Ne visi vaikai pradeda meluoti b\u016bdami to paties am\u017eiaus, ne visi yra vienodai geri (ar blogi) melagiai. Pana\u0161u, kad vaikai ima meluoti tik suprat\u0119, jog kit\u0173 \u017emoni\u0173 nuomon\u0117s, norai, \u012fsitikinimai neb\u016btinai turi sutapti su j\u0173, tad suvok\u0119, kad gali paveikti kit\u0173 \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105, vaikai pradeda tuo naudotis.<\/p>\n
Tarptautiniame Kinijos, JAV ir Kanados mokslinink\u0173 tyrime dalyvavo grup\u0117 meluoti dar neprad\u0117jusi\u0173 trime\u010di\u0173. Kaip mokslininkai \u017einojo, kad vaikai nemoka meluoti? Papras\u010diausiai suk\u016br\u0117 situacijas, kuriose vaikai tur\u0117jo pameluoti tam, kad b\u016bt\u0173 apdovanoti \u2013 n\u0117 vienas vaikas nepamelavo.<\/p>\n
Kitame tyrimo etape mokslininkai vaikams paai\u0161kino ir prakti\u0161kai parod\u0117, kad kartais kit\u0173 \u017emoni\u0173 ir j\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fsitikinimai gali skiritis, o neretai kit\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fsitikinimai dar gali b\u016bti ir klaidingi. Tuomet mokslininkai darkart suk\u016br\u0117 situacij\u0105, kai nor\u0117dami gauti m\u0117gstam\u0105 lipduk\u0105, vaikai tur\u0117jo pameluoti. Paai\u0161k\u0117jo, kad apie skirting\u0105 \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105 jau gird\u0117j\u0119 vaikai beveik visada\u00a0 sumeluodavo, o \u0161tai to nemokyti vaikai likdavo s\u0105\u017einingi.<\/p>\n
Nenuostabu, kad kasdien\u0117 vaiko aplinka taip pat lemia jo polink\u012f meluoti. Kitame tyrime buvo tiriama bei analizuojama, k\u0105 vaikai namuose girdi apie mel\u0105 \u2013 pasirodo, visi t\u0117vai nuolat kartoja savo at\u017ealoms, kad meluoti negalima, ta\u010diau visi vaikai vistiek meluoja. Vis d\u0117lto, \u012fdomu buvo tai, kad kai kurie t\u0117vai savo vaikus mok\u0117 nemeluoti pabr\u0117\u017edami, kad kartais, deja, melas \u2013 b\u016btinas. Akivaizdu, kad vaikai stebi t\u0117vus ir vadovaujasi j\u0173 \u017eod\u017eiais.<\/p>\n
Dar kitame tyrime nustatyta, kad svarbu ne \u0161iaip kartoti, kad meluoti \u2013 negra\u017eu, bet mokyti to vaikus pasitelkiant pasakas, i\u0161galvotas istorijas, kuriose i\u0161auk\u0161tinamas nuo\u0161irdumas. Tokias istorijas gird\u0117dami vaikai gali geriau suprasti, kod\u0117l meluoti i\u0161 ties\u0173 negalima.<\/p>\n
Vaiko raidai didel\u0117s \u012ftakos turi ir mokykla \u2013 nustatyta, kad grie\u017etesnes mokyklas lankantys vaikai melavo labiau nei daugiau leid\u017eian\u010dias mokyklas lankantys j\u0173 bendraam\u017eiai. Manoma, kad augant grie\u017etoje aplinkoje, vaikai i\u0161moksta b\u016bd\u0173, kaip i\u0161vengti \u012fvairi\u0173 nuobod\u0173 \u2013 jie i\u0161moksta meluoti.<\/p>\n
Taigi, pana\u0161u, kad visi vaikai meluoja, ta\u010diau b\u016btent namai ir mokykla gali vaik\u0105 i\u0161mokyti atvirumo arba kaip tik skatinti meluoti. T\u0117vams patariama pripa\u017einti ir susitaikyti su tuo, kad ir j\u0173 at\u017ealos meluoja ir mokytis nustatyti, kaip da\u017enai, kokiomis aplinkyb\u0117mis meluoja j\u0173 vaikai bei pam\u0117ginti nesuteikti vaikams progos meluoti.<\/p>\n<\/p>\n
Straipsnio autor\u0117 – Giedr\u0117 Janu\u0161ait\u0117 (\u0160altinis – Psychology Today)<\/p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nustatyta, kad dauguma vaik\u0173 pradeda meluoti b\u016bdami ma\u017edaug 2-3 met\u0173\u00a0 am\u017eiaus, ta\u010diau ma\u017eieji melag\u0117liai dar n\u0117ra \u012fgud\u0119 melagiai, dar nemoka sl\u0117pti tiesos \u2013 meluodami jie sutrinka, meluoja neri\u0161liai, tad j\u0173 melas lengvai perprantamas.<\/p>\n
Meluodamas vaikas ima suprasti, kad skiriasi jo paties ir \u017emogaus, kuriam jis meluoja, tikslai, \u012fsitikinimai. Vaikai tuomet mokosi meluoti taip, kad kiti jais patik\u0117t\u0173 ir galiausiai \u2013 meluojant dar svarbu\u00a0 geb\u0117ti nusl\u0117pti ir ties\u0105. Viso to vaikai ilgainiui pramoksta br\u0119sdami.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":342,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27332],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-341","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-auklejimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/341","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=341"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/341\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/342"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=341"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=341"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=341"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=341"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=341"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}