{"id":3536,"date":"2011-01-21T14:00:00","date_gmt":"2011-01-21T14:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-21T14:00:00","modified_gmt":"2011-01-21T14:00:00","slug":"otitis-media","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/otitis-media\/3536\/","title":{"rendered":"Otitis media"},"content":{"rendered":"<p><b>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas (<i>Otitis media,<\/i> vidurin&#279;s ausies<br \/>\ninfekcija, <i>Inflammation of the middle ear<\/i>)<\/b><\/p>\n<p>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas da\u017eniausiai laikomas vaik&#371; liga, ta&#269;iau ja sirgti<br \/>\ngali ir suaugusieji. 75 proc. vaik&#371; iki savo tre&#269;iojo gimtadienio bent kart&#261; yra<br \/>\nsirg&#281; vidurin&#279;s ausies u\u017edegimu. Beveik pus&#279; \u0161i&#371; vaik&#371; iki tre&#269;iojo gimtadienio<br \/>\nvidurin&#279;s ausies u\u017edegimu sirgo 3 ar daugiau kart&#371;. Da\u017eniausiai \u0161is u\u017edegimas<br \/>\nprasideda, kai per\u0161alim&#261;, gerkl&#279;s skausm&#261; ar kitas kv&#279;pavimo tak&#371; ligas<br \/>\nsukelian&#269;ios virusin&#279;s arba bakterin&#279;s kilm&#279;s infekcijos patenka &#303; vidurin&#281; aus&#303;.<\/p>\n<p><b>Kaip mes girdime?<\/b><\/p>\n<p>Ausis yra sudaryta i\u0161 trij&#371; pagrindini&#371; dali&#371;: i\u0161orin&#279;s, vidurin&#279;s ir vidin&#279;s<br \/>\nausies. I\u0161orin&#279; ausis sudaryta i\u0161 ausies kau\u0161elio ir ausies kanalo. I\u0161orin&#281; aus&#303;<br \/>\nnuo vidurin&#279;s skiria ausies b&#363;gnelis. Vidurin&#279; ausis \u2013 tai u\u017e ausies b&#363;gnelio<br \/>\nesanti oru pripildyta ertm&#279;. Joje yra trys klausomieji kauliukai: kilpel&#279;,<br \/>\npriekal&#279;lis ir plaktuk&#279;lis, perduodantys gars&#261; nuo ausies b&#363;gnelio &#303; vidin&#281; aus&#303;,<br \/>\nkurioje yra klausos ir pusiausvyros organai. Sraig&#279;je, esan&#269;ioje vidin&#279;je ausyje,<br \/>\nyra klausos organas, paver&#269;iantis garsus impulsais, kurie nervais patenka &#303;<br \/>\nsmegenis, kur i\u0161\u0161ifruojama j&#371; reik\u0161m&#279;.<\/p>\n<p><b>Kod&#279;l vaikai da\u017eniau nei suaugusieji serga vidurin&#279;s ausies u\u017edegimu?<\/b><\/p>\n<p>Yra daug prie\u017eas&#269;i&#371;, lemian&#269;i&#371;, kad vaikai da\u017eniau nei suaugusieji serga<br \/>\nvidurin&#279;s ausies u\u017edegimu. Vis&#371; pirma, vaik&#371; imunin&#279; sistema dar n&#279;ra visi\u0161kai<br \/>\nsusiformavusi, ir tod&#279;l jie yra imlesni infekcijoms. Kita prie\u017eastis, kod&#279;l<br \/>\nvaikai da\u017eniau serga \u0161iuo u\u017edegimu, yra j&#371; Eustachijaus vamzd\u017eio anatomin&#279;<br \/>\nsandara. Vaik&#371; Eustachijaus vamzdis, jungiantis vir\u0161utin&#281; gerkl&#279;s dal&#303; su<br \/>\nvidurine ausimi, yra trumpesnis ir tiesesnis nei suaugusi&#371;j&#371;, tod&#279;l juo<br \/>\ninfekcijos i\u0161 gerkl&#279;s lengviau patenka &#303; vidurin&#281; aus&#303;. Eustachijaus vamzdis<br \/>\npaprastai yra u\u017esidar&#281;s, bet reguliariai atsiveria. Taip i\u0161lyginamas spaudimas<br \/>\nvidurin&#279;je ausyje ir aplinkoje, ventiliuojasi vidin&#279; ausis. Jei Eustachijaus<br \/>\nvamzdis u\u017eblokuojamas patinus jo gleivinei ar susikaupus gleiv&#279;mis d&#279;l per\u0161alimo<br \/>\nar kitos prie\u017easties, jis negali atsiverti ir vidurin&#279; ausis nev&#279;dinama. Tai<br \/>\nlemia vidurin&#281; aus&#303; dengian&#269;ios gleivin&#279;s i\u0161skiriamo skys&#269;io susikaupim&#261;.