JAV mokslininkai pasteb\u0117jo, jog \u201eFacebook\u201c vartotoj\u0173 kalbos maniera gali pad\u0117ti diagnozuoti depresij\u0105 ar cukrin\u012f diabet\u0105. Tyr\u0117jai i\u0161analizavo per 1000 atsitiktini\u0173, su savo socialinio tinklo paskyromis sujungusi\u0173 ir informacij\u0105 apie sveikat\u0105 vartotoj\u0173\u00a0 duomenis. I\u0161studijav\u0119 vartojam\u0105 kalb\u0105 bei suskirst\u0119 tyrimo dalyvius \u012f atskiras grupes pagal am\u017ei\u0173 ir lyt\u012f, mokslininkai pasteb\u0117jo, kad \u201eFacebook\u201c matoma informacija leido jiems diagnozuoti net 21 skirtingas ligas, pavyzd\u017eiui, psichoz\u0119, alkoholizm\u0105 ar nerim\u0105. Tyrimo rezultatuose skelbiama, kad nustatant bent\u00a0 10 lig\u0173,\u00a0 \u201eFacebook\u201c informacija pasitarnavo netgi labiau nei \u012fprasti demografiniai duomenys.<\/p>\n
Nuolat apie alkoholio g\u0117rim\u0105 kalbantys \u201eFacebook\u201c vartotojai, akivaizdu, jog gali b\u016bti link\u0119 \u012f alkoholizm\u0105. O \u0161tai i\u0161 pa\u017ei\u016bros niekaip nesusij\u0119 duomenys \u2013 daugiau apie religij\u0105 ar Diev\u0105 kalbantieji\u00a0 cukriniu diabetu sirgo 15 kart\u0173 da\u017eniau u\u017e kitus \u201eFacebook\u201c vartotojus.<\/p>\n
\u201eReikalingi papildomi tyrimai, ta\u010diau tikim\u0117s, jog pasiekti rezultatai pad\u0117s geriau informuoti pacientus apie j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119. Juk socialiniuose tinkluose dalinam\u0117s informacija apie savo gyvenim\u0105, patiriamus nuotykius, \u012fvairias patirtis, jausmus, tod\u0117l praleisti \u0161ios informacijos pro akis neder\u0117t\u0173,\u201c –\u00a0 komentuoja\u00a0 viena tyrimo vadovi\u0173 Raina Merchant.<\/p>\n
Kitas tyrimo vadovas Andrew Schwartz priduria, jog socialin\u0117je erdv\u0117je matoma visai kita, \u012fprastuose medicininiuose duomenyse neatspindima m\u016bs\u0173 gyvenimo pus\u0117, tad b\u016btent socialiniai tinklai gali palengvinti tam tikr\u0173 lig\u0173 diagnoz\u0119.<\/p>\n
\u201eNema\u017eai tyrim\u0173 jau \u012frod\u0117, kad pacient\u0173 vartojama kalba parodo tam tikras ligas, pavyzd\u017eiui, pastebima pasikeitusi depresija ar v\u0117\u017eiu sergan\u010dio \u017emogaus kalba. Vis d\u0117lto, tiriant skirtingas ligas, suvokiame, jog da\u017enai viena liga sergantis pacientas gali sirgti tam tikra kita liga, nustatomos lig\u0173 s\u0105sajos,\u201c \u2013 pastebi\u00a0 specialistas.<\/p>\n
Pana\u0161u, jog ateityje gali atsirasti sistema, leid\u017eianti kuo geresn\u012f\u00a0 gydym\u0105 norintiems gauti pacientams pateikti savo socialini\u0173 tinkl\u0173 duomenis juos gydantiems medikams \u2013 papildoma, galb\u016bt pa\u010dio paciento nepamin\u0117ta ar \u012fprastuose tyrimuose neaptikta informacija suteiks gydytojams daugiau galimybi\u0173.<\/p>\n
\u201ePavyzd\u017eiui, jei bandote numesti svorio ir norite suprasti, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 kasdien suvalgote ir kaip da\u017enai judate, pateik\u0119 socialiniuose tinkluose matomus duomenis gydytojo analizei sulauksite jo patarim\u0173 ir\u00a0 pagerinsite savo \u012fpro\u010dius,\u201c \u2013 tikina A. Merchant.<\/p>\n
JAV \u0161iemet planuojama atlikti min\u0117tos sistemos bandymus.<\/p>\n
Straipsnio autor\u0117 – Giedr\u0117 Janu\u0161ait\u0117 (\u0160altinis – The Independent)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pana\u0161u, kad vie\u0161ai \u201eFacebook\u201c skelbiamos \u017einut\u0117s kai kurias ligas padeda nustatyti geriau nei tradicin\u0117 demografin\u0117 informacija.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":344,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27342],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-343","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-stilius"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=343"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=343"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=343"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=343"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=343"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=343"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}