Ką daryti, kai ma\u017eyliui pakyla temperatūra? Paprasti atsakymai į nepatyrusios
\nmamos klausimus.<\/p>\n
Kodėl susirgus kyla temperatūra?<\/b> Į organizmą patekus virusui ar kitoms
\nligas sukeliančioms bakterijoms imuninės ląstelės pradeda aktyvią kovą su ligos
\nsukėlėjais. Tos kovos metu į kraują i\u0161metamos specifinės med\u017eiagos \u2013 pirogenai,
\nkurios duoda organizmui signalą \u201ekovoti\u201c. Atsakydamas į \u0161į SOS signalą
\norganizmas pakelia kūno temperatūrą, paleid\u017eia apsauginius mechanizmus, kurie
\niki prasidedant ligai buvo neaktyvūs. Kai termometro gyvsidabrio stulpelis ar
\nelektroniniai skaitmenys rodo daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus, organizmo
\naudiniams prireikia daugiau maistingųjų med\u017eiagų ir deguonies, tai apsunkina
\n\u0161irdies, plaučių darbą, pablogėja fizinė būklė. Ypač jei temperatūra pakilo
\nkūdikiui.<\/p>\n
Kaip taisyklingai pamatuoti temperatūrą? <\/b>\u0160iuolaikiniai elektroniniai
\ntermometrai vaikams daug patogesni ir saugesni nei gyvsidabriniai. Pastaraisiais
\nES \u0161alyse jau ir nebeprekiaujama. Elektroniniai termometrai, nepaisant
\nįvairiausių mitų, yra pakankamai tikslūs, temperatūrą pamatuoja greičiau, nei
\ngyvsidabriniai. Esama ir infraraudonųjų spindulių termometrų, kurie per kelias
\nsekundes pamatuoja temperatūrą vos priglaudus juos prie ausies. Esama ir
\nlanksčių termometrų \u2013 tereikia juso keletui sekund\u017eių priglausti prie vaiko
\nkaktos. Jais patogiausia matuoti visai ma\u017eų, vietoje nenustygstančių vaikų
\ntemperatūrą. Tiesa, pastarieji nėra labai tikslūs. Dauguma jų neturi netgi
\ntikslios skalės su de\u0161imtosiomis dalimis, tegali parodyti orientacinius
\nskaičiukus: 37, 38, 39.<\/p>\n
Mu\u0161ti ar nemu\u0161ti temperatūrą? <\/b>Viskas priklauso nuo situacijos. Pavyzd\u017eiui,
\nar artimiausiomis valandomis ketinate vaiką parodyti gydytojui? Visų pirma, bet
\nkokie vaistai, pavartoti prie\u0161 gydytojo ap\u017eiūrą, gali \u0161iek tiek apsunkinti ligos
\ndiagnozės nustatymą. Antra, kaip jau minėta anksčiau, pakilusi kūno temperatūra
\n\u2013 tai natūrali apsauginė organizmo reakcija į viruso ataką. Numu\u0161us temperatūrą
\n\u0161ią apsaugą panaikinate. Trečia, ma\u017eų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra
\niki galo susiformavusi ir jų kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,6 iki 37,5 be
\njokios rimtesnės prie\u017easties. \u0160tai kodėl temperatūros iki 38,5 laipsnių
\napskritai nerekomenduojama mu\u0161ti jokiais vaistais \u2013 tik duoti vaikui atsigerti
\ndaugiau skysčių ir stebėti jo būklę.<\/p>\n
O jei temperatūra auk\u0161ta?<\/b> Jei temperatūra auk\u0161tesnė nei 38,5, ma\u017eylis
\njaučia didelį diskomfortą, jo organizmui savaranki\u0161kai kovoti su liga darosi
\nsunkiau. Be to, jei atsirado kitų nerimą keliančių simptomų (pavyzd\u017eiui,
\nskausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, judesių koordinacijos sutrikimai, drebulys,
\ntraukuliai, vėmimas ir pan.), temperatūrą būtina ma\u017einti medikametais ir, be
\nabejo, kreiptis į gydytoją.<\/p>\n
Ką daryti laukiant gydytojo? <\/b>Kol ne\u017einote, kokių medikamentų reikia
\nma\u017eyliui, bet matote, kad reikia ma\u017einti jo temperatūrą \u2013 geriausia į pagalbą
\npasitelkti liaudi\u0161kas priemones. Pats \u017einomiausias natūralus vaistas
\ntemperatūrai ma\u017einti \u2013 aviečių arbata. Avietės i\u0161 tikrųjų turi kar\u0161tį ma\u017einančių
\nsavybių, bet geriau gerti ne aviečių uogienės arbatą, o aviečių lapų nuovirą,
\nkadangi uogienėje vis dėlto daugiau cukraus, o ne organizmui reikalingų med\u017eiagų.
\nDar galima vaikui duoti keletą \u0161auk\u0161tų pasaldintų bruknių ar spanguolių sulčių,
\ner\u0161kėtro\u017eių uogų, liep\u017eied\u017eių arbatos. Kad suma\u017eintumėte kar\u0161čiavimo sukeltą
\ndiskomfortą, dėkite vėsinančius kompresus ant kaktos, rie\u0161ų, čiurnų.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ką daryti, kai ma\u017eyliui pakyla temperatūra? Paprasti atsakymai į nepatyrusios
\nmamos klausimus.<\/p>\n
Kodėl susirgus kyla temperatūra? Į organizmą patekus virusui ar kitoms
\nligas sukeliančioms bakterijoms imuninės ląstelės pradeda aktyvią kovą su ligos
\nsukėlėjais<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3519,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3518","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3518","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3518"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3518\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3519"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3518"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3518"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3518"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3518"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3518"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}