<\/p>\n<p>Dar viena prie\u017eastis, lemianti, jog vaikai da\u017eniau serga vidurin&#279;s ausies<br \/>\nu\u017edegimu yra ta, jog vaik&#371; migdolai (adenoidai) yra didesni nei suaugusi&#371;j&#371;.<br \/>\nMigdolai yra u\u017epakalin&#279;je gerkl&#279;s dalyje greta Eustachijaus vamzd\u017ei&#371; ir yra<br \/>\nsudaryti i\u0161 l&#261;steli&#371;, padedan&#269;i&#371; kovoti su infekcija. Padid&#279;j&#281; migdolai gali<br \/>\ntrukdyti Eustachijaus vamzd\u017eiams atsiverti, be to, jie gali b&#363;ti u\u017ekr&#279;sti<br \/>\ninfekcija, ir ji per Eustachijaus vamzd\u017eius gali i\u0161plisti &#303; vidurin&#281; aus&#303;.<br \/>\nBakterijos, pro Eustachijaus vamzd&#303; patekusios &#303; vidurin&#281; aus&#303;, gali sukelti<br \/>\ninfekcij&#261;, kuri lemia vidurin&#279;s ausies gleivin&#279;s patinim&#261;, Eustachijaus vamzd\u017eio<br \/>\nblokavim&#261; ir balt&#371;j&#371; kraujo l&#261;steli&#371; migracij&#261; i\u0161 kraujo, kad gal&#279;t&#371; kovoti su<br \/>\ninfekcija. Baltosios kraujo l&#261;stel&#279;s \u017eudo bakterijas ir pa&#269;ios \u017e&#363;va, vidurin&#279;je<br \/>\nausyje susidaro p&#363;liai. J&#371; daug&#279;jant, vaikui tampa sunku gird&#279;ti, v&#279;liau gali<br \/>\npasireik\u0161ti stiprus ausies skausmas. Jei p&#363;li&#371; itin daug, d&#279;l spaudimo gali<br \/>\nply\u0161ti ausies b&#363;gnelis.<\/p>\n<p><b>Kaip pasirei\u0161kia vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas?<\/b><\/p>\n<p>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas ne tik sukelia stipr&#371; skausm&#261;, bet negydomas gali<br \/>\nsukelti rimtas komplikacijas. Negydoma infekcija gali plisti &#303; gretimas galvos<br \/>\ndalis, tarp j&#371; \u2013 ir &#303; smegenis. Nors vidurin&#279;s ausies sukeltas kurtumas<br \/>\nda\u017eniausiai yra laikinas, jo negydant klausos galima netekti visam laikui.<br \/>\nNuolatinis skys&#269;io buvimas vidurin&#279;je ausyje ir l&#279;tinis jos u\u017edegimas gali lemti<br \/>\nklausos sutrikimus vaikui itin svarbiu kalbos vystymosi metu. Da\u017enai nuo aus&#371;<br \/>\ninfekcij&#371; ken&#269;ian&#269;i&#371; vaik&#371; kalbos vystymasis gali sutrikti.<\/p>\n<p><b>Kaip \u017einoti, kad vaikas serga vidurin&#279;s ausies u\u017edegimu?<\/b><\/p>\n<p>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegim&#261; da\u017enai sunku nustatyti, nes da\u017eniausiai juo serga dar<br \/>\nnekalbantys vaikai. &#302;tarti \u0161i&#261; b&#363;kl&#281; galite, jei vaikas tampa ne&#303;prastai dirglus,<br \/>\nprastai miega, tampo aus&#303; (ausis), kar\u0161&#269;iuoja, i\u0161 ausies skiriasi skystis,<br \/>\nsutrinka jo judesi&#371; koordinacija, nereaguoja &#303; tylius garsus, s&#279;di itin arti<br \/>\ntelevizoriaus, yra ned&#279;mesingas.<\/p>\n<p><b>Kaip i\u0161vengti vidurin&#279;s ausies u\u017edegimo?<\/b><\/p>\n<p>Nors specifin&#279;s vidurin&#279;s ausies u\u017edegimo profilaktikos n&#279;ra, ta&#269;iau \u017einoma, jog<br \/>\nvaikai, gyvenantys su r&#363;kan&#269;iais suaugusiaisiais ir lankantys dar\u017eelius ar kitas<br \/>\nvaik&#371; susib&#363;rimo vietas, da\u017eniau serga aus&#371; infekcijomis. Tod&#279;l vaikas, link&#281;s<br \/>\nsirgti aus&#371; u\u017edegimais tur&#279;t&#371; vengti bendravimo su sergan&#269;iais draugais ir<br \/>\ntabako d&#363;m&#371;. Be to, jei gulintis vaikas maitinamas i\u0161 buteliuko, jis taip pat<br \/>\nlabiau rizikuoja susirgti vidurin&#279;s ausies u\u017edegimu, o kr&#363;timi maitinami<br \/>\nk&#363;dikiai juo serga re&#269;iau. Tikimasi, jog ateityje, suk&#363;rus vakcinas nuo<br \/>\nda\u017eniausiai vidurin&#279;s ausies u\u017edegim&#261; sukelian&#269;i&#371; bakterij&#371;, \u0161ia liga bus<br \/>\nsergama kur kas re&#269;iau.