U\u017esiimant kulinarija namuose, sūdome maistą pagal savo skonį, tačiau kai
\nkuriems asmenims atrodo, kad druskos yra ma\u017eai ir jie da\u017enai dar pasūdo jau
\nparuo\u0161tus patiekalus. O kaip elgtis su vaikais? Kiek druskos turi būti vaikų
\nmaiste? Ar galima į jį dėti prieskonius?<\/p>\n
Mamoms pataria J. Pyreva, pediatrė, Rusijos podiplominio lavinimo medicinos
\nakademijos vaikų ir paauglių maitinimo katedros asistentė, medicinos mokslų
\ndaktarė.<\/p>\n
Druska, kurią mes naudojame maiste (valgomoji druska NaCl) pabrė\u017eia patiekalų ir
\nproduktų skonio savybes. Tačiau tuo jos vaidmuo neapsiriboja. Pirmiausiai,
\ndruska yra pagrindiniu natrio, nepakeičiamos med\u017eiagos mūsų organizmui, tiekėju.
\nNatūraliose produktuose natrio yra labai nedaug. Nuo jo priklauso visų be
\ni\u0161imties ląstelių darbas, nervų impulso perdavimas ir raumenų susitraukimai.
\nVisi \u017emogaus kūno skysčiai, įskaitant kraują, turi natrį. Jis dalyvauja vandens
\nbalanso organizme palaikyme, reguliuoja vandens patekimą į ląsteles ir i\u0161
\nląstelių, būtinas skrand\u017eio sulčių druskos rūg\u0161ties susidarymui (kartu su
\nchloru).<\/p>\n
Normos vaikams<\/b><\/p>\n
Sveikas organizmas aktyviai dalyvauja
\nnatrio apykaitoje. Taip, esant druskos trūkumui, organizmas nori ką nors
\n"sūdyto". Ir atvirk\u0161čiai, esant natrio pertekliaus pavojui (pavyzd\u017eiui,
\npersistengėme su sūdytais produktai arba patiekalais), mes daug geriame, tokiu
\nbūdu, didinant galimybę i\u0161skirti jį su \u0161lapimu.<\/p>\n
Nuolatinis piktnaud\u017eiavimas druska i\u0161\u0161aukia papildomą inkstų apkrovą, gali
\npa\u017eeisti med\u017eiagų apykaitą, nepalankiai atsiliepti \u0161irdies-kraujagyslių sistemos
\ndarbe.<\/p>\n
Vaiko organizmas yra daug labiau pa\u017eeid\u017eiamas nei suaugusiojo. Kuo ma\u017eesnis
\nvaikas, tuo organizmui sunkiau, dėl nesubrendusios \u0161lapimo i\u0161skyrimo sistemos,
\npalaikyti teisingą mineralų balansą, ypač kovoti su jų pertekliumi. Didėja
\ninkstų apkrova, padidėja apykaitos procesų intensyvumas. Dėl \u0161ios prie\u017easties
\njaunesniems nei vienerių metų vaikams kategori\u0161kai neverta sūdyti maisto. Be to,
\ndaugelis specializuotų vaikų maitinimo produktų yra visai nesūdyti, o jei ir
\nturi druskos, tai labai ma\u017eais kiekiais. Tuo pat metu ma\u017eyliui nereikia \u0161io
\nsvarbaus maitinimo ingrediento, tiesiog todėl, kad savo normos patenkinimui jam
