Vaikui mėsos neduodantys tėveliai yra įsitikinę, kad tausoja jo sveikatą.
\nTačiau gydytojai įspėja: tai \u017eala bręstančiam organizmui!<\/p>\n
Konsultuoja vaikų gastroenterologas medicinos daktaras profesorius Liutauras
\nLabanauskas<\/p>\n
Kitokia mityba<\/b><\/u><\/p>\n
Mityba atsisakant mėsos, \u017euvies, kiau\u0161inių, pieno ir kitų gyvūninės kilmės
\nproduktų vadinama vegetarine. Vieni vegetarai grie\u017etai atsisako visų \u0161ių
\nproduktų (vadinamieji veganai), kiti yra nuosaikesni ir kai kuriuos gyvūninius
\nproduktus valgo. Vegetarinius suaugusiųjų \u201e\u017eaidimus" vieni medikai palaiko, kiti
\nkritikuoja, bet apie vaikų vegetarizmą pasaulio vaikų gastroenterologai kalba
\nlabai grie\u017etai. Daugiau kaip prie\u0161 de\u0161imtmetį konferencijoje netgi priėjo prie
\nbendros nuomonės, kad tokia mityba \u017ealoja vaiko sveikatą.<\/p>\n
Ką valgyti, vaikas pats pasirinkti dar negali, u\u017e jį sprend\u017eia tėvai vegetarai.
\nNorėdami gera, jie, prie\u0161ingai, pakenkia, nes i\u0161siderina vir\u0161kinimo sistema,
\nnusilpsta rega, sutrinka smegenų ląstelių raida. Vaikas būna fizi\u0161kai silpnesnis
\nu\u017e bendraam\u017eius, nes organizmui stinga deguonies (hipoksija). Tai netikroji
\nma\u017eakraujystė. Tikimybė, kad tikroji ma\u017eakraujystė vaiką aplenks, siekia gal vos
\n1 proc. \u201eKūdikiams nuo \u0161e\u0161to mėnesio ir ma\u017eyliams mėsa yra ypač būtina, nes jų
\nvir\u0161kinimo ir fermentinė sistema, kasa vystosi iki trejų metų. Vaiką, kurį
\nblogai maitiname, galime padaryti invalidą. Tai nusikaltimas vaikui", – sako
\nprofesorius L.Labanauskas.
\n
\n<\/u>Svarbiausi \u201eturtai"<\/u><\/p>\n
Baltymai.<\/b> Vaikui reikia daug baltymų ir aminorūg\u0161čių, nes jo raumenys ir
\ngyvybiniai organai dar vystosi. Jei ma\u017eylis negauna gyvūninės kilmės baltymų,
\norganizmas pristinga baltymų, nepakeičiamųjų aminorūg\u0161čių, aptinkamų tik
\ngyvūninės kilmės produktuose, todėl gali sutrikti raida. Tiesa, net ir ma\u017eai
\nvalgant mėsos galima i\u0161vengti bėdų, nes joje esančios aminorūg\u0161tys yra labai
\ngerai įsisavinamos. Augaliniame maiste taip pat aptinkama kai kurių aminorūg\u0161čių,
\ntačiau \u017emogaus organizmas daug ma\u017eiau jų pasiima. Gydytojams pagrįstai kyla
\nabejonių, ar vaiko organizmas visas \u0161ias rūg\u0161tis pasiima, tad be jokių ginčų
\nnusprendė: mėsa, \u017euvis ir pieno produktai yra būtini.
\n
\nGele\u017eis.<\/b> Organizmas jos nepasigamina, būtinai reikia gauti su maistu.
\nGyvūniniuose produktuose yra heminės, o augaliniuose – neheminės gele\u017eies.
\nNevalgančiam mėsos vaikui beveik garantuota ma\u017eakraujystė, nes neheminę
\n(augalinių produktų) gele\u017eį organizmas pasiima daug prasčiau. Be to, būtų
\napkraunamas papildomu darbu, nes prie\u0161 paimant tokią gele\u017eį dar reikia
\nperdirbti. Gele\u017eis i\u0161 gyvūninio maisto eina tiesiai į kraują ir perne\u0161a deguonį.
\n
\nVitaminas B 12 ir kiti vitaminai.<\/b> Vitaminas B12 yra labai svarbus vir\u0161kinimo
\nsistemai, kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai. Jo yra beveik tik mėsoje.
