir kt. Yra prane\u0161im\u0173, kad du ar daugiau specifini\u0173 aleli\u0173 variant\u0173, nustatyt\u0173 tam tikriems tiriamiesiems, buvo susij\u0119 su jautrumu druskai. Siani ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime nustatyta, kad tiriam\u0173j\u0173 grupei,<\/i> kuriai b\u016bdingas trigubas homozigoti\u0161kumas angiotenzinogenui M235T, angiotenzino II AT1 receptoriui A1166C bei CYP11B2 C-344T aleli\u0173 variantams, esant D\/D ACE genotipui, pasirei\u0161k\u0117 padid\u0117jusi natrio reabsorbcija proksimaliniuose inkst\u0173 kanal\u0117liuose bei padid\u0117j\u0119s hipertenzijos da\u017enis [31].<\/p>\n
Rocchini ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime \u012fgyto jautrumo druskai pavyzdys siejamas su nutukimu. Tyrime \u012frodyta, kad didelio kiekio druskos vartojimas labai padidino kraujosp\u016bd\u012f nutukusiems tiriamiesiems, palyginti su normalaus svorio tiriamaisiais. Nutukusiems pacientams laikantis svor\u012f ma\u017einan\u010dios dietos, padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai suma\u017einus svor\u012f atsik\u016br\u0117\u00a0[32]. V\u0117liau Strazzullo ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime nustatyta, kad tiek pilvinis nutukimas [33], tiek metabolinis sindromas [34] yra susij\u0119 su padid\u0117jusia natrio reabsorbcija proksimaliniuose inkst\u0173 kanal\u0117liuose. \u0160is mechanizmas pasirei\u0161kia d\u0117l hiperinsulinemijos [35] ir hiperleptinemijos [36] poveikio organizmui. Nutukusiems pacientams b\u016bdinga indukuota simpatin\u0117 stimuliacija [37] bei RAAS aktyvacija [38]. Jautrumo druskai ir insulino rezistencijos ry\u0161ys buvo vertintas dar viename klinikiniame tyrime [15]. Nustatyta, kad tiriamiesiems, sergantiems pirmine arterine hipertenzija, esant normaliai gliukoz\u0117s tolerancijai, insulino stimuliuotas gliukoz\u0117s \u012fsisavinimas yra atvirk\u0161\u010diai proporcingas kraujosp\u016bd\u017eio jautrumui druskai. \u0160is ry\u0161ys nepriklauso nuo am\u017eiaus ir k\u016bno mas\u0117s indekso. Kitas mechanizmas, kuriuo insulinas veikia kraujosp\u016bd\u017eio jautrum\u0105 druskai, yra endotelio relaksacijos moduliacija. Druskai jautr\u016bs hipertenzija sergantys ir normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f turintys pacientai pasi\u017eym\u0117jo ma\u017eesniu kraujagysli\u0173 elastingumu, palyginti su druskai rezistenti\u0161kais pacientais\u00a0[39].\u00a0<\/p>\n
\u012erodyta, kad ilgalaik\u0117 endotelio disfunkcija padidina organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimo ir mirties rizik\u0105\u00a0[40]. Oberleithner ir bendraautori\u0173 atliktame\u00a0in vitro<\/i>\u00a0tyrime nustatyta, kad santykinai ma\u017eas natrio koncentracijos padid\u0117jimas veikiant aldosteronui gerokai sutrikdo endotelio l\u0105steli\u0173 elastingum\u0105 ir azoto oksido produkcij\u0105\u00a0[41].\u00a0\u00a0\u00a0<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai\u00a0\u2013 sergamumo kardiovaskulin\u0117mis ligomis ir mirtingumo rodiklis<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Keliuose klinikiniuose stebimuosiuose tyrimuose \u012frodyta, kad kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai yra susij\u0119s su didesniu kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017eniu. Barba ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime buvo tirti sveiki normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f turintys vyrai, kuri\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai buvo skirtingas. Nustatyta, kad hipertenzijos, kuria pacientas serga ilgiau nei 15 met\u0173, paplitimas buvo gerokai