{"id":3470,"date":"2011-04-11T01:00:00","date_gmt":"2011-04-11T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-11T01:00:00","modified_gmt":"2011-04-11T01:00:00","slug":"kontroversiskoji-smegenu-vandene","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kontroversiskoji-smegenu-vandene\/3470\/","title":{"rendered":"Kontroversi\u0161koji smegen\u0173 vanden\u0117"},"content":{"rendered":"<div style=\"text-align:justify\">Kontroversi\u0161koji smegen\u0173 vanden\u0117<br \/>Vaiva Grigaitien\u0117<\/p>\n<p>Jeigu k\u016bdikio galvyt\u0117 atrodo didesn\u0117 nei bendraam\u017ei\u0173, i\u0161kart \u012ftariame smegen\u0173 vanden\u0119. Ar i\u0161ties da\u017enai k\u016bdikiai ja serga? Kas sukelia ir kaip \u0161i liga gydoma?<br \/>Konsultuoja pediatr\u0117 neurolog\u0117 R\u016bta Maciulevi\u010dien\u0117<br \/>Kai kalbame apie smegen\u0173 vanden\u0119, turime omenyje smegenyse besikaupiant\u012f skyst\u012f. I\u0161 kur jo atsiranda?<\/p>\n<p>Aplink m\u016bs\u0173 smegenis \u2013 vanduo. J\u0173 viduje yra smegen\u0173 skilveli\u0173 sistema, kurioje taip pat yra skys\u010dio. Skystis yra tarsi hidraulin\u0117 pagalv\u0117, kuris saugo smegenis nuo nedideli\u0173 traum\u0173 ir sm\u016bgi\u0173. <br \/>Smegen\u0173 skyst\u012f gamina tam tikras kraujagysli\u0173 rezginys, esantis kaukol\u0117s ertm\u0117je. Skys\u010dio pasigamina apie 500 mililitr\u0173 per dien\u0105, t. y. po 0,3-0,5 mililitro per minut\u0119 suaugusiam \u017emogui. Jis nuolat gaminamas ir nuolat nuteka \u012f venin\u0119 ir limfoidin\u0119 sistem\u0105. Bendrasis smegen\u0173 skys\u010dio kiekis siekia apie 120 mililitr\u0173, i\u0161 j\u0173 apie 25 mililitr\u0173 yra skilveliuose. Skystis supa ne tik galvos, bet ir nugaros smegenis. Naujagimio smegen\u0173 skys\u010dio t\u016bris yra ma\u017edaug 50 mililitr\u0173. Tai rei\u0161kia, kad naujagimio smegen\u0173 skys\u010dio, palyginti su k\u016bno svoriu, yra santykinai daugiau nei suaugusio \u017emogaus.<br \/>Kada ir kod\u0117l vystosi smegen\u0173 vanden\u0117 \u2013 kai skys\u010dio pasigamina per daug?<\/p>\n<p>Da\u017eniausiai smegen\u0173 vanden\u0117 vystosi tada, kai sutrinka smegen\u0173 skys\u010dio nutek\u0117jimas arba kai jo gaminasi per daug. Kod\u0117l taip atsitinka, n\u0117ra ai\u0161ku. Grei\u010diausiai tai n\u0117ra patologija, nes \u017emon\u0117s prisitaiko ir gyvena. Tiesa, j\u0173 galva paprastai b\u016bna \u0161iek tiek didesn\u0117, bet tai jiems visi\u0161kai netrukdo gyventi, i\u0161skyrus tai, kad juos gali da\u017eniau kamuoti galvos skausmai. <br \/>Kada atsiranda tikroji smegen\u0173 vanden\u0117, kuri gali b\u016bti pavojinga?