\npakanka druskos, esančios natūraliuose produktuose (javuose, dar\u017eovėse).<\/p>\n
Vaikams nuo 0 iki 10 mėnesių būtina 0,2 g druskos per dieną. 10-12 mėnesių
\nma\u017eyliui \u0161i norma padidėja iki 0,35 g per dieną. Sulaukus 1 metų, poreikis jau
\nsudaro 0,5 g į dieną (t.y. apytikslis druskos poreikio organizmui skaičiavimas
\natrodo taip: 0,5 gramo 10-čiai masės kilogramų).<\/p>\n
Kai ma\u017eylis per\u017eengė metų slenkstį, tai dar nerei\u0161kia kokybiniam perėjimui prie
\nsuaugusio gyvenimo, apimančio ir suaugusių maitinimo stereotipą. Metukų ma\u017eylio
\norganizmas, \u017einoma, sustiprėjo, tačiau ir toliau liko labai jautrus nepalankių
\nfaktorių poveikiui. Todėl neverta metukų sulaukusio ma\u017eylio "sodinti" u\u017e
\nsuaugusiųjų stalo.<\/p>\n
O jei nepakankamai sūdysime?<\/b><\/p>\n
Apie druskos trūkumą maitinime kalbama neda\u017enai, kadangi gyvenime tokios
\nsituacijos i\u0161kyla retai arba yra sukuriamos dirbtinai. Tačiau jeigu staigiai ir
\nilgam laikotarpiui apribosime valgomosios druskos vartojimą, tai sąlygos bendros
\nsavijautos pablogėjimą: vangumo, mieguistumo, sąmonės netekimų, traukulių
\natsiradimą net iki gyvybi\u0161kai svarbių organizmo funkcijų sutrikimą.<\/p>\n
Atsargiai \u017eiūrint į druskos vartojimą, be \u0161io maitinimo elemento augančiam
\norganizmui nepavyks apsieiti. Be to, nėra įtikinamų duomenų, kad druskos
\nvartojimo apribojimas (\u017eemiau nustatytos normos) vaikų am\u017eiuje saugo nuo ligų
\nsuaugus (pavyzd\u017eiui nuo arterinės hipertenzijos \u2013 padidėjusio arterinio
\nkraujospūd\u017eio). U\u017eduotis yra ne "i\u0161varyti" druską i\u0161 raciono, o suformuoti
\nvaikui teisingą po\u017eiūrį į maitinimą, nepripratinti prie a\u0161traus ir sūdyto
\nmaisto, nesūdyti papildomai patiekalų, kurie buvo sūdyti gaminimo procese ir kt.<\/p>\n
Druskos vartojimo norma suaugusiems, kurią rekomenduoja Pasaulinė sveikatos
\napsaugos organizacija, sudaro 4-5 gramus į dieną. Tokiu būdu, per visą gyvenimą
\ndruskos poreikis organizmui padidėja nestipriai 0 nuo 0,5 g į parą pirmaisiais
\ngyvenimo metais \u2013 iki 5 g \u2013 suaugusiems.<\/p>\n
Remiantis statistika, daugelis \u017emonių vartoja druską, kaip sakoma, pagal skonį
\napie 10-15 g į dieną. Tai gaunasi tris kartus daugiau nuo būtino kiekio.
\nPasistenkite i\u0161ugdyti ma\u017eyliui sveiką įprotį nepiktnaud\u017eiauti druska.
