{"id":3453,"date":"2012-02-06T00:00:00","date_gmt":"2012-02-06T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-02-06T00:00:00","modified_gmt":"2012-02-06T00:00:00","slug":"vaiku-kvepavimo-takai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vaiku-kvepavimo-takai\/3453\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 kv\u0117pavimo takai"},"content":{"rendered":"

Kv\u0117pavimo takai<\/strong><\/p>\n

Kv\u0117pavimo
\norgan\u0173 sistemai priklauso kv\u0117pavimo takai, plau\u010diai bei kv\u0117pavimo raumenys.
\n\u012ekv\u0117pt\u0105 or\u0105 kv\u0117pavimo takai i\u0161valo, i\u0161filtruoja ir su\u0161ildo, plau\u010diai perduoda
\n\u012fkv\u0117pt\u0105 deguon\u012f kraujui, o \u0161is gr\u0105\u017eina \u012f plau\u010dius naudot\u0105 anglies dioksid\u0105,
\nkuris i\u0161kvepiamas. Plau\u010dius nuo kr\u016btin\u0117s sienel\u0117s skiria ma\u017eutis tarpas. D\u0117l
\njame esan\u010dio sl\u0117gio plau\u010diai prisiglaud\u017eia prie kr\u016btin\u0117s sienel\u0117s ir
\nnesubli\u016bk\u0161ta. Kv\u0117pavi\u00admo raumenys kilnoja kr\u016btin\u0117s l\u0105st\u0105, tai i\u0161pl\u0117\u0161dami, tai
\nsutraukdami plau\u010dius.  Nuo pilvo ertm\u0117s plau\u010dius skiria plonas raumen\u0173 sluoks\u00adnis
\n– diafragma. \u012ekvepiant ji leid\u017eiasi \u017eemyn, tada plau\u010diai i\u0161siple\u010dia,
\npasitikdami \u0161vie\u017ei\u0105 or\u0105, i\u0161kvepiant atsipalaiduoja ir i\u0161sigaubia \u012f vir\u0161\u0173.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kod\u0117l svarbu kv\u0117puoti pro nos\u012f?<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

\u012ekv\u0117pt\u0105
\nor\u0105 dr\u0117kina kv\u0117pavimo tak\u0173 (nosiarykl\u0117s ir bronch\u0173 sieneli\u0173) gleivin\u0117, kurioje
\npilna virpan\u010di\u0173 plaukeli\u0173, sulaikan\u00ad\u010di\u0173 ne\u0161varumus, virusus bei bakterijas ir
\npa\u0161alinan\u010di\u0173 juos. Vidin\u0117se nosies sienel\u0117se yra stori, kraujagysli\u0173 i\u0161vagoti
\naudini\u0173 sluoksniai – nosies kriaukl\u0117s. Per jas per\u0117j\u0119s oras su\u0161yla. D\u0117l to ir
\nsvarbu, kad vaikas kv\u0117puot\u0173 pro nos\u012f, nes tada \u012f
\nplau\u010dius pateks su\u0161ildytas, sudr\u0117kintas ir i\u0161valytas oras. \u012e nosies ertm\u0119
\natsiveria \u0161alia jos esantys prienosiniai an\u010diai, abiej\u0173 vidurini\u0173 aus\u0173
\nEustachijaus vamzd\u017eiai, taip pat a\u0161ar\u0173 latakai, kuriais a\u0161aros i\u0161 aki\u0173 patenka
\n\u012f nos\u012f. Nosies ertm\u0119 nuo galvos smegen\u0173 skiria kaulin\u0117 plok\u0161tel\u0117 (akytkaulis),
\nper kuri\u0105 ateina uosl\u0117s nervai, i\u0161sid\u0117st\u0119 nosies gleivin\u0117je. Svarbu
\nvaikui namuose sudaryti palank\u0173 klimat\u0105 kv\u0117pavimui, v\u0117dinkite ir dr\u0117kinkite
\npatalpas.<\/p>\n