<\/p>\n<p>Da\u017eniausia vanden\u0117s atsiradimo prie\u017eastis \u2013 sutrik\u0119s smegen\u0173 skys\u010dio nutek\u0117jimas. Smegen\u0173 skystis pasyviai i\u0161 skilveli\u0173 nuteka per kelet\u0105 ang\u0173. Jeigu jos u\u017esikem\u0161a, pavyzd\u017eiui, po gimdymo traumos kraujo pritek\u0117jus \u012f smegenis ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, skys\u010dio nutek\u0117jimas sutrinka. Kita prie\u017eastis \u2013 \u012fgimti anatominiai tr\u016bkumai, kurie gali sutrikdyti smegen\u0173 skys\u010dio nutek\u0117jim\u0105. Skys\u010dio nutek\u0117jimas gali sutrikti ir d\u0117l u\u017edegim\u0173, pavyzd\u017eiui, smegen\u0173 dangal\u0173, meningito, meningoencefalito, augli\u0173, metastazini\u0173 augli\u0173 galvos smegenyse. Smegen\u0173 vanden\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 daug.<br \/>Kaip nustatoma vanden\u0117?<\/p>\n<p>Vaikams iki 2 m. smegen\u0173 vanden\u0117 diagnozuojama gana paprastai, nes ja sergan\u010di\u0173j\u0173 galvyt\u0117 auga grei\u010diau, nei nurodo vadinamosios augimo kreiv\u0117s, kuriomis remiasi kiekvienas pediatras. Jeigu galvos apimtis did\u0117ja \u012fprastai, smegen\u0173 vanden\u0117s n\u0117ra. Gali b\u016bti vadinamoji vidin\u0117 hidrocefalija, kai did\u0117ja tiktai skilveliai, nes yra u\u017eak\u0119s kurio nors skilvelio nutek\u0117jimas. Bet paprastai, jeigu ple\u010diasi skilveliai, tai did\u0117ja ir galvos apimtis, ypa\u010d pirmaisiais gyvenimo metais, kai gali augti galvos apimtis, nes kaukol\u0117s si\u016bl\u0117s dar n\u0117ra suaugusios. Jeigu kurio nors smegen\u0173 skilvelio nutek\u0117jimas u\u017eako v\u0117liau (pavyzd\u017eiui, d\u0117l traumos), kai jau kaukol\u0117s si\u016bl\u0117s buvo sukaul\u0117jusios, besivystan\u010dios hidrocefalijos padarinys yra smegen\u0173 atrofija. Kai skystis pradeda spausti smegenis, jos ima nykti, nes \u201eatsiraukti\u201c ir pl\u0117stis neturi kur. Ta\u010diau vaikams iki 2 m. svarbiausias padid\u0117jusio galvosp\u016bd\u017eio rodiklis yra padid\u0117jusi galvos apimtis. Jeigu did\u0117ja tik skilveliai, bet nedid\u0117ja galvos apimtis, reikia manyti, kad tai kas nors kita \u2013 ne hidrocefalija.<br \/>Kaip pasteb\u0117ti, kad galvos smegen\u0173 skilveliuose prisikaup\u0117 skys\u010dio? Kada pediatrai siun\u010dia k\u016bdik\u012f pas neurolog\u0105, kad \u0161is i\u0161tirt\u0173 galvyt\u0119 echoskopu?<\/p>\n<p>Smegen\u0173 skilveliai yra ap\u017ei\u016brimi echoskopu, kol dar nesuaug\u0119s momen\u0117lis. Paprastai, jeigu pediatras \u012ftaria, kad galvos apimtis did\u0117ja grei\u010diau negu reik\u0117t\u0173 arba jeigu k\u016bdikio galvos apimtis dviem sigmomis vir\u0161ija \u016bg\u012f (tarkim, vaiko \u016bgis \u017eymimas augimo lentel\u0117je, siekia 20 procentil\u0119, o jo galva, pavyzd\u017eiui, \u2013 25 vaiko augimo kreiv\u0117s procentil\u0119), siun\u010dia tyrim\u0173. Labai svarbu, kad tie tyrimai b\u016bt\u0173 atliekami kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f, nes kaip tik galvos apimties did\u0117jimo greitis rodo, ar yra hidrocefalija, ar ne. Pavyzd\u017eiui, jeigu ma\u017eylio galvyt\u0117s apimtis yra ties vir\u0161utine kreiv\u0117s riba, bet ji vis\u0105 laik\u0105 did\u0117ja vienodai ir visada eina ties ta pa\u010dia linija, tai viskas gerai. Bet jeigu vien\u0105 m\u0117nes\u012f buvo ties 50 procentile, po m\u0117nesio \u2013 ties 75, o dar po m\u0117nesio \u2013 ties 90, tai jau negerai, vadinasi, galva auga per greitai ir reikia ie\u0161koti prie\u017easties, kod\u0117l taip yra.