{"id":3439,"date":"2011-08-17T01:00:00","date_gmt":"2011-08-17T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-08-17T01:00:00","modified_gmt":"2011-08-17T01:00:00","slug":"autizmo-gydyma-lydi-mitai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/autizmo-gydyma-lydi-mitai\/3439\/","title":{"rendered":"Autizmo gydym\u0105 lydi mitai"},"content":{"rendered":"
\n
\n

Autizmo gydym\u0105 lydi mitai <\/h2>\n

    <\/p><\/div>\n<\/p><\/div>\n

\n

N\u0117ra
\n toki\u0173 vaist\u0173, n\u0117ra tokio gydymo b\u016bdo, kuris visi\u0161kai i\u0161gydyt\u0173 autizm\u0105.
\nT\u0117vai, ie\u0161kodami pagalbos savo vaikams, kartais griebiasi \u0161iaudo. Taip
\natsiranda puiki terp\u0117 plisti \u012fvairiems mitams.<\/strong><\/p>\n

\n
\n
\n<\/div>\n<\/div>\n

 <\/p>\n

Konsultuoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto
\nProfilaktin\u0117s medicinos katedros docent\u0117 Europos autizmo visuomen\u0117s
\nsveikatos aljanso nar\u0117<\/strong> daktar\u0117 Liudvika Starkien\u0117<\/strong><\/p>\n


<\/strong><\/p>\n

4 faktai apie autizm\u0105:<\/strong><\/p>\n

1. Autizmas \u2013 tai \u012fvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam b\u016bdingi
\nsocialinio bendravimo ir kalbos sutrikimai, elgesio bei interes\u0173
\nypatumai.<\/p>\n

 <\/p>\n

2. Autizmo sutrikim\u0173 spektras itin platus \u2013 nuo atitolusi\u0173, savo
\nu\u017edarame pasaulyje gyvenan\u010di\u0173 iki ypating\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir talenting\u0173
\nasmen\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

3. Europos autizmo asociacijos duomenimis, autizmo spektro
\nsutrikimai nustatomi 1 i\u0161 167 vaik\u0173, JAV lig\u0173 kontrol\u0117s ir
\nprofilaktikos centro duomenimis, \u2013 <\/strong>1 i\u0161 110 vaik\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

4. Autizmo sutrikim\u0105 galima \u012ftarti jau metuk\u0173, o nustatyti diagnoz\u0119 1,5-2 m. ma\u017eyliui.<\/p>\n

Autizmo spektro sutrikimai :<\/strong><\/p>\n

    \n
  • \n

    Vaikyst\u0117s autizmas<\/strong>, kai vaiku\u010diai nekalba (arba sunkiai suprantamai), gyvena savo pasaulyje ir j\u0173 galimyb\u0117s \u012fsilieti \u012f visuomen\u0119 itin menkos.<\/p>\n<\/li>\n

  • \n

    Aspergerio sindromas<\/strong>. \u0160iuo atveju vaiko protiniai
    \ngeb\u0117jimai (IQ) yra geri arba net didesni negu bendraam\u017ei\u0173, ta\u010diau
    \n\u0161lubuoja socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai. Neretai vaikai domisi tik tam tikra
    \nsiaura sritimi, pavyzd\u017eiui, sportu, arkliais, kompiuteriu ir kt. T\u0105
    \nsrit\u012f jie i\u0161mano nuo A iki Z, o bendrauti kitomis temomis sunku.<\/p>\n<\/li>\n

  • \n

    Turintys autizmo bruo\u017e\u0173.<\/strong> Tai n\u0117ra diagnoz\u0117, ta\u010diau kolegos ar nami\u0161kiai \u012fvardija juos kaip \u201ekeistokus\u201c, \u201esavitus\u201c, ekscentri\u0161kus.<\/p>\n<\/li>\n<\/ul>\n

