Da\u017enai varstę gydytojo kabineto duris i\u0161girdote: \u201eVaiko tyrimai geri, ligos
\nnerodo, kreipkitės į psichologą"? Gali būti, kad jus u\u017eplūs abejonės: gal vaikas
\nmeluoja, kaprizijasi? Tačiau jam i\u0161 tiesų skauda, jis tikrai serga. Tai jo siela
\n\u0161aukiasi pagalbos.<\/p>\n
Kūno mai\u0161tas<\/b><\/p>\n
Gydytojams ir psichologams tenka da\u017enai konsultuoti vaikus, kurie skund\u017eiasi
\npilvo, galvos skausmu arba beveik be perstojo serga įvairiomis per\u0161alimo
\nligomis. Vaikai dar nesugeba gerai atskirti savo pojūčių, todėl labiau linkę
\nskųstis fiziniais nei psichologiniais negalavimais. Atlikus begalę tyrimų
\npaai\u0161kėja, kad organizmas visi\u0161kai sveikas arba liga į jį atsėlino vien dėl to,
\nkad ma\u017eylis nenori eiti į dar\u017eelį, tėveliai savo at\u017ealėlę netinkamai auklėja
\n(per daug globoja arba yra pernelyg grie\u017eti ir reiklūs, neleid\u017eia atsikleisti
\nvaiko asmenybei ar kt.). Jis jaučiasi nesaugus, nesuprastas, neturi galimybės
\ntinkamai i\u0161reik\u0161ti savo jausmų. Tad vaikas mai\u0161tauja ne tik visa savo siela, bet
\nir kūnu. Taip vystosi psichosomatinė liga.<\/p>\n
Kas susargdina?<\/b><\/p>\n
Kas yra ta paslaptingoji psichosomatinė liga? Kai kurie mokslininkai teigia, kad
\nnėra tik psichinių ar kūno (somatinių) negandų, jog net 90 proc. sveikatos bėdų
\nvaikystėje kyla dėl nervinės įtampos bei psichinio nuovargio. Neigiamų emocijų
\nnualintas vaikas greičiau per\u0161ąla, sudirgęs, blogai miegantis – suviduriuoja, o
\npervargusio, įsitempusio \u0161irdelėje gydytojas da\u017eniau i\u0161girsta ū\u017eesį. Liga gali
\nu\u017eklupti tuoj pat arba tiksėti tarsi u\u017edelsto veikimo bomba. Pavyzd\u017eiui,
\ntėveliai, vaiką auklėjantys grie\u017etai įsakinėdami, nurodinėdami ir reikalaudami
\ntuoj pat vykdyti visus paliepimus, augina susigū\u017eusį, savo emocijas
\nu\u017egniau\u017eiantį \u017emogutį, kuris nuolat jaučia baimę ir pa\u017eeminimą. Todėl u\u017eaugęs
\nlabiau nei jo bendraam\u017eiai gali būti linkęs sirgti lėtinėmis, ypač \u0161irdies ir
\nkraujagyslių, ligomis.<\/p>\n
Glamonės pagal receptą<\/b><\/p>\n
Ligos po\u017eymiai vaikui gali būti savitai malonūs. Kol jis sveiksta, mamytė
\nnenuleid\u017eia rūpestingo \u017evilgsnio, sako meilius \u017eodelius, ilgiau nei visada
\nskaito pasaką, pasėdi ant lovelės, rūpestingai papurena pagalvėlę, apklosto ir
\npaglosto. Ir kuo da\u017eniau serga, tuo atlaidesnė: vietoj ligoniuko sutvarko
\n\u017eaisliukus, knygutes, at\u0161aukia \u0161okių ar u\u017esienio kalbos pamokėles. \u0160tai todėl
\nsirgti malonu!<\/p>\n
Tokio vaiko vien tabletės nei\u0161gydys. Mama ir tėtis turėtų visada būti vaikui
\ndėmesingi ir \u0161velnūs, skirti daugiau laiko, nuvesti į spektaklį ar
\ngastroliuojantį cirką, supa\u017eindinti su garsiomis, įdomiomis gimtojo miesto
\nvietomis. U\u017eeiti į muziejų pa\u017eiūrėti \u017evėrelių ir pauk\u0161telių, velniukų ar
\nsudu\u017eusio S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvo, pasiva\u017einėti funikulieriumi arba
\nu\u017esukti į Gedimino pilį. Ir neu\u017emir\u0161ti paguld\u017eius vaiką į lovelę pasėdėti \u0161alia,
\ndieną da\u017eniau pabučiuoti ir apkabinti (kai kurie psichologai mano, kad vaiką
\nreikia paglostyti ne rečiau kai 12 kartų per dieną, nes glamonės stiprina jo
\npsichinę ir fizinę sveikatą). Jei vaikas gaus dėmesio tik sirgdamas, pasąmonė
\nu\u017efiksuos, kad liga – tai did\u017eiulis tėvelių dėmesys ir rūpestis. O psichika geba
\nreguliuoti fiziologinius procesus ir sukelti tikrą, nei\u0161galvotą ligą ar skausmą.<\/p>\n
Ką rodo liga?<\/b><\/p>\n
Raumenų ir kaulų ligos.<\/b> Jos gali būti u\u017emokestis u\u017e tai, kad tėveliai per
\nvėlai vaiką pratino prie aktyvaus gyvenimo, vienoje vietoje nustygti negalinčiam
\nnenuoramai draudė judriuosius \u017eaidimus arba i\u0161 prigimties veiklų, smalsų ma\u017eylį
