{"id":3461,"date":"2011-05-03T01:00:00","date_gmt":"2011-05-03T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-05-03T01:00:00","modified_gmt":"2011-05-03T01:00:00","slug":"ka-daryti-kai-vaika-vargina-nevalingi-judesiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ka-daryti-kai-vaika-vargina-nevalingi-judesiai\/3461\/","title":{"rendered":"K\u0105 daryti, kai vaik\u0105 vargina nevalingi judesiai?"},"content":{"rendered":"
K\u0105 daryti, kai vaik\u0105 vargina nevalingi judesiai? <\/p>\n

Tikai \u2013 labai da\u017enas rei\u0161kinys. Manoma, kad \u012fvairiais am\u017eiaus periodais jie pasirei\u0161kia 10 proc. vaik\u0173. Kas tai yra, kaip juos atpa\u017einti? Ar gali kelti pavoj\u0173? Ar mik\u010diojimas \u2013 irgi tikas?<\/p>\n

Konsultuoja pediatr\u0117 neurolog\u0117 R\u016bta Maciulevi\u010dien\u0117<\/p>\n

Tikai skirstomi \u012f:<\/p>\n

– paprastuosius motorinius, kurie apima vien\u0105 raumen\u0173 grup\u0119 ir kartojasi. Vaikas, pavyzd\u017eiui, mirk\u010dioja, rauko nos\u012f, trauko pet\u012f, suka kakl\u0105. \u0160ie tikai labai da\u017eni, b\u016bdingi vaikams (iki 10 proc. vaik\u0173 juos turi) ir laikomi gerybiniais. Da\u017eniausiai pasirei\u0161kia nuo trej\u0173 met\u0173 am\u017eiaus iki paauglyst\u0117s.<\/p>\n

– kompleksinius motorinius, kurie apima kelias raumen\u0173 grupes, pavyzd\u017eiui, vir\u0161utin\u0117s k\u016bno dalies. Ma\u017eylis vienu metu gali mirks\u0117ti, links\u0117ti, purtyti galv\u0105, tr\u016bk\u010dioti petys.
– vokaliniai tikai. I\u0161gaunamas garsas, da\u017eniausiai primenantis pasikartojant\u012f atsikrenk\u0161tim\u0105, nosies traukim\u0105, \u0161uns lojim\u0105 ar urzgim\u0105. Tai pasikartojantys motoriniai tikai, kai \u012ftraukiami raumenys, reguliuojantys balso klostes. Gali b\u016bti ir tikinis kosulys \u2013 vaikas \u012ftraukia oro ir atsikosti tarsi per varin\u012f puod\u0105. \u0160is kosulys gali b\u016bti labai \u012fkyrus, nes vaikas gali kos\u0117ti iki keli\u0173 kart\u0173 per minut\u0119.
– Jeigu yra kompleksinis motorinis tikas, apimantis daugiau nei vien\u0105 raumen\u0173 grup\u0119 ir dar prisideda tikas, kuris pasirei\u0161kia kokiais nors garsais, galima \u012ftarti Tiureto sindrom\u0105. Tai labai retas sindromas, kuris kamuoja ma\u017edaug 1 proc. mokyklinio am\u017eiaus berniuk\u0173 ir 0,1 proc. mergai\u010di\u0173. Galima pasakyti, kad tai tik\u0173 \u201erinkinys\u201c, apimantis veido raumenis ir plintantis per kitas raumen\u0173 grupes: kakl\u0105, sprand\u0105, rankas, o kartais ir kojas (gali atsirasti nevalingi \u0161uoliukai) ir vokalizacija.<\/p>\n

Kas tai yra?<\/p>\n

Tikas \u2013 tai nevalingas raumen\u0173 susitraukimas, apimantis tam tikr\u0105 raumen\u0173 grup\u0119. Tai trumpas, greitas, staigus, pasikartojantis arba stereotipinis judesys. \u0160iuos nevalingus, nekontroliuojamus judesius vaikas gali s\u0105moningai nutraukti, pavyzd\u017eiui, kai papra\u0161ysime: \u201eNemirks\u0117k\u201c, kur\u012f laik\u0105 jis gali nemirks\u0117ti. Bet vos liausis save kontroliav\u0119s, nevaling\u0173 judesi\u0173 ir v\u0117l atsiras. Da\u017eniausi tikai \u2013 tai mirks\u0117jimas, kaklo ir pe\u010di\u0173 raumen\u0173 tr\u016bk\u010diojimas, nosies traukimas.<\/p>\n

