{"id":3548,"date":"2010-12-15T00:00:00","date_gmt":"2010-12-15T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-12-15T00:00:00","modified_gmt":"2010-12-15T00:00:00","slug":"pienlige","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/pienlige\/3548\/","title":{"rendered":"Pienlig\u0117"},"content":{"rendered":"

K\u0105 reikia \u017einoti apie pienlig\u0119?
\n<\/strong>
\nPieno liga?<\/strong><\/p>\n

\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 ne pienas j\u0105 sukelia”, – juokiasi gydytoja. Pienlig\u0119 sukelia
\nmikroskopinis grybelis (lot. Candida albicans, dar vadinamas balk\u0161vagrybiu). Tai
\nn\u0117ra blogasis grybelis, jis priskiriamas prie pusiau ger\u0173j\u0173 bakterij\u0173, kurios
\n\u012fprastos \u017emogaus organizmui. K\u0105 tik gimusio vaikelio organizmas b\u016bna sterilus.
\nJomis u\u017esis\u0117ja k\u0105 tik gim\u0119s nuo mamos k\u016bno arba gauna i\u0161 aplinkos. Lig\u0105 jos
\npaskatina tik tuomet, kai d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 organizme j\u0173 atsiranda per
\ndaug.<\/p>\n

Mama gali nepasteb\u0117ti<\/strong><\/p>\n

Pienlig\u0117 – gana da\u017ena liga. Ji vargina kas tre\u010di\u0105 ketvirt\u0105 ma\u017eyl\u012f. Ant jo
\nlie\u017euvio, vidini\u0173 skruost\u0173, burnos gomurio, danten\u0173 atsiranda balt\u0173 ta\u0161keli\u0173,
\nkurie susijungia ir susidaro j\u0173 \u017eidiniai, primenantys var\u0161k\u0119. Mamos paprastai
\npastebi, kad k\u016bdikio lie\u017euvis tapo baltas. Bet gali ir nepasteb\u0117ti. \u201eYpa\u010d
\nnepatyrusi mama i\u0161 ties\u0173 ir ne\u017eino, koks tas vaikelio lie\u017euvis tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Tik
\nkai atveda j\u012f ap\u017ei\u016bros, pra\u017eiodai ir pamatai, kad serga pienlige. Mama neretai
\nnet nustemba. Daugiau joki\u0173 po\u017eymi\u0173, kad k\u016bdikis serga, paprastai neb\u016bna.
\nKartais pasitaiko, kad jis tapo neramesnis, nenori valgyti. Bet taip nutinka
\nretai. Da\u017eniau, jei prasid\u0117jo komplikacijos”, – pasakoja gydytoja. Siekiant
\n\u012fsitikinti, kad vaikelis i\u0161ties serga pienlige, gali b\u016bti atliekamas
\nmikroskopinis tyrimas. Ta\u010diau poliklinikose jis nedaromas. Tod\u0117l vaikelio
\ngydytoja lig\u0105 diagnozuoja i\u0161 akies.<\/p>\n

Atpylin\u0117jimas – viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173
\n<\/strong>
\nLiga da\u017eniausia k\u016bdikiams iki 4-5 m\u0117n. \u201eKaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 jos prie\u017eas\u010di\u0173
\ngalb\u016bt i\u0161skir\u010diau vaikelio atpylin\u0117jim\u0105 po valgio. \u0160is grybelis ypa\u010d m\u0117gsta
\nr\u016bg\u0161tin\u0119 terp\u0119. O kuo vaikelis ma\u017eesnis, tuo daugiau pavalg\u0119s atpylin\u0117ja,
\nburnoje susidaro r\u016bg\u0161tin\u0117 terp\u0117, taigi didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad grybelis gali
\natsirasti”, – ai\u0161kina gydytoja. Jis da\u017enai i\u0161sivysto tuomet, kai suma\u017e\u0117ja
\nk\u016bdikio organizmo atsparumas, pavyzd\u017eiui, jei jam teko pavartoti antibiotik\u0173.
\nPienlig\u0117 da\u017ena nei\u0161ne\u0161iotukams, kurie silpnesni i\u0161 prigimties.<\/p>\n