\nNepamir\u0161kite, kad yra maitinimo produktų, kuriuose yra pernelyg daug druskos,
\npavyzd\u017eiui, mėsos gaminiuose, daugelyje sūrio rū\u0161ių, prieskoniuose (majoneze,
\nkečupe), nekalbant jau apie sūdytus produktus \u2013 tame, kad ai\u0161kiai nepriklauso
\nvaikų maitinimui.<\/p>\n
Sūdyta \u017euvis ir kiti pana\u0161ūs maitinimo produktai 2-3 metų vaiko maitinime
\nnerekomenduojami. Apie druskos pertekliaus kenksmingumą jau kalbėjome, tačiau be
\nto, egzistuoja dar vienas, higieninis aspektas. Sūdyta \u017euvis daugelyje atvejų
\ngreitai gendantis produktas, su neilgu galiojimo laiku, todėl ją siūlyti
\nma\u017eyliui yra ne visada saugu. Konservuoti sūdyti produktai taip pat nepriimti
\nvaikų maitinime.<\/p>\n
Tikriausiai niekas, perskaitęs \u0161į straipsnį, nepradės sverti druską. O to ir
\nnereikia. Susiorientavimui klausime, kiek gi reikia sūdyti \u2013 nedidelis
\npatarimas: vienas arbatinis \u0161auk\u0161telis druskos sveria 10 gramų, o toliau jau
\npatys skaičiuokite. Tačiau atsiminkite, kad trečdalis organizmo natrio poreikio
\npadengiama "natūralia" druska, esančia produktuose. Gaunasi, kad ankstyvame
\nam\u017eiuje (1-3 metai), net jei laikysime, kad "natūralios" druskos produktuose
\nnėra, tai sūdyti reikės tiek ma\u017eai, kad vaikų maistas suaugusiam vis vien
\natrodys nesūdytas.<\/p>\n
Druskos būna skirtingos…<\/b><\/p>\n
Pastaraisiais metai parduotuvių lentynose prasirodė įvairios druskos: su
\nsuma\u017eintu natrio kiekiu, t.y. hiponatrio ir joduotoji druska.<\/p>\n
Pirmuoju atveju, i\u0161 pavadinimo matosi, kad \u0161ioje druskoje yra suma\u017eintas natrio
\nkiekis. Ji gali būti rekomenduojama vaikams sergant kai kuriomis \u0161irdies \u2013
\nkraujagyslių sistemos, inkstų, nutukimo ligomis Tačiau rekomenduoti pakeisti
\npaprastą valgomąją druską į druską su suma\u017eintu natrio kiekiu gali tik
\ngydytojas, nes naudoti druską su suma\u017eintu natrio kiekiu sveiko vaiko maitinime
\nyra netikslinga.<\/p>\n
Be druskos \u0161iandien retai apsieis namų kulinarija. Būtent todėl specialistai
\nskyrė jai svarbią misiją \u2013 padarė papildomu jodo \u0161altiniu mūsų organizmui.
\nNormoje, ma\u017eo vaiko jodo paros organizmo poreikis yra 0,04-0,05 mg, paaugliams
\nir suaugusiems \u2013 nuo 0,07 \u2013 0,15 mg. Realiai, mūsų \u0161alies gyventojų racione jodo
\nkiekis yra \u017eemiau rekomenduoti 2-3 kartus.<\/p>\n
Kuo vaikui gresia jodo deficitas?<\/b><\/p>\n
Nepakankamas jodo kiekis nė\u0161čiosios organizme suma\u017eina tiek jos, tiek ir ma\u017eylio
\nskydliaukės hormonų gamybą, kas gali sąlygoti pačios skydliaukės ir kitų
\norganizmo organų bei sistemų susirgimus. Be to, jodo trūkumas padidina įgimtų
\nvaikų vystymosi ydų tikimybę, tarp jų sąlygoja tokią rimtą patologiją, kaip
\nįgimtas intelekto suma\u017eėjimas (kretinizmas), o taip pat padidina vaikų, gimusių
\nsu suma\u017eintu svoriu ir nepakankamu ūgiu, kiekį.<\/p>\n
Vaikai, su nepakankamu jodo kiekiu organizme da\u017eniau serga ūmiomis kvėpavimo
\ntakų infekcinėmis ligomis, atsilieka nuo bendraam\u017eių pa\u017eintinėje veikloje
\n(nukenčia dėmesys, reakcijos greitis, silpna motorika), atsilieka moksluose.