<br \/>Kokie dar po\u017eymiai i\u0161duoda besivystan\u010di\u0105 galvos smegen\u0173 vanden\u0119?<\/p>\n<p>Smegen\u0173 vanden\u0119 paprastai lydi dirglumas, vadinamasis cerebrinis riksmas \u2013 cypiantis, \u0161ai\u017eus, nepaai\u0161kinami v\u0117mimai. Vandene sergantys vaikai paprastai l\u0117\u010diau vystosi. Tai gali b\u016bti pats svarbiausias po\u017eymis nustatant vanden\u0119, ypa\u010d jei ji yra nelabai didel\u0117 ir neatkreipiama \u012f j\u0105 d\u0117mesio. Galvos apimties matavimas yra be galo svarbus pediatrinio tyrimo metodas, kartais nepelnytai ignoruojamas. <br \/>Dar noriu pabr\u0117\u017eti, kad hidrocefalij\u0105 reikia skirti nuo makrocefalijos, arba did\u017eiagalvyst\u0117s, tai yra, kai galva yra didesn\u0117 negu 90 procentil\u0117, arba daugiau nei du nuokrypiai nuo vidurkio. Tokiu atveju ji paprastai yra simetri\u0161ka, vaikas \u012fprastai vystosi, neturi hidrocefalijai b\u016bdingos i\u0161vaizdos, kai labai didel\u0117 kakta, vadinamojo tekan\u010dios saul\u0117s simptomo, kai matyti aki\u0173 baltymai (\u0161is po\u017eymis n\u0117ra b\u016bdingas vien tik hidrocefalijai). Vaikai atrodo kaip ir visi kiti, tiktai j\u0173 galvyt\u0117 didel\u0117. Nereikia panikuoti, paprastai ir vieno jo t\u0117v\u0173 galva didel\u0117. <br \/>Hidrocefalijai b\u016bdinga grybo formos arba trikampio formos galva, veidukas ma\u017eesnis negu smegenin\u0117 dalis, kuri vizualiai daug didesn\u0117. Gali b\u016bti matomas ven\u0173 \u201etinklas\u201c, kuris i\u0161ry\u0161k\u0117ja vaikui verkiant. <br \/>\u012egimt\u0105 hidrocefalij\u0105 galima diagnozuoti dar kol k\u016bdikis gimsta, ji susijusi da\u017eniausiai su kitais apsigimimais. Jos prognoz\u0117s pa\u010dios blogiausios, nes paprastai ji progresuoja.<br \/>Kaip vanden\u0117 gydoma? Ar i\u0161gydoma?<\/p>\n<p>I\u0161gydyti \u012fmanoma vanden\u0119, kuri\u0105 suk\u0117l\u0117 \u012fvair\u016bs meningitai: tuberkulioziniai, grybeliniai, bakteriniai. <br \/>Vanden\u0117, kuri\u0105 sukelia anatominiai tr\u016bkumai, jeigu \u012fmanoma, gydoma chirurgi\u0161kai. Tai vadinama \u0161untavimo proced\u016bromis \u2013 \u012fdedamas vamzdelis ir smegen\u0173 skilvelis yra sujungiamas, pavyzd\u017eiui, su pilvapl\u0117ve, \u012f kuri\u0105 ir nuteka smegen\u0173 skystis. Toks vamzdelis reikalingas visam gyvenimui. \u0160untus reikia pri\u017ei\u016br\u0117ti, jie kartais u\u017esikem\u0161a, infekuojasi.