Manoma, kad tikus paskatina tam tikri motorin\u0117s sistemos sutrikimai. Pati motorin\u0117 sistema labai sud\u0117tinga, ji susideda i\u0161 vadinamosios piramidin\u0117s sistemos ir ekstrapiramidin\u0117s. Manoma, kad tikai yra susij\u0119 su ekstrapiramidin\u0117s sistemos sutrikimu. Tie vaikai, kurie turi tik\u0173, neretai turi emocini\u0173 arba psichikos b\u0117d\u0173, yra patyr\u0119 smarki\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, nerim\u0105. \u201eNenormal\u016bs\u201c judesiai da\u017eniausiai ir b\u016bna susij\u0119 su kokia nors socialine \u012ftampa. Tad jeigu vaikas jau\u010dia didesn\u0119 \u012ftamp\u0105, gali pada\u017en\u0117ti ir tikai. Antra vertus, yra ir toki\u0173, kurie daugiau pasirei\u0161kia esant ramyb\u0117s b\u016bsenai, pavyzd\u017eiui, kai vaikas nuobod\u017eiauja. Tai labiau b\u016bdinga Tiureto sindromui.
Vokaliniai tikai daug retesni, bet jie socialiai labai kenkia vaikui, pavyzd\u017eiui, jeigu krenk\u0161\u010dia arba kosti per pamokas.<\/p>\n

Reikia gydyti ar ne?<\/p>\n

Paprastieji motoriniai ir vokaliniai tikai pasitaiko gana da\u017enai ir paprastai per kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 praeina. Jeigu nepraeina savaime, b\u016btina pasikonsultuoti su vaik\u0173 neurologu. Tikas, kuris nepraeina per kelis m\u0117nesius, jau vadinamas l\u0117tiniu motoriniu tiku, arba daugybiniu motoriniu. Jie pasitaiko re\u010diau ir turi tendencij\u0105 kartotis arba i\u0161likti ilgiau. Juos da\u017eniausiai reikia gydyti. Sud\u0117tingasis Tiureto sindromas diagnozuojamas pagal 4 kriterijus, t. y. pirma, kai pasirei\u0161kia daugybiniai motoriniai tikai, apimantys kelias raumen\u0173 grupes, antra, vienas ar daugiau vokalini\u0173 tik\u0173, tre\u010dia, kai tai prasideda jaunesniems nei 20 m. \u017emon\u0117ms ir, ketvirta, t\u0119siasi ilgiau negu vienus metus. Net kai yra visi min\u0117ti po\u017eymiai, bet juos pavyko suvaldyti arba pra\u0117jo savaime per ma\u017eiau nei vienus metus, jie vadinami tiesiog kompleksiniais tikais \u2013 ne Tiureto sindromu.<\/p>\n

Tiureto sindromas yra nulemtas geneti\u0161kai ir serga juo da\u017eniau berniukai nei mergait\u0117s. Be min\u0117t\u0173 po\u017eymi\u0173, jam dar b\u016bdingi emociniai sutrikimai, polinkis \u012f nerim\u0105, depresij\u0105, d\u0117mesio sutrikimo sindromas, obsesiniai (\u012fkyr\u016bs) polinkiai (pavyzd\u017eiui, obsesinis rank\u0173 plovimas, kai vaikas plauna ir plauna rankas, valymas, plauk\u0173 sukimas, reikalavimas rutinos, jei pasikei\u010dia dienotvark\u0117, pasidaro labai negera ir prasideda \u012fvair\u016bs emociniai sutrikimai).<\/p>\n

Gydomi vaistais<\/p>\n

Tiek paprastieji, tiek daugybiniai tikai paprastai prasideda tarp 5 ir 10 m. Jei vieni ir kiti nei\u0161sivysto \u012f Tiureto sindrom\u0105, gydomi arba ne, praeina. Gali kartotis, jei atsiranda kokia nors \u012ftampa. Tiureto sindromas t\u0119siasi vis\u0105 gyvenim\u0105, vaikui b\u016bna tai blogiau, tai geriau.
Tikai gydomi vaistais, kuriuos gali skirti tik neurologas profesionalas. I\u0161 praktikos \u017einau, kad \u017emon\u0117s prisigalvoja visoki\u0173 gydymo b\u016bd\u0173, kurie neva padeda. Bet kadangi nat\u016braliai jie \u201ebanguoja\u201c, \u0161iuolaikin\u0117 medicina pripa\u017e\u012fsta, kad padeda tik neuroleptikai.<\/p>\n