\nVaikas, jos negaunantis, pristinga ir riebaluose tirpių vitaminų A, E ir D, kai
\nkurių mikroelementų: cinko, vario, kalcio ir kt. Mėsoje, kiau\u0161iniuose, pieno
\nproduktuose jų yra daugiau.<\/p>\n
Vegetarų ir medikų dvikova<\/u><\/p>\n
Vienas vegetarų argumentų, kad \u017emogus yra vienintelis gyvas padaras, vartojantis
\nkitų gyvūnų pieną.<\/b><\/p>\n
Tai visi\u0161kas absurdas. Jei liūtės nėra, liūtukas kuo puikiausiai geria karvės
\npieną. Visų gyvūnų pieno sudėtis labai pana\u0161i. Nedideli skirtumai priklauso ne
\ntik nuo rū\u0161ies, bet ir nuo aplinkos klimato. U\u017e Poliarinio rato gyvenančių
\nbaltųjų me\u0161kų, ruonių pienas yra daug riebesnis, o \u0161iltų kra\u0161tų gyvūnų piene
\nvyrauja angliavandeniai. Gyvūnų pienas (beje, kaip ir mamos) savo sudėtimi
\nartimas kraujo sudėčiai. Karvės pienas turi beveik tokių pačių med\u017eiagų kaip ir
\nmamos pienas, tačiau tie patys globulinai ir albuminai vienur yra alfa,o kitur –
\nbeta. Tai viena prie\u017easčių, kodėl kūdikio organizmas karvės pieną pasiima \u0161iek
\ntiek blogiau nei mamos. Tačiau tai dar nerodo, kad karvės pienas yra visai
\nnereikalingas.<\/p>\n
Pasak vegetarų, atsisakius mėsos suma\u017eėja alerginių organizmo reakcijų.<\/b><\/p>\n
Taip i\u0161kraipoma tiesa. Teigiantieji, kad atsisakius mėsos galima i\u0161vengti
\nalergijos ka\u017eką blogai suprato. Jei organizme stinga fermento laktazės,
\nnegeriant pieno i\u0161 tiesų gali suma\u017eėti alergija. O jei vaikas yra alergi\u0161kas
\nkiau\u0161inių baltymams, tai jų nevalgant organizmas taip pat neįsijautrina. Bet jei
\nalergiją sukelia viena mėsos rū\u0161is, galima rinktis kitą. Daugiausia alerginių
\nreakcijų kyla nuo vi\u0161tienos, nuo kiaulienos – beveik nebūna, nes kiaulės
\naudiniai labai artimi \u017emogaus. Bet kiek daug alerginių reakcijų kyla nuo vaisių
\nir dar\u017eovių! Mėsi\u0161kus produktus jie pranoksta kokius penkis kartus. O kur dar
\ngrūdinės kultūros? Vengdami alergijos turėtume grūdų produktus (kviečius,
\nkukurūzus) labiau riboti nei mėsą. Vis daugiau vaikų, alergi\u0161kų sojai, kuria
\nvegetarai bando keisti mėsą. Dabar sojos mi\u0161inių, skirtų alergi\u0161kiems ir mamos
\npieno negaunantiems kūdikiams, atsisakoma. Mokslas \u017eengia į priekį ir jau
\ngaminama įvairių hidrolizuotų mi\u0161inukų (čia karvės pieno baltymas yra
\nsuskaidytas). Kad alergi\u0161kiems vaikams reikia duoti sojos, jau ne\u0161nekama.<\/p>\n
Vegetarai yra įsitikinę, kad vitaminų ir kitų med\u017eiagų stoką kuo puikiausiai
\nkompensuoja įvairūs maisto papildai, todėl ma\u017eakraujystės galima i\u0161vengti.<\/b><\/p>\n
\u017dmogus tampa vegetaru ir, u\u017euot suvalgęs mėsos gabaliuką, vartoja įvairių
\npapildų. Tačiau dar reikėtų suderinti ir aminorūg\u0161tis. Tai tikras vargas. Be to,
\nne i\u0161 maisto produktų kilę mikroelementai tik papildo mitybą, o kiek organizmas
\njų pasisavina, niekas negali pasakyti, nes tai nėra natūralus produktas, prie
\nkurio yra prisitaikiusi vir\u0161kinimo sistema. Kai gydome ma\u017eakraujystę, vaikui
\nskiriame gele\u017eies preparatų su jų \u0161alutiniu poveikiu. Bet rizikuojame, neturime
\nkur dėtis, riekia gydyti taip, kad ma\u017eiau pakenktume vaikui. Tad vegetarų
\npo\u017eiūris į vaiko sveikatą yra keistas. Kam jį kankinti be mėsos, pirkti
\ngele\u017eies, kitokių papildų, vargti ir trikdyti vir\u0161kinimo sistemą?<\/p>\n
Kad ir ką kalbėtume, atsisakančiųjų mėsytės yra, buvo ir bus. Kaip
\npatartumėte valgydinti ma\u017eąjį vegetarą?<\/b><\/p>\n
Jokių patarimų duoti negaliu, i\u0161skyrus vieną: neatsisakyti gyvūninės kilmės
\nproduktų. I\u0161imčių negali būti. Kūdikiui pats geriausias yra mamos pienas,
\npakaitalo jam nėra, taip ir augančiam vaikui niekas negali pakeisti gyvūninės
\nkilmės produktų. A\u0161 negaliu net galvoti apie jokius patarimus, nes tai būtų
\nmano, kaip mediko, nusikaltimas vaikui. Negaliu jam kenkti bandydamas rasti
\nvegetarinį mitybos variantą, kuris padėtų kompensuoti gyvūninės kilmės
\nproduktuose esančias med\u017eiagas. Tokia mityba būtų prie\u0161 vaiko fiziologiją.<\/p>\n
Tėveliai neretai klausia, nuo kokio am\u017eiaus vaikui galima tapti vegetaru.<\/b><\/p>\n
Pagal Lietuvos teisę vaiku laikomas \u017emogus nuo gimimo iki 18 m. Tačiau medikai
\nyra \u0161iek tiek kitokios nuomonės. Organizmas bręsta ir auga iki 21 m.