<br \/>Taip pat stengiamasi suma\u017einti skys\u010di\u0173 gamyb\u0105 skiriant \u0161lapim\u0105 varan\u010di\u0173 vaist\u0173. <br \/>Apskritai gydymas yra did\u017eiul\u0117 problema ir jeigu hidrocefalija yra spar\u010diai progresuojanti, vienintelis gydymas \u2013 chirurginis. L\u0117tai progresuojan\u010di\u0105, ypa\u010d jei tai nei\u0161ne\u0161iot\u0173 vaik\u0173 hidrocefalija, galima gydyti vaistais. Jie paprastai suma\u017eina 30 proc. smegen\u0173 skys\u010dio gamyb\u0105. <br \/>Ar yra duomen\u0173, kiek k\u016bdiki\u0173 serga smegen\u0173 vandene?<\/p>\n<p>I\u0161ne\u0161iot\u0173 k\u016bdiki\u0173 hidrocefalij\u0105 70 proc. nulemia \u012fvair\u016bs apsigimimai. Nei\u0161ne\u0161iotukams apie 40 proc. yra \u012fgimtos prie\u017eastys, 60 proc. \u2013 d\u0117l nukraujavimo \u012f smegenis per gimdym\u0105. Sergan\u010di\u0173 \u0161ia liga procentas yra nedidelis, ji diagnozuojama nuo 1-3 i\u0161 1000 gimusi\u0173 k\u016bdiki\u0173. <br \/>Lietuvoje vos ne kiekvienam vaikui diagnozuojamas hipertenzinis hidrocefalinis sindromas, arba smegen\u0173 vanden\u0117. Labai da\u017enai yra skiriami visi\u0161kai nereikalingi vaistai \u2013 ir ne tokiomis doz\u0117mis, kokiomis reik\u0117t\u0173 gydyti tikr\u0105j\u0105 vanden\u0119. Paprastai skiriama po ketvirt\u012f tablet\u0117s diakarbo, kur\u012f reikia dvi dienas girdyti, o dvi ne, i\u0161eina ma\u017edaug po 10 miligram\u0173 kilogramui svorio. Tuo tarpu, kad b\u016bt\u0173 sustabdyta skys\u010di\u0173 gamyba, jo reikia skirti 100 miligram\u0173 kilogramui svorio (tablet\u0117je yra 250 miligram\u0173). Paskai\u010diuokime, jeigu k\u016bdikis sveria 5 kg, reik\u0117t\u0173 skirti prakti\u0161kai 2 tabletes. Ketvirtis tablet\u0117s kas tre\u010di\u0105 dien\u0105 n\u0117ra gydymas. Be to, vos ne kas antram k\u016bdikiui, kaip yra Lietuvoje, tokia diagnoz\u0117 tikrai negali b\u016bti nustatoma. I\u0161 1000 k\u016bdiki\u0173 gal\u0117t\u0173 sirgti vienas du, o ne i\u0161 de\u0161imties \u2013 penki, kurie v\u0117liau stebuklingai pasveiksta.  <\/div>\n<div style=\"text-align:justify\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jeigu k\u016bdikio galvyt\u0117 atrodo didesn\u0117 nei bendraam\u017ei\u0173, i\u0161kart \u012ftariame smegen\u0173 vanden\u0119. Ar i\u0161ties da\u017enai k\u016bdikiai ja serga? Kas sukelia ir kaip \u0161i liga gydoma?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3471,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3470","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3470","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3470"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3470\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3471"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3470"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3470"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3470"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3470"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3470"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}