Jeigu kūdikio galvytė atrodo didesnė nei bendraam\u017eių, i\u0161kart įtariame smegenų
\nvandenę. Ar i\u0161ties da\u017enai kūdikiai ja serga? Kas sukelia ir kaip \u0161i liga gydoma?<\/p>\n
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė<\/p>\n
Kai kalbame apie smegenų vandenę, turime omenyje smegenyse besikaupiantį
\nskystį. I\u0161 kur jo atsiranda?<\/b><\/p>\n
Aplink mūsų smegenis \u2013 vanduo. Jų viduje yra smegenų skilvelių sistema, kurioje
\ntaip pat yra skysčio. Skystis yra tarsi hidraulinė pagalvė, kuris saugo smegenis
\nnuo nedidelių traumų ir smūgių.
\nSmegenų skystį gamina tam tikras kraujagyslių rezginys, esantis kaukolės
\nertmėje. Skysčio pasigamina apie 500 mililitrų per dieną, t. y. po 0,3-0,5
\nmililitro per minutę suaugusiam \u017emogui. Jis nuolat gaminamas ir nuolat nuteka į
\nveninę ir limfoidinę sistemą. Bendrasis smegenų skysčio kiekis siekia apie 120
\nmililitrų, i\u0161 jų apie 25 mililitrų yra skilveliuose. Skystis supa ne tik galvos,
\nbet ir nugaros smegenis. Naujagimio smegenų skysčio tūris yra ma\u017edaug 50
\nmililitrų. Tai rei\u0161kia, kad naujagimio smegenų skysčio, palyginti su kūno
\nsvoriu, yra santykinai daugiau nei suaugusio \u017emogaus.<\/p>\n
Kada ir kodėl vystosi smegenų vandenė \u2013 kai skysčio pasigamina per daug?
\n<\/b>
\nDa\u017eniausiai smegenų vandenė vystosi tada, kai sutrinka smegenų skysčio
\nnutekėjimas arba kai jo gaminasi per daug. Kodėl taip atsitinka, nėra ai\u0161ku.
\nGreičiausiai tai nėra patologija, nes \u017emonės prisitaiko ir gyvena. Tiesa, jų
\ngalva paprastai būna \u0161iek tiek didesnė, bet tai jiems visi\u0161kai netrukdo gyventi,
\ni\u0161skyrus tai, kad juos gali da\u017eniau kamuoti galvos skausmai.<\/p>\n
Kada atsiranda tikroji smegenų vandenė, kuri gali būti pavojinga?<\/b><\/p>\n
Da\u017eniausia vandenės atsiradimo prie\u017eastis \u2013 sutrikęs smegenų skysčio
\nnutekėjimas. Smegenų skystis pasyviai i\u0161 skilvelių nuteka per keletą angų. Jeigu
\njos u\u017esikem\u0161a, pavyzd\u017eiui, po gimdymo traumos kraujo pritekėjus į smegenis ar
\nkitų prie\u017easčių, skysčio nutekėjimas sutrinka. Kita prie\u017eastis \u2013 įgimti
\nanatominiai trūkumai, kurie gali sutrikdyti smegenų skysčio nutekėjimą. Skysčio
\nnutekėjimas gali sutrikti ir dėl u\u017edegimų, pavyzd\u017eiui, smegenų dangalų,
\nmeningito, meningoencefalito, auglių, metastazinių auglių galvos smegenyse.
\nSmegenų vandenės prie\u017easčių daug.<\/p>\n
Kaip nustatoma vandenė?<\/b><\/p>\n
Vaikams iki 2 m. smegenų vandenė diagnozuojama gana paprastai, nes ja
\nsergančiųjų galvytė auga greičiau, nei nurodo vadinamosios augimo kreivės,
\nkuriomis remiasi kiekvienas pediatras. Jeigu galvos apimtis didėja įprastai,
\nsmegenų vandenės nėra. Gali būti vadinamoji vidinė hidrocefalija, kai didėja
\ntiktai skilveliai, nes yra u\u017eakęs kurio nors skilvelio nutekėjimas. Bet
\npaprastai, jeigu plečiasi skilveliai, tai didėja ir galvos apimtis, ypač
\npirmaisiais gyvenimo metais, kai gali augti galvos apimtis, nes kaukolės siūlės
\ndar nėra suaugusios. Jeigu kurio nors smegenų skilvelio nutekėjimas u\u017eako vėliau
\n(pavyzd\u017eiui, dėl traumos), kai jau kaukolės siūlės buvo sukaulėjusios,
\nbesivystančios hidrocefalijos padarinys yra smegenų atrofija. Kai skystis
\npradeda spausti smegenis, jos ima nykti, nes \u201eatsiraukti\u201c ir plėstis neturi kur.