     <\/p>\n

    Kas yra \u012frodymais pagr\u012fsta medicina?<\/strong><\/p>\n

    M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je vyrauja klaidinga nuomon\u0117, kad jei tyrimas apie
    \nvaistus ar gydymo b\u016bdus yra i\u0161spausdintas internete ar spaudoje, tai jau
    \n mokslas. Toli gra\u017eu! Moksliniai straipsniai yra tik tie, kurie
    \nspausdinami recenzuojamuose \u017eurnaluose, juos per\u017ei\u016bri recenzentai ir
    \npatvirtina redakcin\u0117 kolegija. \u012erodymais pagr\u012fsta medicina \u2013 <\/strong>tai
    \n ne pavieniai moksliniai straipsniai, o j\u0173 sistemin\u0117s ap\u017evalgos.
    \nSurenkami ilgo laikotarpio moksliniai tyrimai (jiems taikomi grie\u017e\u010diausi
    \n atrankos kriterijai), i\u0161analizuojami ir pateikiami auk\u0161\u010diausio lygio
    \n\u012frodymai.<\/p>\n

     <\/p>\n

    K\u0105 \u012frodymais pagr\u012fsta medicina sako apie autizm\u0105?<\/p>\n

     <\/p>\n

    Vienas ankstyviausi\u0173 autizmo po\u017eymi\u0173 \u2013 k\u016bdikis ne\u017ei\u016bri \u012f akis.<\/strong><\/p>\n

    Tiesa<\/strong><\/p>\n

    K\u016bdikis neprivalo vis\u0105 laik\u0105 spoksoti \u012f mam\u0105, bet jei n\u0117ra aki\u0173
    \nkontakto arba \u017evilgsnis keistas (lyg pro \u0161al\u012f), tai gali i\u0161duoti
    \nautizm\u0105. Pirmuosius autizmo po\u017eymius t\u0117vai gali pasteb\u0117ti pirmais vaiko
    \nmetais: jis ne\u010diau\u0161ka, neatsako \u0161ypsena \u012f \u0161ypsen\u0105, menkai reaguoja \u012f
    \nvard\u0105, kartais atrodo, kad net neprigirdi, autizm\u0105 i\u0161duoda padid\u0117j\u0119s ar
    \nsuma\u017e\u0117j\u0119s jautrumas aplinkos dirgikliams (garsui, \u0161viesai), savitas
    \ndom\u0117jimasis \u017eaislais, j\u0173 dalimis (pvz., ma\u0161inos rato sukimas, \u017eaisl\u0173
    \nrikiavimas \u012f eil\u0119 ar d\u0117liojimas tam tikra tvarka). Antraisiais metais
    \ni\u0161ry\u0161k\u0117ja noro dalytis bendra veikla ir d\u0117mesiu su kitais stoka,
    \natsilieka kalbos raida, b\u016bdingi smark\u016bs \u012fnir\u0161io priepuoliai, pasirei\u0161kia
    \n prisiri\u0161imas prie ritual\u0173, pvz., visuomet turi eiti \u012f parduotuv\u0119 tuo
    \npa\u010diu keliu, taip pat tampa i\u0161rankus maistui ir nenori nauj\u0173 patiekal\u0173,
    \npastebimi keisti, stereotipiniai judesiai (plasnojimas, lingavimas).<\/p>\n

