{"id":3478,"date":"2011-03-14T00:00:00","date_gmt":"2011-03-14T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-14T00:00:00","modified_gmt":"2011-03-14T00:00:00","slug":"taip-ir-ne-apie-antibiotikus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/taip-ir-ne-apie-antibiotikus\/3478\/","title":{"rendered":"TAIP ir NE apie antibiotikus"},"content":{"rendered":"<div style=\"text-align:justify\"><strong>TAIP ir NE apie antibiotikus <\/p>\n<p><\/strong>Kalbiname gydytoj\u0105 otolaringolog\u0105 Virgilij\u0173 Sakalinsk\u0105. <\/p>\n<\/div>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Antibiotikai ne tiek padeda, kiek kenkia.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<div style=\"text-align:justify\">Ne. Antibiotikai \u2013 vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u017emonijos laim\u0117jim\u0173. Jie nuo mirties i\u0161gelb\u0117jo milijonus \u017emoni\u0173. Antibiotikai seniems \u017emon\u0117ms u\u017etikrino ilgesn\u012f gyvenim\u0105, d\u0117l j\u0173 mir\u0161ta gerokai ma\u017eiau vaik\u0173. \u0160tai kod\u0117l penicilino atrad\u0117jui amerikie\u010diui Flemingui skirta Nobelio premija &#8211; tai \u017emonijos pad\u0117ka antibiotikams. <br \/>Kasdien\u0117je praktikoje antibiotikus reikia vartoti racionaliai, o ne \u017earstyti \u012f visas puses.<br \/>Antibiotikai da\u017eniausiai nereikalingi, bet gydytojai juos skiria nor\u0117dami apsidrausti. <br \/>Ne. Gydytojai tur\u0117t\u0173 \u201eatsp\u0117ti\u201c, kuriam vaikui reikia skirti antibiotik\u0173! Gydytojai \u017eino, kurias ligas da\u017eniausiai sukelia bakterijos, o kurias &#8211; virusai. Sud\u0117tingesniais atvejais padeda i\u0161ai\u0161kinti ne tik gydytojo praktin\u0117 nuovoka, bet ir tyrimai. Virusiniai vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 katarai skiriasi nuo bakterini\u0173. O \u016bmin\u0117s bakterij\u0173 sukeltos kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos irti turi savo \u201eveid\u0105\u201c. \u017dinoma, gydytojas, \u012fvertin\u0119s bakterij\u0173 sukeltos ligos sunkumo laipsn\u012f, gali ir neprad\u0117ti gydymo antibiotikais \u2013 ne kiekvienu atveju jie reikalingi, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bna geriau, kai pats vaiko organizmas sugeba pasiprie\u0161inti ligai.<\/p>\n<p>U\u017esienyje gydytojas skiria antibiotik\u0173 tik tada, kai su\u017eino, kokia bakterija suk\u0117l\u0117 lig\u0105 (auginami pas\u0117liai, o tik tada tiksliai skiriamas antibiotikas).<br \/>Ir taip, ir ne. Vienas bakterijas geriau naikina vienoks antibiotikas, kitas \u2013 kitoks. B\u016bt\u0173 idealu, jei gydytojas gal\u0117t\u0173 tiksliai su\u017einoti, kokia bakterija suk\u0117l\u0117 vaiko lig\u0105. Tada b\u016bt\u0173 galima labai taikliai skirti antibiotik\u0105. Tik \u0161tai paimti med\u017eiagos pas\u0117liui, i\u0161 kurio b\u016bt\u0173 galima laboratorijoje i\u0161auginti ligos suk\u0117l\u0117j\u0105, n\u0117ra lengva. <br \/>Daugiausiai antibiotik\u0173 vaikams skiria JAV gydytojai, ma\u017eiau \u2013 Europos, o ma\u017eiausiai &#8211; Skandinavijos \u0161ali\u0173 gydytojai. Beje, Skandinavijos \u0161alyse nepasteb\u0117ta daugiau bakterini\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173 nei JAV. JAV gydytojai yra pasirink\u0119 toki\u0105 taktik\u0105: antibiotikus skirti greitai, gausiai ir ilgesn\u012f laik\u0105, tod\u0117l jiems reikia vis naujesni\u0173 antibiotik\u0173, nes senesni vis da\u017eniau tampa neveiksmingi \u2013 atsiranda atspari\u0173 jiems bakterij\u0173 kolonij\u0173. Skandinavijos gydytojai laikosi kitokios taktikos: vaiko organizmas (jei paj\u0117gia) pats efektyviau valosi nuo bakterij\u0173, tod\u0117l antibiotikai skirtini ma\u017eiems vaikams (iki 2 met\u0173, nes netobula j\u0173 imunin\u0117 sistema) ir tiems, kuri\u0173 organizmas nesugeba pats apsiginti. <\/p>\n<\/div>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Antibiotikai nualina vaiko organizm\u0105.