\nEfektyviausias jodo trūkumo profilaktikos būdas, pripa\u017eintas visame pasaulyje \u2013
\njoduotosios druskos naudojimas maiste.<\/p>\n
Prieskonių aromatas<\/b><\/p>\n
Nepakartojamą skonį ir aromatą patiekalams suteikia prieskoniai. Kas jiems
\npriklauso? Da\u017eniausiai prieskoniai vadinasi viskas, kas aromatizuoja maistą, į
\njį įdedama, paskaninama: d\u017eiovintos kmynų sėklos, kalendra, kardamonas,
\ngarstyčios, sezamas, gvazdikėliai, pipirų vaisiai, muskato rie\u0161utas, cinamono
\n\u017eievė ir imbiero \u0161aknys, ciber\u017eolė, galangos, krienai, česnakai,
\nprieskoninių-aromatinių augalų lapai, vanilė ir kt. \u0160is sąra\u0161as \u2013 tai labai ma\u017ea
\ndalis i\u0161 pusantro \u0161imto pasaulyje \u017einomų prieskonių.<\/p>\n
Visi prieskoniai, vienaip ar kitaip i\u0161siskiria ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161tu aromatu ir
\ndegumu, Jų naudojimo maitinime būdai priklauso nuo tam tikros vietovės tradicijų
\nir netgi klimato. Kaip taisyklė, kuo \u0161iltesnis yra regionas, tuo a\u0161tresnis ir
\nturtingesnis prieskoniais yra jų maistas. Kodėl taip susiklostė? Manoma, kad
\nprieskoniai gali padėti atlaikyti kar\u0161čius, saugant organizmą nuo perkaitimo.<\/p>\n
Be to \u017einomos jų baktericidinės savybės, jie padeda produktams bei patiekalams
\nilgiau i\u0161sisaugoti, kad labai svarbu \u0161ilto klimato sąlygomis.<\/p>\n
Prieskonių naudojimas reikalauja kulinarinių sugebėjimų. Kiekvienam prieskoniui
\negzistuoja "mėgstamas" produktas. Prieskonių paskirtis \u2013 pabrė\u017eti to produkto
\nskonio savybes, padaryti jį \u0161velnesniu ir rafinuotesniu. Tuo pat metu maistinė
\nprieskonių vertė (t.y. naudingų med\u017eiagų kiekis, kuriais jie gali mus aprūpinti)
\nyra nedidelis.<\/p>\n
Prieskoniai ir vaikų maitinimas<\/b><\/p>\n
\u017dinoma, kad ne\u017eiūrint į auk\u0161tas skonio, o kartais ir gydomąsias savybes, vaikų
\nmaitinimo specialistų po\u017eiūris į prieskonius yra pakankamai kuklus, ypač kai
\nkalbama apie ankstyvojo am\u017eiaus vaikus.<\/p>\n
Kodėl? Į vaikų maitinimą po\u017eiūris visada yra kitoks. Gydytojai da\u017enai sako apie
\nvaiko skrand\u017eio \u2013 \u017earnyno trakto nesubrendimą, kad daro jį labiau pa\u017eeid\u017eiamu
\nvisokiems dirgikliams, tarp jų ir prieskoniams, turintiems aromatines rūg\u0161tis,
\neterinius aliejus, rauginimo med\u017eiagas, darančias prieskonius tokiais įdomiais
\nkulinarijai. Jiems veikiant sustiprėja vir\u0161kinimo sulčių i\u0161skyrimas, nuo kurių
\nnema\u017ea dalimi priklauso apetitas. Jautriam ma\u017eylio skrand\u017eio \u2013 \u017earnyno traktui
\ntoks stimuliavimas yra nepageidaujamas. Dirginantis prieskonių poveikis gali
\ni\u0161\u0161aukti chroninių u\u017edegimo procesų i\u0161sivystymą jame. Be to, būtina atsiminti,
\nkad daugelis prieskonių gali sukelti alergiją, o vaikų, linkusių į alergiją, yra
\ndaug.<\/p>\n
\u0160alies specialistai rekomenduoja racionalų tiek vaikų, tiek suaugusių maitinimą
\nnagrinėti kiekvienos \u0161alies įpročių ir tradicijų po\u017eiūriu. Taip, Rusijos
\nvirtuvėje nedaug naudojama a\u0161trių prieskonių bei patiekalų, todėl nėra jokio
\nreikalo įvedinėti prieskonius į ma\u017eo vaiko racioną. Be neigiamo efekto,
\npraktikuojantys gydytojai jokių teigiamų pana\u0161ių veiksmų rezultatų nepa\u017eymi.