     <\/p>\n

    Autizmo prie\u017eastys genetin\u0117s kilm\u0117s. <\/strong><\/p>\n

    Tiesa<\/strong><\/p>\n

    Manoma, kad autizm\u0105 gali sukelti kelios gen\u0173 kombinacijos, tod\u0117l jo itin platus spektras \u2013 <\/strong>
    \n nuo geniali\u0173 iki sunkiai besiorientuojan\u010di\u0173 aplinkoje \u017emoni\u0173.
    \nJungtin\u0117je Karalyst\u0117je 1995 m. atlikto tyrimo duomenimis, vienam dvyni\u0173
    \nnusta\u010dius autizm\u0105 autizmo spektro sutrikimai buvo nustatyti apytiksliai
    \n90 proc. identi\u0161k\u0173 ir 10 proc. neidenti\u0161k\u0173 dvyni\u0173. Kad ir kaip b\u016bt\u0173,
    \nautizmo atvejai, kai genetin\u0117s prie\u017eastys ai\u0161kios, sudaro tik 10-15
    \nproc. Kitais atvejais prie\u017eastys mokslininkams kol kas lieka ne\u017einomos,
    \nmanoma, kad autizm\u0105 gali lemti dar nenustatyti genetiniai veiksniai,
    \naplinkos veiksniai arba j\u0173 deriniai.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Delfin\u0173 terapija yra vienas i\u0161 autizmo gydymo b\u016bd\u0173. <\/strong><\/p>\n

    Mitas<\/strong><\/p>\n

    Deja, \u012frodym\u0173 n\u0117ra. Pavieniai t\u0117v\u0173 subjektyvia
    \nnuomone besiremiantys pasakojimai ar net tyrimai n\u0117ra \u012frodymais pagr\u012fsta
    \n medicina. Be abejo, galima kalb\u0117ti apie teigiamus vaiko psichoemocin\u0117s
    \nb\u016bkl\u0117s poky\u010dius, ta\u010diau jie bus trumpalaikiai, tad t\u0117veliai, kurie i\u0161
    \ndelfin\u0173 terapijos tikisi stebuklo, klysta. Be to, delfinai n\u0117ra
    \npliu\u0161iniai \u017eaisliukai, kad patikt\u0173 visiems vaikams. Vieniems patinka,
    \nkitiems \u2013 ne. Taigi tai gali b\u016bti maloni laisvalaikio leidimo forma,
    \nkaip ir, tarkime, i\u0161vyka prie j\u016bros.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Autizm\u0105 gali sukelti skiepai, ypa\u010d tym\u0173, parotito ir raudonuk\u0117s (MMR) vakcina.<\/strong><\/p>\n

    Mitas<\/strong><\/p>\n

    \u0160i teorija i\u0161plito, kai 1998 m. viename presti\u017ei\u0161kiausi\u0173 \u017eurnal\u0173 \u201eThe
    \n Lancet\u201c buvo paskelbtas gydytojo A.Wakefieldo tyrimas, kad \u0161ie skiepai
    \nir juose esanti med\u017eiaga tiomersalis sukelia autizm\u0105. Ilgai tuo tik\u0117ta,
    \nnors diskusij\u0173, kad tyrimas buvo atliktas neeti\u0161kai, buvo visada. Ta\u0161kas
    \n istorijoje pad\u0117tas 2010 m., kai Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s medicinos taryba
    \npo ilgo procesinio nagrin\u0117jimo padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad gydytojas, tur\u0117damas
    \ntam tikr\u0173 interes\u0173, suklastojo tyrimo rezultatus. I\u0161 jo atimta licencija
    \n verstis gydytojo praktika, o tyrimas i\u0161brauktas i\u0161 \u017eurnalo archyv\u0173.
    \nTaip pat buvo atlikti ir keli kiti tyrimai, paneigiantys ankstesn\u0119
    \nnuomon\u0119. Danijoje buvo i\u0161tirta daugiau kaip pus\u0117 milijono vaik\u0173,
    \npaskiepyt\u0173 ir neskiepyt\u0173 MMR skiepu. Jokio skirtumo nepasteb\u0117ta \u2013 ir
    \ntarp vien\u0173, ir tarp kit\u0173 sergan\u010di\u0173 autizmu dalis nesiskiria.<\/p>\n