Kas bendra tarp tik\u0173 ir mik\u010diojimo?<\/p>\n

Mik\u010diojimas \u2013 tai tam tikri pasikartojan\u010di\u0173 balsi\u0173 arba u\u017esikirtusio garso protr\u016bkiai. Jis priskiriamas prie kalbos sutrikim\u0173, bet savo prigimtimi yra artimas motoriniams tikams. Neretai mik\u010diojantiems vaikams b\u016bdingi ir tikai. Mik\u010dioti vaikas pradeda da\u017eniausiai tarp 3-4 m., o tikai prasideda v\u0117liau, 5-10 m. Da\u017eniausiai yra mik\u010dioj\u0119 t\u0117vai ar kas nors giminai\u010di\u0173. Stipriausiai vaikai mik\u010dioja tarp 3-7 m., paskui vis ma\u017eiau. Nors kai kurie \u017emon\u0117s gali mik\u010dioti vis\u0105 gyvenim\u0105. Manoma, kad mik\u010diojimas nesusij\u0119s su kokiomis nors psichiatrin\u0117mis ar emocin\u0117mis problemomis, bet jeigu jis sunkus, paprastai kelia \u012ftamp\u0105 ir pasirei\u0161kia nerimo sutrikimais.
Mik\u010diojimas gydomas \u012fvairiai. Daugeliui vaik\u0173 apskritai jokio gydymo nereikia, nes praeina savaime. Tai vadiname fiziologiniu mik\u010diojimu. Jeigu kartu pasirei\u0161kia ir tikai, mik\u010diojim\u0105 galima gydyti taip, kaip tikus.
Ta\u010diau ne kiekviena grimasa yra tikas. Mik\u010diojantys vaikai, bandydami suvaldyti mik\u010diojim\u0105, gali daryti \u012fvairias veido grimasas ir jeigu ta grimasa atsiranda, kai vaikas nori i\u0161tarti \u017eod\u012f, tai n\u0117ra tikas, o valingas judesys, kuriuo jis nori atsikratyti spazm\u0173. Bet tai irgi n\u0117ra gerai, nes \u0161ios grimasos iki galo n\u0117ra i\u0161ai\u0161kintos, tod\u0117l k\u0105 daryti joms atsiradus, sprend\u017eiama pagal konkret\u0173 vaik\u0105.
Labai svarbu suprasti, kad vaikai labai i\u0161gyvena d\u0117l mik\u010diojimo. Pats mik\u010diojimas atsiranda ne nuo emocinio sutrikimo, kaip liaudyje sakoma, \u0161tai i\u0161sigando \u0161uns, nukrito nuo lovos ir mik\u010dioja (da\u017eniausiai tai tik sutapimas). Mik\u010diojimas sukelia vaikui emocin\u0119 \u012ftamp\u0105 ir reikia, kad t\u0117vai tai suvokt\u0173.
Su mik\u010diojan\u010diais vaikais da\u017eniausiai dirba logopedai, o jeigu kartu atsiranda ir tik\u0173, b\u016btina kreiptis \u012f neurolog\u0105.<\/p>\n

Trumpi klausimai \u2013 trumpi atsakymai<\/p>\n

– Ar gali vaikas nustoti mik\u010dioti, bet likti tikai?<\/p>\n

Neb\u016btinai, bet gali b\u016bti ir taip.<\/p>\n

– Ar vaikas gali priprasti prie koki\u0173 nors judesi\u0173, ypa\u010d bem\u0117gd\u017eiodamas kit\u0105, ir jie virsti tikais?<\/p>\n

N\u0117ra taip paprasta. Kod\u0117l vieni vaikai gal\u0117t\u0173 nusi\u017ei\u016br\u0117ti, o kiti ne? Reikia atskirti pasikartojan\u010dius judesius, pavyzd\u017eiui, nosies trynim\u0105 d\u0117l alergijos, nuo nevaling\u0173 tik\u0173.<\/p>\n

– Tie paprast\u0173j\u0173 tik\u0173 atsiranda i\u0161 nieko?<\/p>\n

Turi b\u016bti genetinis polinkis. Da\u017eniausiai atsiranda, kai tas judesys buvo valingas, pavyzd\u017eiui, skaud\u0117jo akis ir reik\u0117jo da\u017eniau mirks\u0117ti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mirks\u0117jo s\u0105moningai, paskui nevalingai. Tiku vadinamas, kai jis nevalingas, netikslingas. Jeigu b\u016bt\u0173 nenie\u017e\u0117jusios akys, tai b\u016bt\u0173 kitas tikas atsirad\u0119s, nes polinkis yra genetinis. <\/p><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tikai \u2013 labai da\u017enas rei\u0161kinys. Manoma, kad \u012fvairiais am\u017eiaus periodais jie pasirei\u0161kia 10 proc. vaik\u0173. Kas tai yra, kaip juos atpa\u017einti? Ar gali kelti pavoj\u0173? Ar mik\u010diojimas \u2013 irgi tikas? Konsultuoja pediatr\u0117 neurolog\u0117 R\u016bta Maciulevi\u010dien\u0117<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3462,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3461","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3461","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3461"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3461\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3462"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3461"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3461"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}