\nSkirtingai nuo druskos, prieskoniai \u2013 visi\u0161kai nebūtinas mūsų maitinimo
\nelementas, o jų naudojimo lengva atsisakyti.<\/p>\n
Vertinant, kas pasakyta auk\u0161čiau dėl prieskonių naudojimo ankstyvojo am\u017eiaus
\nvaikų maitinime, rekomendacijos būtų tokios:<\/p>\n
Svogūnus ir česnakus nedideliais kiekiais galima naudoti ruo\u0161iant patiekalus,
\nbet ne jaunesniam nei 8 mėnesių kūdikiui (įdedant į sriubas, dar\u017eovių bei mėsos
\npatiekalus). Jokių būdu nenaudoti nevirtus!<\/p>\n
Nuo 9 mėnesių į patiekalus galima dėti prieskonius: baltuosius pipirus, lauro
\nlapą ir prieskonines \u017eoleles \u2013 krapus ir salierą. Kitas prieskonines \u017eoleles
\n(rozmariną, baziliką) leid\u017eiama įtraukti į maitinimą ne anksčiau 1,5 \u2013 2 m
\nsulaukusiam vaikui.<\/p>\n
Ruo\u0161iant patiekalus vaikui, pradedant nuo 9 mėnesių galima naudoti vanilę
\n(pavyzd\u017eiui, ko\u0161ėse, apkepuose, pudinguose).<\/p>\n
Reikia atsiminti, kad prieskonius vaikų maitinime galima naudoti tik nedideliais
\n(beveik nuliniais) kiekiais.<\/p>\n
Prieskoniai, turintys a\u0161trų arba kartų skonį vaikų maitinime neturi būtin
\nnaudojami.<\/p>\n
Ai\u0161kaus am\u017eiaus, nuo kurio galima juos įvesti į vaikų racioną \u2013 nėra. Tačiau
\nikimokyklinukų (o ir jauniausių klasių moksleivių) maitinime jiems ne vieta,
\nkitaip vir\u0161kinimo problemų bus sunku i\u0161vengti.
\n<\/i>
\nPagrindiniai natrio \u0161altiniai (mg, 100 g):<\/b><\/p>\n
Pienas, kefyras 50
\nVar\u0161kė 41
\nSūris (priklausomai nuo rū\u0161ies) 820-1100
\nJautiena 55
\nMenkė 100
\nPlek\u0161nė 200
\nVi\u0161tos kiau\u0161inis 134
\nBulvė 28
\nAguročiai, \u017ealieji \u017eirneliai 2
\n\u0160pinati 62
\nObuoliai 26
\nBananai 31<\/p>\n
Kaip teisingai sūdyti maistą?<\/b><\/p>\n
Maistą reikia sūdyti virimo pabaigoje. Tai ne tik padės i\u0161saugoti jam vitaminus,
\nbet ir leis i\u0161vengti persūdymo, kadangi į patiekalą pateks tik tas natrio
\nkiekis, kuris buvo i\u0161eities produktuose. Ir dar, sūdyti maistą geriau keliais
\netapai, pridedant druskos ma\u017eomis porcijomis, reikiamam skoniui pasiekti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
U\u017esiimant kulinarija namuose, sūdome maistą pagal savo skonį, tačiau kai
\nkuriems asmenims atrodo, kad druskos yra ma\u017eai ir jie da\u017enai dar pasūdo jau
\nparuo\u0161tus patiekalus. O kaip elgtis su vaikais? Kiek druskos turi būti vaikų
\nmaiste<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3361,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27331],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3360","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3360","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3360"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3360\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3361"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3360"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3360"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3360"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3360"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3360"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}