     <\/p>\n

    MMR vakcina vaikai skiepijami met\u0173 ir penki\u0173 m\u0117nesi\u0173, o pirmieji
    \nautizmo po\u017eymiai pasirei\u0161kia kaip tik pana\u0161iu metu, gal tod\u0117l t\u0117vai
    \nlink\u0119 kaltinti skiepus. Informatyv\u016bs tyrimai, leid\u017eiantys nustatyti
    \npirmuosius autizmo po\u017eymius, yra \u201enam\u0173 kino tyrimai\u201c. Naudojama filmuota
    \n med\u017eiaga, kai t\u0117vai filmuoja vaikus j\u0173 pirmojo gimtadienio proga (prie\u0161
    \n juos skiepijant MMR skiepais) ir anks\u010diau. Namuose filmuot\u0173 vaik\u0173,
    \nkuriems buvo diagnozuotas autizmas ir jiems \u0161is sutrikimas nebuvo
    \nnustatytas, med\u017eiaga buvo u\u017ekoduota ir parodyta vaik\u0173 raidos
    \nspecialistams. Autizmo po\u017eymius vaikams specialistai pasteb\u0117jo anks\u010diau,
    \n negu kai kurie t\u0117vai \u012ftar\u0117 juos esant, o MMR skiepai buvo atlikti
    \nv\u0117liau.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Autizm\u0105 galima i\u0161gydyti i\u0161 organizmo pa\u0161alinus sunkiuosius metalus. <\/strong><\/p>\n

    Mitas<\/strong><\/p>\n

    \u0160i teorija ypa\u010d \u201em\u0117gstama\u201c Rusijoje, es\u0105 pa\u0161alinus i\u0161 organizmo
    \nsunkiuosius metalus vaikas pasveiks. \u0160is mitas gali b\u016bti pavojingas
    \nvaik\u0173 sveikatai ir netgi gyvybei. JAV maisto ir vaist\u0173 administracija
    \npra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje \u012fsp\u0117jo a\u0161tuonis vaist\u0173 gamintojus apie chelat\u0173
    \n(preparat\u0173, \u0161alinan\u010di\u0173 sunkiuosius metalus i\u0161 organizmo) keliam\u0105 pavoj\u0105.
    \n \u0160ie gamintojai klaidina vartotojus, kad chelatai gali b\u016bti pasitelkiami
    \n gydant autizm\u0105, \u0161irdies, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. JAV
    \nregistruoti keli atvejai, kai vaikai mir\u0117, nes buvo bandyti \u201egydyti\u201c
    \n\u0161iais vaistais nuo autizmo.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Autizm\u0105 gydo dietos.<\/strong><\/p>\n

    Mitas<\/strong><\/p>\n

    Populiariausios dietos yra be glitimo (gr\u016bd\u0173 baltymo)
    \n ir kazeino (pieno baltymo). Dar kalbama apie becukr\u0119 diet\u0105. J\u0173
    \n\u0161alininkai sako, kad nustojus vartoti \u0161ias med\u017eiagas pager\u0117ja autizmo
    \nsutrikim\u0105 turin\u010dio vaiko elgsena, pa\u017eintiniai ir socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai,
    \nskatinama kalbos raida. Ta\u010diau \u012frodymais pagr\u012fsta medicina tokius
    \nteiginius visi\u0161kai paneigia. Glitimo dieta padeda, kai vaikui nustatyta
    \nceliakija, liga, kai organizmas netoleruoja glitimo arba esant
    \nalergijai. Ta\u010diau tai sprend\u017eia gydytojas, atlik\u0119s tam tikrus tyrimus.
    \nOmega-3 \u017euv\u0173 taukai, vitaminas A, vitamino C, probiotik\u0173, melatonino,
    \n\u012fvair\u016bs mineralai taip pat neturi \u012ftakos autizmo sutrikimui.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Nuo autizmo vaik\u0105 galima i\u0161gydyti.<\/strong><\/p>\n