Nosiarykl\u0117je yra daug \u201elimfoidini\u0173 audini\u0173”,  kaip rykliniai migdolai (polipai, adenoidai)
\nir gomuriniai migdolai (tonzil\u0117s). Smar\u00adkiai i\u0161si\u017eiojus, tonzil\u0117s gerai matomos
\n\u201egomurio lanko” kair\u0117je ir de\u0161in\u0117je pus\u0117je. Vaik\u0173 tonzil\u0117s b\u016bna labai
\ndidel\u0117s, kartais net susilie\u010dia viena su kita. Kartu su \u010diobrialiauke (u\u017ekr\u016b\u010dio
\nliauka) rykliniai migdolai (polipai, adenoidai) bei tonzil\u0117s yra organizmo
\nimunin\u0117s sistemos puosel\u0117tojai. Tod\u0117l jokiu b\u016bdu ma\u017eiems vaikams nereik\u0117t\u0173 j\u0173
\n\u0161alinti vien tod\u0117l, jog tonzil\u0117s ar polipai yra \u201eper dideli”. Jie padid\u0117jo
\nd\u0117l to, kad nuolat kontaktavo su ligos suk\u0117l\u0117jais, kartu sustiprindami
\nimunitet\u0105. Vaikui augant, pasigamina pakanka\u00admai antik\u016bn\u0173, apsaugan\u010di\u0173
\norganizm\u0105 nuo infekcij\u0173, ir tada migdolai (polipai), \u010diobrialiauke bei tonzil\u0117s
\nsavaime suma\u00ad\u017e\u0117ja. Savo u\u017eduot\u012f jie jau atliko ir daugiau nereikalingi. Patek\u0119s
\n\u012f nosiarykl\u0119 oras per trach\u0117ja keliauja \u012f bronchus bei ma\u017eiausius j\u0173
\ni\u0161si\u0161akojimus \u2014 bronchioles, kol pagaliau pasiekia plau\u010di\u0173 p\u016bsleles \u2014 alveoles.
\nJ\u0173 sieneles vagoja ma\u017eyt\u0117s kraujagysl\u0117s \u2014 kapiliarai, atiduodantys kraujui \u012f
\nplau\u010dius patekus\u012f deguon\u012f ir i\u0161 kraujo atgal \u012f plau\u010dius gr\u0105\u017einantys anglies
\ndioksid\u0105.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausia kreipimosi \u012f gydytoj\u0105 prie\u017eastis – kv\u0117pavimo
\ntak\u0173 infekcija<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

\u0160i
\ninfekcija apima vir\u0161uti\u00adnius kv\u0117pavimo takus – nosiarykl\u0119 ir bronchus, bet ne
\nplau\u010dius. 90 % toki\u0173 infekcij\u0173 sukelia ne bakterijos, o virusai, kuri\u0173 jokie
\nantibiotikai neveikia.<\/p>\n

Virusais u\u017esikre\u010diama
\nla\u0161iniu b\u016bdu – kosint, \u010diaudint, kalbant – tiesiogiai nuo kito \u017emo\u00adgaus.
\nDid\u017eiausias u\u017esikr\u0117\u00adtimo pavojus tiek vai\u00adkams, tiek suaugusiems b\u016bna
\npirmosiomis ligos dienomis.<\/p>\n

Daugelio r\u016b\u0161i\u0173 virusai
\nveiksmingi tik tam tikru met\u0173 laiku ir labiausiai m\u0117gsta tam tikras kv\u0117pavimo
\ntak\u0173 dalis, pavyz\u00add\u017eiui, nosies gleivin\u0119. \u017dinodamas \u0161iuos virus\u0173 ypatumus,
\ngydytojas tiksliai nustato diagnoz\u0119 ir paskiria gydym\u0105.<\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kv\u0117pavimo organ\u0173 sistemai priklauso kv\u0117pavimo takai, plau\u010diai bei kv\u0117pavimo raumenys. \u012ekv\u0117pt\u0105 or\u0105 kv\u0117pavimo takai i\u0161valo, i\u0161filtruoja ir su\u0161ildo, plau\u010diai perduoda \u012fkv\u0117pt\u0105 deguon\u012f kraujui<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3454,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3453","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3453","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3453"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3453\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3454"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3453"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3453"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3453"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3453"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3453"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}