<\/p>\n<p><b>Kaip gydomas vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas?<\/b><\/p>\n<p>Dauguma gydytoj&#371; rekomenduoja vidurin&#279;s ausies u\u017edegim&#261; gydyti antibiotikais.<br \/>\nVartojant \u0161iuos vaistus b&#363;tina vadovautis gydytojo nurodymais ir suvartoti vis&#261;<br \/>\nj&#371; kurs&#261;. Antibiotikai gali tur&#279;ti nepageidaujam&#261; poveik&#303; \u2013 sukelti pykinim&#261;,<br \/>\nviduriavim&#261;, b&#279;rimus. Jei vaik&#261; vargina stiprus ausies skausmas kartu su<br \/>\nantibiotikais gali b&#363;ti skiriami ir skausm&#261; mal\u0161inantys vaistai. Da\u017eniausiai<br \/>\ngydytojai pra\u0161o po kiek laiko dar kart&#261; apsilankyti, net jei vaikas atrodys<br \/>\npasveik&#281;s, kad gal&#279;t&#371; &#303;sitikinti, jog infekcija tikrai i\u0161gydyta.<\/p>\n<p>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegim&#261; gali sukelti &#303;vairios bakterijos, ir kai kurios i\u0161 j&#371;<br \/>\ntapo atsparios daliai antibiotik&#371;. Taip nutinka, kai antibiotikai skiriami<br \/>\nper\u0161alimo, gripo ar virusini&#371; infekcij&#371; gydymui. Kai bakterijos tampa atsparios<br \/>\nantibiotikams, infekcij&#261; i\u0161gydyti yra \u017eymiai sunkiau, gali tekti i\u0161bandyti kelis<br \/>\nmedikamentus, kol pavyks rasti veiksmingiausi&#261;. <\/p>\n<p>I\u0161gyd\u017eius infekcij&#261;, vidurin&#279;je ausyje dar kelet&#261; m&#279;nesi&#371; gali likti skys&#269;io.<br \/>\nKartais gydytojai skiria antibiotikus, kad pagreitint&#371; skys&#269;io pasi\u0161alinim&#261;. Jei<br \/>\nskystis nepasi\u0161alina per 3 m&#279;nesius ir sukelia klausos sutrikimus,<br \/>\nrekomenduojama &#303; pa\u017eeistas ausis &#303;statyti ventiliacinius vamzdelius (drenus). \u0160i<br \/>\noperacija, vadinama myringotomija, paprastai atliekama chirurgo otolaringologo.<br \/>\nKol vaikas miega paveiktas bendrosios anestezijos, gydytojas atlieka nedidel&#303;<br \/>\nausies b&#363;gnelio pj&#363;v&#303; ir &#303; j&#303; &#303;stato metalin&#303; ar plastikin&#303; vamzdel&#303;. Taip<br \/>\nsuvienodinamas oro spaudimas vidurin&#279;je ausyje ir aplinkoje, v&#279;dinama vidurin&#279;<br \/>\nausis. Paprastai vamzdelis ausyje i\u0161b&#363;na 6-12 m&#279;nesi&#371;. Jei vaiko adenoidai<br \/>\npadid&#279;j&#281;, gydytojas gali rekomenduoti juos pa\u0161alinti vamzdeli&#371; &#303;statymo<br \/>\noperacijos metu, ta&#269;iau adenoid&#371; pa\u0161alinimas nesuma\u017eina vidurin&#279;s ausies<br \/>\nu\u017edegimo pasikartojimo tikimyb&#279;s. Pa\u0161alinus skyst&#303;, klausa tur&#279;t&#371; visi\u0161kai<br \/>\natsistatyti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas (Otitis media, vidurin&#279;s ausies<br \/>\ninfekcija, Inflammation of the middle ear)<\/p>\n<p>Vidurin&#279;s ausies u\u017edegimas da\u017eniausiai laikomas vaik&#371; liga, ta&#269;iau ja sirgti<br \/>\ngali ir suaugusieji. 75 proc. vaik&#371; iki savo tre&#269;iojo gimtadienio bent kart&#261; yra<br \/>\nsirg&#281; vidurin&#279;s ausies u\u017edegimu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3537,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3536","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3536","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3536"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3536\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3537"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3536"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3536"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}