Soda – atgyvena<\/strong><\/p>\n

Mamos, prisiklausiusios mo\u010diu\u010di\u0173, balt\u0105 var\u0161kin\u012f luob\u0105, susidarius\u012f ant
\nlie\u017euvio, bando \u0161alinti soda. \u201eJokiu b\u016bdu taip negalima elgtis. Soda – \u0161armas,
\nkuris vaikelio organizme gali paskatinti \u012fvairius vir\u0161kinimo sutrikimus.
\nVaikelis, gav\u0119s sodos, gali prad\u0117ti dar labiau atpylin\u0117ti. Taip susidaro u\u017edaras
\nratas: burnos terp\u0117 ir toliau r\u016bg\u0161tin\u0117, taigi grybelis s\u0117kmingai gyvena ir
\ndauginasi. Be to, gramdant galima pa\u017eeisti burnos gleivin\u0119. Ji gali prad\u0117ti
\nkraujuoti, atsirasti \u017eaizdeli\u0173. Tada tikrai tur\u0117site rimt\u0173 b\u0117d\u0173: vaikelis gali
\ntapti nevalgus, neramesnis ir pan.”, – \u012fsp\u0117ja gydytoja. Geriausia tokiu atveju
\nkreiptis \u012f vaikelio gydytoj\u0105, kuris skirs specialaus vaisto nuo grybelio. Vaistu
\ntepant burnos gleivin\u0119 liga praeina labai greitai – per penkias dienas. Vis
\nd\u0117lto jei apna\u0161\u0173 nedaug ir j\u0173 yra tik ant lie\u017euvio, tada galima j\u012f atsargiai
\npavalyti marle, suvilgyta virintu vandenuku. Da\u017enai \u0161ios proced\u016bros pakanka, kad
\nb\u016bt\u0173 sustabdyta beprasidedanti liga. R\u016bpestingos mamos vaikelio lie\u017euv\u012f ir
\ndantenas pavalo kiekvien\u0105kart j\u012f pamaitinusios. \u201eTokia burnos higiena i\u0161 ties\u0173
\ngalima ir net sveikintina, juk mes, suaugusieji, taip pat valom\u0117s dantis ryt\u0105
\nvakar\u0105”, – sako gydytoja.<\/p>\n

Juokauti pavojinga
\n<\/strong>
\nKartais pienlig\u0117 kaip atsirado, taip ir praeina be p\u0117dsak\u0173. Tuomet mamos
\nd\u017eiaugiasi ir pataria kitoms mamoms nesiimti joki\u0173 priemoni\u0173. \u201eTaip irgi b\u016bna.
\nTa\u010diau nereti atvejai, kai nepasteb\u0117tas ar negydomas grybelis slenka \u017eemyn ir
\ni\u0161sis\u0117ja \u017earnyne. Tuomet vaikeliui gali prasid\u0117ti \u012fvair\u016bs vir\u0161kinimo sutrikimai:
\nviduriuoja ir pan., grybelis i\u0161sis\u0117ja apie i\u0161ang\u0119, ji parausta, nie\u017eti, gali
\nprad\u0117ti \u0161usti, net pasiekia lytinius organus ir gali sukelti j\u0173 u\u017edegim\u0105.
\nMergait\u0117ms – vulvaginit\u0105, berniukams – bolanopastit\u0105. Gydymas gali u\u017esit\u0119sti.
\nTik i\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u0161i liga nekalta”, – sako gydytoja ir ragina mamas b\u016bti
\natid\u017eias. Vien\u0105 kart\u0105 i\u0161gydyta liga ir v\u0117l gali pasikartoti, d\u0117l koki\u0173 nors
\nprie\u017eas\u010di\u0173 suma\u017e\u0117jus vaikelio organizmo atsparumui.<\/p>\n