\n(medicininėje literatūroje kartais nurodoma, kad iki 25-erių). Tad iki tol apie
\nvegetarizmą kalbėti net neverta. O vėliau, kai \u017emogus yra subrendęs, suaugęs,
\nsave kankinti gali kaip tik nori. Jis gali rinktis.<\/p>\n
Ar sutinkate, kad vaikas gali vargsti ir psichologi\u0161kai, nes dar\u017eelyje,
\nmokykloje visi valgo mėsą, o jam negalima. Jei nuryja kąsnelį, jaučia kaltę,
\nnusivilia savimi…<\/b><\/p>\n
Psichologai ir sociologai sako, kad po\u017eiūris į mitybą sudaro suaugusio \u017emogaus
\npasaulė\u017eiūros dalį, formuoja būdo bruo\u017eus, rodo socialinę padėtį. Jei vaikui
\nka\u017eko neleisime valgyti, gali jausti atskirtį, patirti socialinio prisitaikymo
\nbėdų, formuotis kaip liguistas, nevisavertis \u017emogus. Todėl vaikas turi valgyti
\nsuderintą, visavertį maistą.<\/p>\n
Mamos patirtis<\/u><\/p>\n
20 m. Viltės ir 7 m. Rojaus mama Edita Renevė, parduotuvės \u201eMa\u017eoji Indija"
\nsavininkė:<\/b><\/p>\n
\u201eKai susidomėjau vegetarizmu, duktė buvo dar visai ma\u017eutė, vos pusantrų-dvejų
\nmetukų. Tuo laiku į Lietuvą plūstelėjo įvairiausios literatūros apie Rytų
\npapročius, jogą, maistą. Tai buvo labai geras atradimų laikas, i\u0161 esmės pakeitęs
\nmano po\u017eiūrį į maisto gamybą. Su\u017einojau, kad prie\u0161 verdant kruopas reikia
\nnuplauti ir i\u0161d\u017eiovinti orkaitėje, kad maistą geriausia ruo\u0161ti garintuve, jau
\nparuo\u0161to niekada ne\u0161ildyti ir kt. Atsisakiau pusgaminių, mėsos gerokai
\nsuma\u017einau, vartojau tik kaip prieskonį. Vėliau jos valgiau vis ma\u017eiau, kol
\npradėjo visai nereikėti. Dvejus metus buvau veganė (nevalgiau pieno produktų,
\nmėsos, \u017euvies, kiau\u0161inių), nepirkau majonezo ar kitokių dirbtinių, konservuotų
\nproduktų. Tačiau jau po poros metų ant mano kūno viena po kitos pradėjo kilti
\n\u0161unvotės.<\/p>\n
Sveikuoliai turbūt pasakytų, kad jos rodė, jog valosi organizmas… Gerokai
\npasikankinau, kol pasveikau, ne kartą teko perpilti kraują. Vaikų niekada
\nneverčiau būti vegetarais, nemanau, kad gyvenant mūsų sąlygomis tai būtų sveika.
\nPas mus nėra tiek ank\u0161tinių kultūrų, dar\u017eovių ir kitų produktų, kurie galėtų
\npakeisti mėsą. Tiesa, sūnus mėsos iki kokių penkerių visai nevalgydavo, radęs
\nkokį gabaliuką i\u0161traukdavo, niekur nepavykdavo jos paslėpti. Dabar mėsos
\nvalgome, bet tik jei neturiu laiko gaminti ko nors kita, \u201ei\u0161 bado" (kai alkanas
\npilvas, o \u0161aldytuve yra tik mėsos). Jei pasigaminu patiekalą su daug dar\u017eovių ir
\ntrupučiu mėsos, mano skrandis būna patenkintas. \u0160eima – taip pat."<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vaikui mėsos neduodantys tėveliai yra įsitikinę, kad tausoja jo sveikatą.
\nTačiau gydytojai įspėja: tai \u017eala bręstančiam organizmui!<\/p>\n
Konsultuoja vaikų gastroenterologas medicinos daktaras profesorius Liutauras
\nLabanauskas<\/p>\n
Kitokia mityba<\/p>\n
Mityba atsisakant mėsos<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3367,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27331],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3366","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3366","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3366"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3366\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3367"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3366"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3366"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3366"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3366"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3366"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}