didesnis tiriamiesiems, kuriems kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai laipsnis tyrimo prad\u017eioje buvo didesnis, palyginti su tiriamaisiais, kuriems nustatytas ma\u017eesnis kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai [43]. Klinikiniame tyrime nebuvo nustatyti mechanizmai, paai\u0161kinantys min\u0117tas s\u0105sajas. Nepaisant to, veiksniai, pasi\u017eymintys aterogeni\u0161kumu (hiperinsulinemija, dislipidemija ir mikroalbuminurija), b\u016bdingi sergant padid\u0117jusio jautrumo druskai hipertenzija, gal\u0117t\u0173 bent i\u0161 dalies paai\u0161kinti kardiovaskulin\u0117s rizikos padid\u0117jim\u0105, steb\u0117t\u0105 \u0161ioje tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je. Kitame klinikiniame tyrime, kuriame tirti sergantys vidutinio laipsnio hipertenzija, bet negydyti pacientai, nustatyta, kad \u012fvair\u016bs su hipertenzija susij\u0119 organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimai (inkst\u0173 disfunkcija, hipertenzin\u0117 retinopatija, kairiojo skilvelio hipertrofija) yra susij\u0119 ir su kraujosp\u016bd\u017eio jautrumu druskai\u00a0[44]. Klinikinio tyrimo autoriai prane\u0161\u0117, kad \u0161ios organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimo formos yra susijusios su hiperlipidemija, mikroalbuminurija ir endotelio disfunkcija.\u00a0<\/p>\n
Morimoto ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime \u012frodyta, kad jautrumas natriui padidina kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017en\u012f nepriklausomai nuo kraujosp\u016bd\u017eio ir r\u016bkymo\u00a0[45]. Weinberger ir bendraautori\u0173 klinikin\u0117je studijoje nustatyta, kad hipertenzija sergantys ir normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f turintys pacientai, pasi\u017eymintys didesniu kraujosp\u016bd\u017eio jautrumu druskai, tur\u0117jo \u017eemesnius i\u0161gyvenamumo rodiklius, palyginti su hipertenzija sergan\u010diaisiais ir normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f turin\u010diais pana\u0161aus am\u017eiaus tiriamaisiais, kuriems nustatytas ma\u017eesnis kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai\u00a0[18].\u00a0<\/p>\n
Nustatyta, kad genetin\u0117s natrio kanal\u0105 distaliniame nefrono kanal\u0117lyje reguliuojan\u010dio proteino NEDD4L variacijos yra susijusios su kraujosp\u016bd\u017eio jautrumu druskai, didesniu vidutiniu kraujosp\u016bd\u017eiu ir didesniu kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 da\u017eniu bei mirtingumu\u00a0[46].\u00a0<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai vertinimas moksliniuose tyrimuose ir klinikin\u0117je praktikoje<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai buvo vertintas daugelyje klinikini\u0173 tyrim\u0173. Priklausomai nuo populiacijos charakteristik\u0173 (pvz., am\u017eiaus, k\u016bno mas\u0117s indekso, arterin\u0117s hipertenzijos pasirei\u0161kimo), vidutinio kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010diai, susij\u0119 su pasikeitusiu natrio kiekio suvartojimu, gali b\u016bti skirtingi. Ta\u010diau individualaus kraujosp\u016bd\u017eio atsako pasiskirstymas stebimas visuose klinikiniuose tyrimuose. Dauguma pacient\u0173 (ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus ir\u00a0\/ar sergan\u010di\u0173 hipertenzija) patiria su doze susijus\u012f kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jim\u0105 kaip atsak\u0105 \u012f natrio suvartojimo suma\u017einim\u0105. Tik nedaugeliui tiriam\u0173j\u0173, suma\u017einus druskos suvartojim\u0105, nepasirei\u0161k\u0117 joki\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010di\u0173 ir tik retais atvejais kraujosp\u016bdis padid\u0117davo [47\u201349].<\/p>\n
Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai \u012fvertinimo auksinis standartas yra kraujosp\u016bd\u017eio pokytis per kelias savaites suma\u017einus vidutin\u012f suvartojamos druskos kiek\u012f. Ilgalaikio vidutinio druskos kiekio suma\u017einimo protokolai yra apriboti pacient\u0173, kurie da\u017enai nesilaiko dietos reikalavim\u0173. Norint i\u0161spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, ilgalaikio vidutinio druskos kiekio suma\u017einimo poveikio vertinimas da\u017enai yra kei\u010diamas trumpalaikiais testais, kuri\u0173 metu kelioms dienoms pakei\u010diamas suvartojamos druskos kiekis. Kai kuriais atvejais atliekami natrio infuzijos ir trumpai veikian\u010di\u0173 diuretik\u0173 atsako testai [17, 47, 48]. Drasti\u0161ka ir trumpalaik\u0117 natrio restrikcija lemia kraujosp\u016bd\u017eio atsak\u0105, kuris labai priklauso nuo neuroendokrinini\u0173 veiksni\u0173, ypa\u010d poveikio simpatinei sistemai ir RAAS. \u00a0<\/p>\n
Pla\u010diai naudojamas protokolas kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai \u012fvertinti klinikiniuose tyrimuose ilg\u0105 laik\u0105 buvo Grimo ir Weinbergerio testas [47]. Juo buvo vertinamas kraujosp\u016bd\u017eio atsakas \u012f padid\u0117jus\u012f kraujo t\u016br\u012f. Nors nustatyta statistin\u0117 koreliacija tarp skirting\u0173 test\u0173, pastebima ir skirting\u0173 individ\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio atsako variacija atliekant skirtingus testus. Tik\u0117tina, kad d\u0117l \u0161ios prie\u017easties buvo sudaryta klaidinga kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai arba rezistenti\u0161kumo druskai klasifikacija [51]. I\u0161sami kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010di\u0173 analiz\u0117, pasirei\u0161kianti dviejose Grimo ir Weinbergerio testo faz\u0117se, suteik\u0117 galimyb\u0119 identifikuoti dvi skirtingas populiacijas tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzija:<\/p>\n
Nustatyta, kad natrio chlorido infuzijos metu kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010di\u0173 regresijos linijos nuolydis labiausiai koreliavo su kraujosp\u016bd\u017eio atsaku \u012f suma\u017einto natrio kiekio diet\u0105 [53].\u00a0<\/p>\n
Castiglioni ir bendraautori\u0173 atliktame klinikiniame tyrime kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai \u012fvertinti kraujosp\u016bdis buvo matuojamas ambulatori\u0161kai. Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si tuo, kad \u017emon\u0117s, vartojantys daug druskos, gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti pakitus\u012f kraujosp\u016bd\u017eio cirkadin\u012f ritm\u0105. Tai yra natrio ir vandens sulaikymo dien\u0105 padarinys. Tyr\u0117jai steb\u0117jo 46 niekada negydytus hipertenzija sergan\u010dius pacientus, kuri\u0173 \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio ir sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio vidurkio naktinis suma\u017e\u0117jimas buvo susij\u0119s su jautrumo druskai indeksu, nustatytu pagal sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio pakitimus suma\u017einus druskos \u00a0kiek\u012f dietoje nuo 200\u00a0mmol iki 30\u00a0mmol. Deja, koreliacijos koeficient\u0173 dydis buvo per ma\u017eas, kad \u0161io tyrimo i\u0161vados gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikytos prakti\u0161kai.<\/p>\n