Speneli\u0173 tepti neb\u016btina<\/strong><\/p>\n

Prasid\u0117jus pienligei \u017eindan\u010dios kr\u016btimi mamos nerimauja, kaip pri\u017ei\u016br\u0117ti
\nspenelius. \u201eJei pasteb\u0117jote \u012ftr\u016bkim\u0173 ar kitokios kilm\u0117s pa\u017eeidim\u0173, jie
\n\u0161lapiuoja, atsirado nie\u017eulys, galima spenelius patepti tuo pa\u010diu vaistu nuo
\ngrybelio, kur\u012f naudojate k\u016bdikio gleivinei, prie\u0161 ir po \u017eindymo. Ta\u010diau
\nda\u017eniausiai toki\u0173 priemoni\u0173 neprireikia, u\u017etenka \u012fprastos kr\u016bt\u0173 higienos, t. y.
\napiplauti vandeniu. O \u0161tai jei vaikel\u012f maitinate i\u0161 buteliuko, tai \u017eindukus
\nkartkar\u010diais b\u016btina pavirinti. Pienlig\u0117 – u\u017ekre\u010diamoji liga. Tod\u0117l jei \u0161eimoje
\nauga daugiau pana\u0161aus am\u017eiaus ma\u017eyli\u0173, b\u016btina dezinfekuoti sergan\u010dio vaiko
\n\u010diulptukus, \u017eindukus, buteliukus. Ja galima u\u017esikr\u0117sti ir per \u017eaislus, ypa\u010d
\nguminius, kuriuos vaikai m\u0117gsta paragauti. Tod\u0117l ir juos reik\u0117t\u0173 pavirinti”, –
\nsako gydytoja. Kai kurios mamos, nor\u0117damos, kad liga grei\u010diau praeit\u0173, arba
\nmo\u010diu\u010di\u0173 patartos, ypa\u010d jei vaikelis \u0161iek tiek vyresnis, sum\u0105sto pritaikyti
\n\u201ediet\u0105”: vietoj pienuko da\u017eniau pasi\u016blyti arbat\u0117l\u0117s. Taip jokiu b\u016bdu negalima
\nelgtis, ypa\u010d jei arbat\u0117l\u0117 saldi. Sald\u0117sis dar labiau paskatina daugintis
\ngrybel\u012f.<\/p>\n

N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 pienlig\u0117<\/strong><\/p>\n

Vaikas grybeliu gali u\u017esikr\u0117sti ir gimdamas. Pienlig\u0117 ypa\u010d da\u017ena per n\u0117\u0161tum\u0105.
\nJuk n\u0117\u0161\u010dios moters organizmas nusilpsta. Tuomet vargina pagaus\u0117jusios baltos
\ni\u0161skyros, nie\u017eti, per\u0161ti, degina mak\u0161t\u012f. Moteris nedelsdama turi kreiptis \u012f savo
\nginekolog\u0105, kuris i\u0161ra\u0161ys mak\u0161ties \u017evaku\u010di\u0173 arba geriam\u0173j\u0173 vaist\u0173 nuo grybelio,
\natid\u017eiau lieps laikytis asmens higienos. \u201eDa\u017enai moterys mano, kad pavartojo
\nvaist\u0173 ir pasveiko. Ne tik vaik\u0173, bet ir n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 pienlig\u0117 gali pasikartoti.
\nTod\u0117l reikia b\u016bti ypa\u010d atid\u017eioms \u012f n\u0117\u0161tumo pabaig\u0105. Kartais n\u0117\u0161\u010dios moterys bijo
\nvartoti vaist\u0173. Ta\u010diau reikia \u017einoti, kad \u0161iuo atveju galima j\u0173 nauda vaikeliui
\nyra didesn\u0117 u\u017e galim\u0105 \u017eal\u0105. Juk jei gimdysite nei\u0161sigyd\u017eiusi \u0161io grybelio, tai
\ndidesn\u0117 tikimyb\u0117, kad juo u\u017esikr\u0117s j\u016bs\u0173 naujagimis”, – ai\u0161kina gydytoja.<\/p>\n

Prisimink!<\/strong><\/p>\n

– Tik prad\u0117jusiam gerti antibiotikus ir baigusiam juos gerti dar apie m\u0117nes\u012f,
\nkad organizmas kuo grei\u010diau sustipr\u0117t\u0173, k\u016bdikiui b\u016btina duoti ger\u0173j\u0173 bakterij\u0173.
\nJei k\u016bdikis maitinamas mi\u0161in\u0117liu, tai paprast\u0105 mi\u0161in\u0117l\u012f galima keisti mi\u0161in\u0117liu
\nsu gerosiomis bakterijomis. Jei k\u016bdikis maitinamas kr\u016btimi, tai ger\u0173j\u0173 bakterij\u0173
\nyra miteli\u0173 pavidalo. Praskiesti vandeniu ar mamos pienuku, jie suduodami
\n\u0161auk\u0161teliu.<\/p>\n

– Kad augt\u0173 sveikas, labai svarbu vaikel\u012f maitinti mamos pienuku, nes jis
\nstiprina imunitet\u0105. Tik stenkit\u0117s, kad vaikelis kaip galima ma\u017eiau atpylin\u0117t\u0173.<\/p>\n

K\u0105 daryti, kad k\u016bdikis ma\u017eiau atpylin\u0117t\u0173?<\/strong><\/p>\n