    Mitas<\/strong><\/p>\n

    Deja, \u0161iuo metu tai mitas. Autizmas vaistais negydomas, jie skiriami
    \nesant gretutin\u0117ms diagnoz\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, da\u017enai autizm\u0105 lydi
    \nepilepsija, kuri vaistais yra gana efektyviai kontroliuojama. Arba
    \nhiperaktyvumo sindromas, taip pat koreguojamas vaistais. Autizmas n\u0117ra
    \nliga, tad jos i\u0161gydyti ne\u012fmanoma. Nuo ligos pasveiksti, mir\u0161ti arba ji
    \ntampa l\u0117tin\u0117. Autizmas yra vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkantis sutrikimas.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Autizmas \u2013 netinkamo t\u0117v\u0173 aukl\u0117jimo padarinys.<\/strong><\/p>\n

    Mitas<\/strong><\/p>\n

    Kadangi autizmo sutrikim\u0105 turintys vaikai neretai nekalba, jiems
    \nsunku i\u0161reik\u0161ti norus ir jausmus, pasitaiko pyk\u010dio prover\u017ei\u0173. Jei jie
    \nnutinka vie\u0161oje vietoje, galima i\u0161girsti replik\u0173, kad \u201et\u0117vai nemoka
    \naukl\u0117ti vaik\u0173\u201c. Autistams b\u016bdingas nerimas, kuris sustipr\u0117ja naujoje
    \nvietoje, patekus \u012f ne\u017einom\u0105 vaizd\u0173 ir gars\u0173 aplink\u0105. Labai jautr\u016bs j\u0173
    \nregos ir klausos jutimai. Tarkim, apsilankymas parduotuv\u0117je autistui
    \ngali tapti tikru i\u0161bandymu.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Autistams padeda \u012fvairios ugdymo ir elgesio terapijos.<\/strong><\/p>\n

    Tiesa<\/strong><\/p>\n

    Tai ilgas ir sunkus darbas, kuriam reikalinga ne tik specialist\u0173
    \npagalba, bet ir \u0161eimos pasiaukojimas. VUVL Vaiko raidos centre taikoma
    \nstrukt\u016brinio mokymo pagal TEACCH metodik\u0105 programa. Autizmo sutrikim\u0105 ir
    \n kitus raidos sutrikimus turin\u010dius vaikus auginan\u010dias \u0161eimas vienijanti
    \nasociacija \u201eKitoks vaikas\u201c taiko taikomosios elgesio analiz\u0117s metodik\u0105.
    \nPagal j\u0105 autizmo sutrikim\u0173 turin\u010dius vaikus galima daug ko i\u0161mokyti ir
    \njiems pad\u0117ti \u012fsilieti \u012f visuomen\u0119. Pasaulyje taikoma ir daugiau kit\u0173
    \nautizmo terapij\u0173, ta\u010diau jos pasiteisina ma\u017edaug pusei vis\u0173 vaik\u0173. Deja,
    \n mokslininkai kol kas negali atsakyti, kuri konkreti metodika efektyvi
    \nkonkre\u010diam vaikui.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Metodik\u0173 taikymo s\u0117km\u0117 labai priklauso nuo to, ar sunkus sutrikimas,
    \nkuo jaunesniam vaikui jis nustatomas, tuo geriau, ar efektyviai taikoma
    \nprograma. Kanadoje, Australijoje, pus\u0117je JAV valstij\u0173 programos
    \nautistams yra finansuojamos valstyb\u0117s. Valstybei yra pigiau vaikams
    \nsuteikti galimyb\u0119 \u012fsilieti \u012f visuomen\u0119, nei vis\u0105 gyvenim\u0105 jiems mok\u0117ti
    \nne\u012fgalumo pa\u0161alpas.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n

    <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    N\u0117ra toki\u0173 vaist\u0173, n\u0117ra tokio gydymo b\u016bdo, kuris visi\u0161kai i\u0161gydyt\u0173 autizm\u0105. T\u0117vai, ie\u0161kodami pagalbos savo vaikams, kartais griebiasi \u0161iaudo. Taip atsiranda puiki terp\u0117 plisti \u012fvairiems mitams.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3440,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3439","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3439","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3439"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3439\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3439"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3439"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}