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<div style=\"text-align:justify\">Ir taip, ir ne. Mam\u0173 baim\u0117, kad antibiotikai nualins vaiko organizm\u0105, \u0161iek tiek perd\u0117ta. Jeigu skiriamas 5-10 dien\u0173 antibiotik\u0173 kursas, jie tik nu\u017eudo bakterijas, o vaiko organizmo nepalie\u010dia. Jei vaikas alergi\u0161kas ir anks\u010diau buvo gydytas tais pa\u010diais antibiotikais, galima nes\u0117km\u0117. Tada antibiotikai sukels pa\u0161alin\u012f poveik\u012f \u2013 alergin\u0119 reakcij\u0105, kuri gali b\u016bti pavojinga net vaiko gyvybei. Ilgas antibiotik\u0173 kursas kartais gali sukelti vadinam\u0105j\u0105 disbakterioz\u0119 \u2013 antibiotikai naikina ne tik ligos suk\u0117l\u0117jus, bet ir \u201egeruosius\u201c \u017earnyno mikrobus. Ta\u010diau dabar vaistin\u0117se galima \u012fsigyti \u012fvairi\u0173 geriam\u0173 \u201eger\u0173j\u0173\u201c bakterij\u0173, kurios greitai atstato \u017earnyno mikroflor\u0105. Ne veltui pediatrai, skirdami vaikui antibiotikus, skiria ir bakterini\u0173 preparat\u0173. <br \/>Kai kurie antibiotikai yra toksi\u0161ki. Didesnis kiekis streptomicino grup\u0117s antibiotik\u0173 apnuodija klausos receptori\u0173, ir vaikas gali prikursti ar net apkursti. Tad antibiotikais gydant l\u0117tines ligas galima susidurti su rimtomis problemomis.<br \/>Manoma, kad ilgai gydomas antibiotikais vaiko organizmas blogai pasisavina vitaminus i\u0161 maisto. Tad kai vaikas geria antibiotikus, reik\u0117t\u0173 nupirkti ir vitamin\u0173. Geriant antibiotikus reikia vartoti daugiau skys\u010di\u0173 \u2013 vaikas tur\u0117t\u0173 daugiau gerti sul\u010di\u0173, arbatos, mineralinio vandens.<\/p>\n<p>Vien\u0105 kart\u0105 suvartojus kurs\u0105 vienos r\u016b\u0161ies antibiotik\u0173 ir v\u0117l susirgus tie patys antibiotikai nebeveiks.<br \/>Ir taip, ir ne. Pakartotinas t\u0173 pa\u010di\u0173 antibiotik\u0173 kursas ne visada yra betikslis. Da\u017eniausiai antibiotikai \u012fveiks bakterijas. Ta\u010diau pakartotinai gydant tuo pa\u010diu antibiotiku, reikia atid\u017eiai steb\u0117ti, ar nebus alergin\u0117s reakcijos ir kaip greitai ger\u0117ja vaiko b\u016bkl\u0117. Be abejo, pravartu keisti antibiotik\u0105 (\u0161iuo metu tai visi\u0161kai \u012fmanoma, nes j\u0173 pasirinkimas gana platus).<\/p>\n<\/div>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>D\u0117l nepagr\u012fsto antibiotik\u0173 vartojimo atsiranda vis sunkiau \u012fveikiam\u0173 mikrob\u0173.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<div style=\"text-align:justify\">Taip. Tenka pripa\u017einti, kad bakterijos greitai priprato prie antibiotik\u0173, atsirado daug mutavusi\u0173, kurios j\u0173 \u201enebijo\u201c, net dauginasi antibiotik\u0173 terp\u0117je. Pasaulio mikrobiologai baiminasi d\u0117l bakterij\u0173 mutacij\u0173. Pavyzd\u017eiui, stafilokokai jau sugeba gaminti ferment\u0105, kuris neutralizuoja antibiotikus ir daro juos itin pavojingais. Bene vienintel\u0117 bakterij\u0173 r\u016b\u0161is \u2013 streptokokai &#8211; dar nepaj\u0117gia pasiprie\u0161inti antibiotikams (m\u016bs\u0173 vis\u0173 laimei), ir j\u0173 sukeltos ligos s\u0117kmingai gydomos penicilinu ir jo grup\u0117s preparatais. Tyrin\u0117dami p\u016blines bakterijas, mokslininkai dabar itin atid\u017eiai izoliuoja streptokokus nuo stafilokok\u0173, kad pastarieji neperduot\u0173 savo sugeb\u0117jimo gaminti fermentus nuo antibiotik\u0173.<\/p>\n<\/div>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Skirt\u0105 antibiotik\u0173 kurs\u0105 vaikui reikia sugirdyti vis\u0105, nepaisant to, ar liga baig\u0117si, ar ne.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<div style=\"text-align:justify\">Taip. Kai kurioms ligoms yra nustatyti gydymo antibiotikais ciklai. Vaikas gerai pasijus jau po pirm\u0173j\u0173 antibiotik\u0173 vartojimo dien\u0173, bet jei nutrauksime antibiotik\u0173 kurs\u0105, liks dar daug nei\u0161naikint\u0173 bakterij\u0173, kurios \u201esukils\u201c kit\u0105 kart\u0105. Ta\u010diau kasmet atsiranda vis nauj\u0173, tobulesni\u0173 antibiotik\u0173, o j\u0173 veikimo ciklai gali b\u016bti trumpesni. Antra vertus, jei antibiotikai skirti be reikalo (kai vaikas serga virusine liga), kuo grei\u010diau liausim\u0117s gydyti, tuo bus geriau. <br \/>,,Mamos \u017eurnalas\u201d, 2004 m., Nr.12  <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kalbiname gydytoj\u0105 otolaringolog\u0105 Virgilij\u0173 Sakalinsk\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3479,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3478","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3478","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3478"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3478\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3479"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3478"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3478"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3478"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3478"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3478"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}