\u012e klinikin\u012f tyrim\u0105 The Dietary Approaches to Stop Hypertension <\/i>(DASH)\u00a0<\/i>buvo \u012ftraukti tiriamieji, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis buvo didelis ar normalus, ir sergantieji pirmos stadijos hipertenzija. \u012erodyta, kad realiomis gyvenimo s\u0105lygomis vidutinis druskos kiekio dietoje suma\u017einimas daugeliui tiriam\u0173j\u0173 buvo susij\u0119s su palaipsniu kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimu. Kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimo kreiv\u0117 pasiek\u0117 plato stadij\u0105 ne ma\u017eiau nei per 4 savaites [55]. Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai individualus vertinimas reikalauja, kad tiriamasis laikyt\u0173si dietos su vidutini\u0161kai suma\u017eintu druskos kiekiu vis\u0105 tyrimo laikotarp\u012f. DASH tyrime pabr\u0117\u017eiamas spontanini\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010di\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 bet kuriam tiriamajam net vartojant pastov\u0173 druskos kiek\u012f, platus pasiskirstymas. \u0160is spontaninis individualus kraujosp\u016bd\u017eio variabili\u0161kumas labai apsunkina galimyb\u0119 atskirti, ar kraujosp\u016bd\u017eio pokytis, steb\u0117tas kaip atsakas \u012f druskos kiekio suma\u017einim\u0105, buvo sukeltas paties druskos vartojimo suma\u017einimo ar papras\u010diausiai kraujo spaudimas pakito d\u0117l spontanin\u0117s individualios kraujosp\u016bd\u017eio variacijos\u00a0[56]. Norint i\u0161sp\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, kraujosp\u016bd\u012f kelet\u0105 dien\u0173 reik\u0117t\u0173 matuoti daug kart\u0173. \u00a0<\/p>\n
Su pana\u0161ia pla\u010dios individualios kraujosp\u016bd\u017eio variacijos problema susiduriama ir stebint pacient\u0173 atsak\u0105 \u012f suma\u017eint\u0105 druskos kiekio suvartojim\u0105 vertinant natrio i\u0161skyrim\u0105 su \u0161lapimu. Tiek senesni, tiek naujausi tyrimai rodo, kad paciento dienos druskos suvartojimo vidurkio tiksliam \u012fvertinimui reikalingas daugkartinis 24\u00a0val.\u00a0\u0161lapimo surinkimas [57, 58]. Rakova ir bendraautori\u0173 atliktame eksperimentiniame tyrime sveikiems tiriamiesiems nustatytas druskos kiekis dietoje buvo skirtas ilgesn\u012f laikotarp\u012f. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad natrio i\u0161skyrimo su \u0161lapimu variacija yra nenusp\u0117jama ir n\u0117ra susijusi su k\u016bno svorio ir vandens sulaikymo poky\u010diais, ta\u010diau yra susijusi su aldosterono ir kortizolio produkcijos poky\u010diais\u00a0[59].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Druskos suvartojimo ma\u017einimo strategijos<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Pirmiausia reik\u0117t\u0173 didinti \u017emoni\u0173 s\u0105moningum\u0105 apie druskos pertekliaus rizik\u0105, skatinti \u017emones ma\u017eiau vartoti druskos namie bei vie\u0161ose maitinimo \u012fstaigose (pvz., restoranuose, kavin\u0117se ir kt.). Tikslinga sukurti nacionalin\u0119 druskos ma\u017einimo strategij\u0105, kurioje veikt\u0173 maisto pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 kooperacija. Maisto parduotuves ir prekybos centrus pasiekiantys maisto pramon\u0117je apdoroti produktai turi ma\u017eiausiai 2\/3 pasl\u0117pto druskos dienos kiekio. Vadinasi, maisto produkt\u0173 perdirbimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti kontroliuojamas \u012fstatymais.<\/p>\n