\nvertė u\u017egniau\u017eti savo emocijas, liepė niekur nesiki\u0161ti, var\u017eė jo laisvę.<\/p>\n
Ką daryti? <\/b><\/i>Pasąmonėje u\u017egniau\u017eta energija gali virsti sveikatą
\ngriaunančia jėga. Raskite sritį, kurioje vaikas galėtų i\u0161silieti, paskatinkite
\n\u017eaisti sportinius \u017eaidimus, \u0161okti arba lankyti baseiną. Nenutraukite vaiko per
\nvidurį sakinio, leiskite i\u0161sikalbėti ir pasidalykite savo i\u0161gyvenimais bei
\nįspūd\u017eiais. Juk kol buvote darbe, tiek daug visko įvyko!<\/p>\n
Bronchų astma. <\/b>\u0160i liga gali būti pasąmonėje u\u017egniau\u017eto verksmo (ar per
\ndidelės mamos globos) rezultatas. Verkiantis vaikas nori būti i\u0161girstas,
\nsuprastas ir paguostas. Tačiau tėveliai jam sako: \u201eNutilk!" Tokiam vaikui
\nsunkiau sekasi bendrauti su bendraam\u017eiais, da\u017enai konfliktuoja su
\nsuaugusiaisiais, ypač tais, kurie jam svarbūs: tėvais ir dar\u017eelio auklėtoja, o
\nvėliau – dar ir su mokytoja bei treneriu. Kai vaikas u\u017eauga, nesiseka u\u017emegzti
\ngerų santykių su bendradarbiais, vir\u0161ininkais ir sutuoktiniu.<\/p>\n
Ką daryti?<\/b><\/i> Į vaiko a\u0161aras pa\u017evelkite kitaip. Nesinervinkite ir
\nnereikalaukite, kad tuoj pat liautųsi verkęs. Ma\u017eyliai labai jautrūs ir
\nemocionalūs, o verksmas yra vienas veiksmingiausių būdų atsikratyti nervinės
\nįtampos. Ai\u0161ku, a\u0161arų ir riksmo geriausia i\u0161vengti. Todėl pamatę sudrėkusias
\nakutes nuleiskite balsą ir nukreipkite vaiko dėmesį į ką nors malonesnio.
\nBerniukui niekad nesakykite: \u201eVyrai neverkia!" , o mergaitei – \u201ePykti –
\nnegra\u017eu", nes taip vaikai mokomi atsisakyti savo jausmų (liūdesio ar pykčio),
\nsuaugusieji gali ne tik papildyti astmininkų gretas, bet ir rizikuoja mirti nuo
\ninfarkto "pačiame jėgų \u017eydėjime".<\/p>\n
Odos ligos. <\/b>Jos neretai kyla dėl nervų sistemos perkrovos vaikystėje.
\nPolinkį jomis sirgti turinčiam ma\u017eyliui daugiau nei kitiems reikia mamos \u0161ilumos
\nir meilės, tačiau \u0161i at\u017ealėlę nuveda į lop\u0161elinukų grupę arba nusamdo auklę, o
\npati i\u0161eina į darbą. Nuoskauda netekus mamos dėmesio nugula giliai sieloje,
\nvaikas jaučiasi apleistas. Mama turėtų tinkamai ir greitai reaguoti į ma\u017eylio
\nkūno siunčiamus signalus.<\/p>\n
Ką daryti?<\/b><\/i> Berniukai dar\u017eeliui subręsta ma\u017edaug metais vėliau nei
\nmergaitės (sulaukę ketverių), nors yra ir i\u0161imčių. Kai kurie berniukai tokie
\njudrūs, pasitikintys savimi ir bendraujantys, kad ir dvejų metukų linksmai
\nnustriksi į dar\u017eelį kaip gra\u017eiausią \u0161ventę. O kiti, net ir sulaukę mokyklinio
\nam\u017eiaus, nenoriai i\u0161siskiria su mylimais \u017emonėmis, baiminasi naujų dalykų
\n(nepa\u017eįstamų aplinkybių). Svarbiausia, kad mama ir tėtis tinkamai bei greitai
\nreaguotų į ma\u017eylio kūno siunčiamus signalus, suprastų ir niekada nepamir\u0161tų:
\nvaiko pasaulyje jie yra tarsi \u0161ilumą ir meilę skleid\u017eianti saulė, be kurios jis
\nvysta bei d\u017eiūsta.<\/p>\n
Alerginė sloga, nosiaryklės u\u017edegimas.<\/b> Da\u017ena sloga su\u0161alus, po konfliktų
\nir įtampos atsinaujinanti ar sustiprėjanti alerginė sloga gali rodyti
\nnesąmoningą vaiko siekį atsiriboti nuo nepalankios aplinkos. U\u017esienyje
\npastebėta, kad namie auginami vaikai, kuriuos tėveliai ar auklė veda į kokį nors
\nbūrelį, per\u0161ąla kur kas da\u017eniau, nei tie, kurie eina į ma\u017eą dar\u017eelio grupę ar
\nparuo\u0161iamąją klasę. Atrodo, turėtų būti prie\u0161ingai. Juk didesniame būryje vaikų
\ndaugiau galimybių pasigauti virusą. Tačiau jų organizmą nuo u\u017ekrato saugo geros
\nemocijos: d\u017eiaugsmas, patiriamas u\u017esiėmus patinkama veikla, \u017eadina imuninės
\nsistemos veiklą. O \u201enaminukai" nesiekia pergalių, kuriomis galėtų nustebinti
\ntėvelius, todėl sulaukti jų dėmesio lieka vienintelis būdas – susirgti. Bet
\nu\u017eklupusi per\u0161alimo liga dar nerei\u0161kia, kad vaikas apsimeta, vaidina ligonį.