\nTačiau vaikams iki 2 m. svarbiausias padidėjusio galvospūd\u017eio rodiklis yra
\npadidėjusi galvos apimtis. Jeigu didėja tik skilveliai, bet nedidėja galvos
\napimtis, reikia manyti, kad tai kas nors kita \u2013 ne hidrocefalija.<\/p>\n
Kaip pastebėti, kad galvos smegenų skilveliuose prisikaupė skysčio? Kada
\npediatrai siunčia kūdikį pas neurologą, kad \u0161is i\u0161tirtų galvytę echoskopu?<\/b><\/p>\n
Smegenų skilveliai yra ap\u017eiūrimi echoskopu, kol dar nesuaugęs momenėlis.
\nPaprastai, jeigu pediatras įtaria, kad galvos apimtis didėja greičiau negu
\nreikėtų arba jeigu kūdikio galvos apimtis dviem sigmomis vir\u0161ija ūgį (tarkim,
\nvaiko ūgis \u017eymimas augimo lentelėje, siekia 20 procentilę, o jo galva,
\npavyzd\u017eiui, \u2013 25 vaiko augimo kreivės procentilę), siunčia tyrimų. Labai svarbu,
\nkad tie tyrimai būtų atliekami kiekvieną mėnesį, nes kaip tik galvos apimties
\ndidėjimo greitis rodo, ar yra hidrocefalija, ar ne. Pavyzd\u017eiui, jeigu ma\u017eylio
\ngalvytės apimtis yra ties vir\u0161utine kreivės riba, bet ji visą laiką didėja
\nvienodai ir visada eina ties ta pačia linija, tai viskas gerai. Bet jeigu vieną
\nmėnesį buvo ties 50 procentile, po mėnesio \u2013 ties 75, o dar po mėnesio \u2013 ties
\n90, tai jau negerai, vadinasi, galva auga per greitai ir reikia ie\u0161koti
\nprie\u017easties, kodėl taip yra.<\/p>\n
Kokie dar po\u017eymiai i\u0161duoda besivystančią galvos smegenų vandenę?<\/b><\/p>\n
Smegenų vandenę paprastai lydi dirglumas, vadinamasis cerebrinis riksmas \u2013
\ncypiantis, \u0161ai\u017eus, nepaai\u0161kinami vėmimai. Vandene sergantys vaikai paprastai
\nlėčiau vystosi. Tai gali būti pats svarbiausias po\u017eymis nustatant vandenę, ypač
\njei ji yra nelabai didelė ir neatkreipiama į ją dėmesio. Galvos apimties
\nmatavimas yra be galo svarbus pediatrinio tyrimo metodas, kartais nepelnytai
\nignoruojamas.
\nDar noriu pabrė\u017eti, kad hidrocefaliją reikia skirti nuo makrocefalijos, arba
\ndid\u017eiagalvystės, tai yra, kai galva yra didesnė negu 90 procentilė, arba daugiau
\nnei du nuokrypiai nuo vidurkio. Tokiu atveju ji paprastai yra simetri\u0161ka, vaikas
\nįprastai vystosi, neturi hidrocefalijai būdingos i\u0161vaizdos, kai labai didelė
\nkakta, vadinamojo tekančios saulės simptomo, kai matyti akių baltymai (\u0161is
\npo\u017eymis nėra būdingas vien tik hidrocefalijai). Vaikai atrodo kaip ir visi kiti,
\ntiktai jų galvytė didelė. Nereikia panikuoti, paprastai ir vieno jo tėvų galva
\ndidelė.