I\u0161 esm\u0117s druskos vartojimo ma\u017einimo strategijos tikslas tur\u0117t\u0173 b\u016bti vadinamosios ma\u017eesnio druskos kiekio aplinkos (angl.\u00a0reduced sodium environment<\/i>) suk\u016brimas. \u017dmogus tur\u0117t\u0173 gauti reikiam\u0105 natrio kiek\u012f per dien\u0105\u00a0\u2013 apie 1\u00a0g natrio, atitinkamai 2,5 g druskos [61].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai koncepcija naudinga tuo, kad paai\u0161kinama kraujosp\u016bd\u017eio did\u0117jimo senstant patogenez\u0117. Nustatyta, kad kraujosp\u016bdis su am\u017eiumi did\u0117ja skirtingose populiacijose, priklausomai nuo suvartojamo druskos kiekio vidurkio. Koncepcija paai\u0161kina hipertenzijos i\u0161sivystymo mechanizm\u0105, kuris yra susij\u0119s tiek su genetiniu polinkiu (hipertenzijos monogenin\u0117s formos ir hipertenzija, susijusi su tam tikrais gen\u0173 aleliniais variantais, lemian\u010di\u0173 natrio perna\u0161\u0105 inkst\u0173 kanal\u0117liuose), tiek su \u012fgytomis b\u016bkl\u0117mis (vyresnis am\u017eius, nutukimas, pilvinis riebalinis audinys ir diabetas), susijusiomis su pakitusia natrio perna\u0161a inkstuose. Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai yra didesn\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystymo tikimyb\u0117s, didesnio sergamumo kardiovaskulin\u0117mis ligomis bei didesnio mirtingumo da\u017enio nuo kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 prognostinis veiksnys. Kraujosp\u016bd\u017eio jautrumas druskai, pasi\u017eym\u0117damas poligenine ir multifaktorine prigimtimi, yra nuolat kintantis veiksnys, tod\u0117l populiacijos suskirstymas \u012f druskai jautrius bei druskai rezistenti\u0161kus individus n\u0117ra tikslus. Visi i\u0161bandyti testai kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai kiekybiniam \u012fvertinimui buvo patvirtinti kaip netiksl\u016bs, prakti\u0161kai nepritaikomi realiomis gyvenimo s\u0105lygomis. Dauguma individ\u0173 patiria kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jim\u0105 palaipsniui ilg\u0105 laik\u0105 vidutini\u0161kai suma\u017einus suvartojamos druskos kiek\u012f: tikimasi, kad toks kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas, net keliais mm\u00a0Hg, suma\u017eina kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105.<\/p>\n
Apibendrinant galima teigti, kad kraujosp\u016bd\u017eio jautrumui druskai \u012fvertinti klinikin\u0117je praktikoje reikia atlikti daugiau klinikini\u0173 tyrim\u0173. Remiantis esamais klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatais, kraujosp\u016bd\u017eio jautrumo druskai koncepcija negali b\u016bti naudojama klinikin\u0117je praktikoje hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 prie\u017ei\u016brai. Nepaisant to, \u0161i koncepcija turi svarbi\u0105 patofiziologin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Gyd. Agn\u0117 Petr\u0117nait\u0117<\/b><\/p>\n
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n
1. World Health Organization. Reducing salt intake in populations: report of a WHO forum and technical meeting. WHO, 2007: 1\u201360
2. Livelli di Assunzione di Riferimento di Nutrienti ed Energia per la popolazione italiana. 4a revisione, Milano: SICS Editor srl, 2014, pp. 457\u2013470
3. Donfrancesco C, Ippolito R, Lo Noce C, et al. Excess dietary sodium and inadequate potassium intake in Italy: results of the MINISAL study. Nutr Metab Cardiovasc Dis 2013; 23: 850\u2013856
4. Campanozzi A, Avallone S, Barbato A, et al. High sodium and low potas- sium intake among Italian children: relationship with age, body mass and blood pressure. PLoS One 2015; 10: e012118
5. Galletti F, Agabiti-Rosei E, Bernini G, et al. Excess dietary sodium and inadequate potassium intake by hypertensive patients in Italy: results of the MINISAL-SIIA study program. J Hypertens 2014; 32: 48\u201356
6. Elliott P, Stamler J, Nichols R, et al. Intersalt revisited further analyses of 24 hour sodium excretion and blood pressure within and across populations. BMJ 1996; 312: 1249\u20131253