\nVaiko organizmas jautriai reaguoja į nuotaikas, psichologinę būklę. Tad jei liga
\n– pageidaujama būklė, kūnas pats įjungia ligos \u201eprogramą" su visu po\u017eymiais:
\ntemperatūra, apetito stoka, silpnumu, skausmu bei galimomis komplikacijomis.<\/p>\n
Ką daryti? <\/b><\/i>Neverskite ma\u017eylio draugauti su vaikais, kurių tėvai
\njums yra svarbūs ar įdomūs, neįtikinėkite bendrauti vien dėl to, kad tai jūsų
\nvir\u0161ininko, įtakingo \u017emogaus arba vaikystės draugo at\u017ealos. Leiskite ma\u017eyliui
\nrinktis draugus pačiam. Nepalikite jo su \u017emonėmis, \u0161alia kurių jaučiasi
\nnejaukiai.<\/p>\n
Dirglaus \u017earnyno sindromas, opaligė. <\/b>Vaikas gali vemti, viduriuoti ar
\nsunkiai tu\u0161tintis, nes yra nervingas, labai atsakingas, ambicingas, siekia
\nlyderystės, yra pernelyg pareigingas ir nusi\u017eengęs ar suklydęs jaučia did\u017eiulę
\nkaltę. Negalima u\u017eaugti nė karto nesuklydus ar nei\u0161krėtus i\u0161daigos, todėl
\nma\u017eyliui nebūkite per daug grie\u017eti. Jei jis u\u017egniau\u0161 agresiją savyje, atsiras
\nsavigrau\u017ea, skrandis i\u0161skirs daugiau sulčių ir pradės vir\u0161kinti pats save. Iki
\ngastrito – tik vienas \u017eingsnis! Būna, ma\u017eylį nuo kūdikystės vargina u\u017ekietėję
\nviduriukai ir jokie laisvinamieji nepadeda. Tačiau vos tik \u0161eima pradeda gyventi
\natskirai nuo senelių, viduriukai susitvarko. Nieko stebėtino: vidinėmis savo
\n\u201eantenomis" vaikas pagauna aplinkos atmosferą, jaučia įtemptus artimų \u017emonių
\nsantykius, todėl \u201estreikuoja" jo \u017earnynas.<\/p>\n
Ką daryti?<\/b><\/i> Padarykite viską, kas jūsų jėgoms, kad vaiko \u017earnynas
\nnetaptų dirglus. Neskatinkite pirmauti bet kokia kaina, nereikalaukite
\nneįmanomo, mokykite pralaimėti i\u0161did\u017eiai, savęs nekaltinant. Niekada nesakykite
\nvaikui: \u201eTai tavo problema!" Nereikalaukite slėpti savo tikruosius jausmus,
\nvisada su visais ir bet kuriomis aplinkybėmis būti mandagiam ir maloniam.
\nNepriekai\u0161tingos manieros vaikystėje kenkia vaiko sveikatai! Siekdamas visiems
\nbūti geras ir nerodyti, kad pyksta, yra įsi\u017eeidęs ar nusiminęs, ma\u017eylis
\nkonfliktuoja su savo emocijomis bei proto balsu. Leiskite vaikui i\u0161silieti:
\nkartu sukurkite patrauklią istoriją apie tai, kaip jis kovoja gerųjų jėgų pusėje
\nir nugali blogį, suvaidinkite sceną, kaip vaiko prie\u0161ininkas gauna pelnytą
\natpildą. Tokia emocinė i\u0161krova padės nurimti ir i\u0161vengti nervinės įtampos
\nsukeltų ligų.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Da\u017enai varstę gydytojo kabineto duris i\u0161girdote: \u201eVaiko tyrimai geri, ligos
\nnerodo, kreipkitės į psichologą"? Gali būti, kad jus u\u017eplūs abejonės: gal vaikas
\nmeluoja, kaprizijasi? Tačiau jam i\u0161 tiesų skauda, jis tikrai serga<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3529,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3528","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3528","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3528"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3528\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3529"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3528"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3528"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3528"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3528"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3528"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}