– Pirmiausia kiekvien\u0105kart pamaitinusios mamos vaikel\u012f tur\u0117t\u0173 palaikyti sta\u010di\u0105,
\nkad atsir\u016bgt\u0173.<\/p>\n

– Jei maitinate kr\u016btimi, steb\u0117kite, kad \u017e\u012fsdamas neprisiryt\u0173 oro. Kartais
\npienuko i\u0161 mamyt\u0117s kr\u016bties b\u0117ga tiek daug, kad vaikelis nesp\u0117ja ryti arba ryja
\ndideliais gurk\u0161niais ir taip prisiryja oro. Tokiu atveju patariama prie\u0161 \u017eindant
\npienuko i\u0161 kr\u016bties truput\u012f nutraukti.<\/p>\n

– Jei vaikel\u012f maitinate i\u0161 buteliuko, labai svarbu, kad b\u016bt\u0173 tinkamo dyd\u017eio
\n\u017einduko skylut\u0117.<\/p>\n

Patirtis<\/strong><\/p>\n

Pasakoja R\u016bta (39 m.), 11 m\u0117n. Karolio mama
\n<\/em>
\n\u201eMano ma\u017e\u0105j\u012f \u012fvair\u016bs grybeliai persekioja nuo gimimo. Viskas prasid\u0117jo nuo
\nbambut\u0117s. Tepiau j\u0105 virintu vandenuku, kaip dabar pataria gydytojai, paskui
\nprad\u0117jau tepti spiritu i\u0161 vaistin\u0117s ir kalio permanganato tirpalu, ta\u010diau
\n\u0161lapiuoja – ir gana. Taip prasikankinau m\u0117nes\u012f. \u017di\u016briu: atsirado ka\u017ekokia karpa.
\nPoliklinikos chirurgas pasak\u0117, kad tai grybelis, kur\u012f parsive\u017e\u0117me i\u0161 ligonin\u0117s.
\nJuokauju, kad tai buvo m\u016bs\u0173 gryb\u0173 prad\u017eia. Po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, kai, matyt, apsilpo
\ni\u0161 mamos gautas imunitetas, s\u016bnus prad\u0117jo sirgti. Po nosiarykl\u0117s u\u017edegimo, kuris
\nkomplikavosi ausies u\u017edegimu, s\u016bnui i\u0161ra\u0161\u0117 antibiotik\u0173. Bebaigiant gerti
\npasteb\u0117jau, kad visa jo burnyt\u0117 pasideng\u0117 baltu var\u0161kiniu luobeliu. Pienlig\u0117.
\nNutariau pavalyti burnyt\u0119 soda. Ta\u010diau tai buvo baisiai nepatogu. Jei smarkiau
\npaspaudi, atsiranda paraudim\u0173, \u017eaizdeli\u0173, kurias ima per\u0161t\u0117ti. S\u016bnus verkia,
\nneramus. Tod\u0117l kreip\u0117m\u0117s \u012f gydytoj\u0105, kuri i\u0161ra\u0161\u0117 tepaliuko nuo grybelio. Kai jau
\napna\u0161\u0173 burnyt\u0117je apma\u017e\u0117jo, mano s\u016bnus \u0117m\u0117 viduriuoti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 galvojau gal
\nd\u0117l to, kad buvome kaime, u\u017evalg\u0117 ko nors. Ta\u010diau kai tai nesiliov\u0117,
\npoliklinikoje atliko tyrimus ir nustat\u0117, kad grybelis i\u0161sis\u0117jo \u017earnyne. Negana
\nto, jis gr\u012f\u017eo \u012f burnyt\u0119. J\u0105 gydome i\u0161 naujo. S\u016bnus geria ger\u0105sias bakterijas,
\nkad b\u016bt\u0173 atkurta \u017earnyno mikrofloros pusiausvyra. Gydymas gali u\u017etrukti iki
\ntrij\u0173 m\u0117nesi\u0173. Supratau, kad pienlig\u0117 – tik i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nekalta liga.”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

K\u0105 reikia \u017einoti apie pienlig\u0119?<\/p>\n

Pieno liga?<\/p>\n

\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 ne pienas j\u0105 sukelia”, – juokiasi gydytoja. Pienlig\u0119 sukelia
\nmikroskopinis grybelis (lot. Candida albicans, dar vadinamas balk\u0161vagrybiu). Tai
\nn\u0117ra blogasis grybelis<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3549,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3548","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3548","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3548"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3548\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3549"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3548"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3548"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3548"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3548"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3548"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}