7. McGregor GA. Sodium is more important than calcium in essential hypertension. Hypertension 1985; 7: 628\u2013637
8. Tarek FT, McGregor GA. Salt. More adverse effects. Lancet 1996; 348: 250\u2013251 9. 30. 31. 32.
9. Salt and blood pressure: population and individual perspectives. Am J Hypertens 1997; 10: 29S\u201336S
10. Strazzullo P, D\u2019Elia L, Kandala NB, et al. Salt intake, stroke, and cardiovascular disease: meta-analysis of prospective studies. BMJ 2009; 339: b4567
11. Aburto NJ, Ziolkovska A, Hooper L, et al. Effect of lower sodium intake on health: systematic review and meta-analyses. BMJ 2013; 346: f1326
12. He FJ, Li J, Macgregor GA. Effect of longer term modest salt reduction on blood pressure: Cochrane systematic review and meta-analysis of randomised trials. BMJ 2013; 346: f1325
13. ElliottP, WalkerLL, Little MP, et al. Change in salt in take affects bloodpressure of chimpanzees: implications for human populations. Circulation 2007; 116: 1563\u20131568
14. GallettiF, FerraraI, StingaFetal. Evaluation of a rapid protocol for the assessment of salt sensitivity against the blood pressure response to dietary sodium chloride restriction. Am J Hypertens 1997; 10: 462\u2013466
15. Galletti F, Strazzullo P, Ferrara I, et al. NaCl sensitivity of essential hypertensive patients is related to insulin resistance. J Hypertens 1997; 15: 1485\u20131491
16. Vecchione C, Morisco C, Fratta L, et al. Dietary sodium restriction impairs endothelial effect of insulin. Hypertension 1998; 31: 1261\u20131265
17. Kawasaki T, Delea CS, Bartter F Cetal. The effect to high-sodium and low-sodium intakes on blood pressure and other related variables in human subjects with idiopathic hypertension. Am J Med 1978; 64: 193\u2013198
18. Weinberger MH, Miller JZ, Luft FC, et al. Definitions and characteristics of sodium sensitivity and blood pressure resistance. Hypertension 1986; 8: II127\u2013II134
19. Strazzullo P, Galletti F, Barba G. Altered renal handling of sodium in human hypertension: short review of the evidence. Hypertension 2003; 41: 1000\u20131005
20. Strazzullo P, Galletti F. Genetics of salt-sensitive hypertension. Curr Hypertens Rep 2007; 9: 25\u201332
21. Luft FC, Miller JZ, Weinberger MH, et al. Genetic influences on the response to dietary salt reduction, acute salt loading, or salt depletion in humans. J Cardiovasc Pharmacol 1988; 12 (Suppl 3): S49\u2013S55
22. Bianchi G, Ferrari P, Staessen JA. Adducin polymorphism detection and impact on hypertension and related disorders. Hypertension 2005; 45: 331\u2013340
23. Manunta P, Burnier M, D\u2019Amico M, et al. Adducin polymorphism affects renal proximal tubule reabsorption in hypertension. Hypertension 1999; 33: 694\u2013697
24. Efendiev R, Krmar RT, Ogimoto G, et al. Hypertension-linked mutation in the adducin-subunit leads to higher AP2-2 phosphorylation and impaired Na, K-ATPase trafficking in response to GPCR signals and intracellular sodium. Circ Res 2004; 95: 1100\u20131108
25. Strazzullo P, Iacone R, Siani A, et al. Altered renal sodium handling and hypertension in men carrying the glucagon receptor gene (Gly40Ser) variant. J Mol Med 2001; 79: 574\u2013580
26. Perrotti N, He RA, Phillips SA, et al. Activation of serum and glucocorticoid-induced protein kinase (Sgk) by cyclic AMP and insulin. J Biol Chem 2001; 276: 9406\u20139412
27. Pamies-Andreu E, Ramirez-Lorca R, Stiefel Garci\u0301a-Junco P et al. Renin\u2013 angiotensin\u2013aldosterone system and G-protein beta-3 subunit gene polymorphisms in salt-sensitive essential hypertension. J Hum Hypertens 2003; 17: 187\u2013191
28. Agarwal AK, Giacchetti G, Lavery G, et al. CA-repeat polymorphism in intron 1 of HSD11B2: effects on gene expression and salt sensitivity. Hypertension 2000; 36: 187\u2013194
29. Lovati E, Ferrari P, Dick B et al. Molecular basis of human salt sensitivity: the role of the 11-hydroxysteroid dehydrogenase type 2. J Clin Endocrinol Metab 1999; 84: 3745\u20133749