\nHidrocefalijai būdinga grybo formos arba trikampio formos galva, veidukas
\nma\u017eesnis negu smegeninė dalis, kuri vizualiai daug didesnė. Gali būti matomas
\nvenų \u201etinklas\u201c, kuris i\u0161ry\u0161kėja vaikui verkiant.
\nĮgimtą hidrocefaliją galima diagnozuoti dar kol kūdikis gimsta, ji susijusi
\nda\u017eniausiai su kitais apsigimimais. Jos prognozės pačios blogiausios, nes
\npaprastai ji progresuoja.<\/p>\n
Kaip vandenė gydoma? Ar i\u0161gydoma?<\/b><\/p>\n
I\u0161gydyti įmanoma vandenę, kurią sukėlė įvairūs meningitai: tuberkulioziniai,
\ngrybeliniai, bakteriniai.
\nVandenė, kurią sukelia anatominiai trūkumai, jeigu įmanoma, gydoma chirurgi\u0161kai.
\nTai vadinama \u0161untavimo procedūromis \u2013 įdedamas vamzdelis ir smegenų skilvelis
\nyra sujungiamas, pavyzd\u017eiui, su pilvaplėve, į kurią ir nuteka smegenų skystis.
\nToks vamzdelis reikalingas visam gyvenimui. \u0160untus reikia pri\u017eiūrėti, jie
\nkartais u\u017esikem\u0161a, infekuojasi.
\nTaip pat stengiamasi suma\u017einti skysčių gamybą skiriant \u0161lapimą varančių vaistų.
\nApskritai gydymas yra did\u017eiulė problema ir jeigu hidrocefalija yra sparčiai
\nprogresuojanti, vienintelis gydymas \u2013 chirurginis. Lėtai progresuojančią, ypač
\njei tai nei\u0161ne\u0161iotų vaikų hidrocefalija, galima gydyti vaistais. Jie paprastai
\nsuma\u017eina 30 proc. smegenų skysčio gamybą.<\/p>\n
Ar yra duomenų, kiek kūdikių serga smegenų vandene?<\/b><\/p>\n
I\u0161ne\u0161iotų kūdikių hidrocefaliją 70 proc. nulemia įvairūs apsigimimai.
\nNei\u0161ne\u0161iotukams apie 40 proc. yra įgimtos prie\u017eastys, 60 proc. \u2013 dėl
\nnukraujavimo į smegenis per gimdymą. Sergančių \u0161ia liga procentas yra nedidelis,
\nji diagnozuojama nuo 1-3 i\u0161 1000 gimusių kūdikių.
\nLietuvoje vos ne kiekvienam vaikui diagnozuojamas hipertenzinis hidrocefalinis
\nsindromas, arba smegenų vandenė. Labai da\u017enai yra skiriami visi\u0161kai nereikalingi
\nvaistai \u2013 ir ne tokiomis dozėmis, kokiomis reikėtų gydyti tikrąją vandenę.
\nPaprastai skiriama po ketvirtį tabletės diakarbo, kurį reikia dvi dienas
\ngirdyti, o dvi ne, i\u0161eina ma\u017edaug po 10 miligramų kilogramui svorio. Tuo tarpu,
\nkad būtų sustabdyta skysčių gamyba, jo reikia skirti 100 miligramų kilogramui
\nsvorio (tabletėje yra 250 miligramų). Paskaičiuokime, jeigu kūdikis sveria 5 kg,
\nreikėtų skirti prakti\u0161kai 2 tabletes. Ketvirtis tabletės kas trečią dieną nėra
\ngydymas. Be to, vos ne kas antram kūdikiui, kaip yra Lietuvoje, tokia diagnozė
\ntikrai negali būti nustatoma. I\u0161 1000 kūdikių galėtų sirgti vienas du, o ne i\u0161
\nde\u0161imties \u2013 penki, kurie vėliau stebuklingai pasveiksta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jeigu kūdikio galvytė atrodo didesnė nei bendraam\u017eių, i\u0161kart įtariame smegenų
\nvandenę. Ar i\u0161ties da\u017enai kūdikiai ja serga? Kas sukelia ir kaip \u0161i liga gydoma?<\/p>\n
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė<\/p>\n
Kai kalbame apie smegenų vandenę<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3491,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3490","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3490","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3490"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3490\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3491"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3490"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3490"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3490"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3490"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3490"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}