30. Mariniello B, Ronconi V, Sardu C, et al. Analysis of the 11-hydroxysteroid dehydrogenase type 2 gene (HSD11B2) in human essential hypertension. Am J Hypertens 2005; 18: 1091\u20131098
31. Siani A, Russo P, Cappuccio FP, et al. Combination of renin-angiotensin system polymorphisms is associated with altered renal sodium handling and hypertension. Hypertension 2004; 43: 598\u2013602
32. Rocchini AP, Key J, Bondie D, et al. The effect of weight loss on the sensitivity of blood pressure to sodium in obese adolescents. N Engl J Med 1989; 321: 580\u2013585
33. Strazzullo P, Barba G, Cappuccio FP, et al. Altered renal sodium handling in men with abdominal adiposity: a link to hypertension. J Hypertens 2001; 19: 2157\u2013216
34. Strazzullo P, Barbato A, Galletti F, et al. Abnormalities of renal sodium handling in the metabolic syndrome. Results of the Olivetti Heart Study. J Hypertens 2006; 24: 1633\u2013163
35. Barbato A, Cappuccio FP, Folkerd EJ, et al. Metabolic syndrome and renal sodium handling in three ethnic groups living in England. Diabetologia 2004; 47: 40\u201346
36. Barba G, Russo O, Siani A, et al. Plasma leptin and blood pressure in men: graded association independent of body mass and fat pattern. Obes Res 2003; 11: 160\u2013166
37. Strazzullo P, Barbato A, Vuotto P, et al. Relationships between salt sensitivity of blood pressure and sympathetic nervous system activity: a short review of evidence. Clin Exp Hypertens 2001; 23: 25\u201333
38. Di Bona GF. Nervous kidney. Interaction between renal sympathetic nerves and the renin-angiotensin system in the control of renal function. Hypertension 2000; 36: 1083\u20131088
39. Bragulat E, de la Sierra A, et al. Endothelial dysfunction in salt-sensitive essential hypertension. Hypertension 2001; 37: 444\u2013448
40. Liu FQ, Mu JJ, Liu ZQ et al. Endothelial dysfunction in normotensive salt- sensitive subjects. J Hum Hypertens 2012; 26: 247\u2013252
41. Oberleithner H, Riethmuller C, Schillers H, et al. Plasma sodium stiffens vascular endothelium and reduces nitric oxide release. Proc Natl Acad Sci USA 2007; 104: 16281\u201316286
42. Suckling RJ, He FJ, Markandu ND, et al. Dietary salt influences postprandial plasma sodium concentration and systolic blood pressure. Kidney Int 2012; 81: 407\u201341
43. Barba G, Galletti F, Cappuccio FP, et al. Incidence of hypertension in individuals with different blood pressure salt-sensitivity: results of a 15-year follow-up study. J Hypertens 2007; 25: 1465\u20131471
44. Bihorac A, Tezcan H, Ozener C, et al. Association between salt sensitivity and target organ damage in essential hypertension. Am J Hypertens 2000; 13: 864\u2013872
45. Morimoto A, Uzu T, Fujii T, et al. Sodium sensitivity and cardiovascular events in patients with essential hypertension. Lancet 1997; 350: 1734\u20131737
46. Dahlberga J, Sjogren M, Hedblad B, et al. Genetic variation in NEDD4L, an epithelial sodium channel regulator, is associated with cardiovascular disease and cardiovascular death. J Hypertens 2014; 32: 294\u20132
47. Weinberger MH. Salt sensitivity of blood pressure in humans. Hypertension 1996; 27: 481\u2013490
48. Sullivan JM. Salt-sensitivity. Definition, conception, methodology, and long-term issues. Hypertension 1991; 17: I61\u2013I68
49. He FJ, MacGregor GA. Salt-The DASH-Sodium trial. J Renin Angiotensin Aldosterone Syst 2001; 2: 93\u201395
50. Strazzullo P, Galletti F, Dessi\u0300-Fulgheri P, et al. Prediction and consistency of blood pressure salt-sensitivity as assessed by a rapid volume expansion and contraction protocol. J Nephrol 2000; 13: 46\u201353
51. Weinberger MH, Stegner JE, Fineberg NS. A comparison of two tests for the assessment of blood pressure responses to sodium. Am J Hypertens 1993; 6: 179\u2013184
52. Sharma AM, Shorr U, Cetto C, et al. Dietary v intravenous salt loading for the assessment of salt-sensitivity in normotensive men. Am J Hypertens 1994; 7: 1070\u20131075
53. Zoccali C, Postorino M, Martorano C, et al. The \u2018Breakpoint\u2019 test, a new statistical method for studying progression of chronic renal failure. Nephrol Dial Transplant 1989; 4: 101\u2013104
54. Castiglioni P, Parati G, Brambilla L, et al. Detecting sodium-sensitivity in hypertensive patients information from 24-hour ambulatory blood pressure monitoring. Hypertension 2011; 57: 180\u2013185
55. Bray GA, Vollmer WM, Sacks FM, et al. A further subgroup analysis of the effects of the DASH diet and three dietary sodium levels on blood pressure: results of the DASH-Sodium Trial. Am J Cardiol 2004; 94: 222\u2013227
56. Obarzanek E, Proschan MA, Vollmer WM, et al. Individual blood pressure responses to changes in salt intake: results from the DASH-Sodium trial. Hypertension 2003; 42: 459\u2013467
57. Ji C, Miller MA, Venezia A, et al. Comparisons of spot vs 24-h urine samples for estimating population salt intake: validation study in two independent samples of adults in Britain and Italy. Nutr Metab Cardiovasc Dis 2014; 24: 140\u2013147
58. Ji C, Sykes L, Paul C, et al. Systematic review of studies comparing 24-hour and spot urine collections for estimating population salt intake. Rev Panam Salud Publica 2012; 32: 307\u2013315
59. Rakova N, Ju\u0308ttner K, Dahlmann A, et al. Long-term space flight simulation reveals infradian rhythmicity in human Na balance. Cell Metab 2013; 17: 125\u2013131
60. Cappuccio FP. Salt and cardiovascular disease. BMJ 2007; 334: 859\u2013860 61.
61. Cappuccio FP, Capewell S, Lincoln P, et al. Policy options to reduce population salt intake. BMJ 2011; 343: 402\u2013405<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012eprasta dieta Italijoje, kaip ir daugelyje kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, vir\u0161ija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)\u00a0rekomenduojam\u0105\u00a0druskos kiek\u012f maiste. Tokios dietos kasdien laikosi tiek suaugusieji, tiek vaikai, tiek sergantys hipertenzija pacientai, nepaisantys per gausaus druskos kiekio neigiam\u0173 rei\u0161kini\u0173 kardiovaskulinei sistemai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":34,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[27132,26692,26709,27123,27114,27118,27137,27108,39,10299,1012,27115,27124,27076,27120,27131,18951,27128,27127,411,431,10305,27136,3470,26933,27122,27139,10753,27129,1032,10799,17614,25663,430,27130,27125,791,12098,780,27126,27121,27116,26250,27141,157,27113,10819,27135,1249,27144,27134,18965,27119,8194,11893,19009,10302,27112,27143,18887,27111,27109,27133,27140,27138,27117,27142,27110],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-33","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-adducin","tag-affects","tag-altered","tag-analyses","tag-barba","tag-castiglioni","tag-dehydrogenase","tag-denton","tag-dieta","tag-dietary","tag-disfunkcija","tag-druskai","tag-essential","tag-estimating","tag-excess","tag-ferrari","tag-further","tag-genetic","tag-handling","tag-health","tag-hipertenzija","tag-humans","tag-hydroxysteroid","tag-hypertens","tag-hypertension","tag-hypertensive","tag-independent","tag-individual","tag-influences","tag-insulinas","tag-intake","tag-italy","tag-kardiovaskulinemis","tag-kraujospudis","tag-loading","tag-macgregor","tag-mases","tag-mcgregor","tag-mikroalbuminurija","tag-miller","tag-minisal","tag-neddl","tag-nephrol","tag-normotensive","tag-nutukimas","tag-oberleithner","tag-plasma","tag-polymorphisms","tag-population","tag-population-intake","tag-protein","tag-protocol","tag-rakova","tag-reabsorbcija","tag-related","tag-responses","tag-restriction","tag-rocchini","tag-samples","tag-short","tag-siani","tag-simpanzemis","tag-subunit","tag-sympathetic","tag-three","tag-variacija","tag-vollmer","tag-weinberger"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=33"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=33"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}