Paprastai mes d\u017eiaugiamės saulės \u0161viesa. Tačiau yra ligų, kuriomis sergant
\n\u0161viesa dirgina, kelia nemalonių pojūčių. \u0160viesos baimė – tikrai ne liga, o tik
\nvienas po\u017eymių. Konsultuoja pediatrė.
\n
\nTymai<\/b><\/u><\/p>\n
Tai u\u017ekrečiamoji virusų sukelta liga, kuri dabar labai reta. Todėl ją įtaręs
\ngydytojas skiria kraujo tyrimus ir dėl diagnozės tariasi su kolegomis.<\/p>\n
Susirgus tymais staiga pakyla auk\u0161ta temperatūra, vaikas sloguoja, kosėja,
\npaburksta akių gleivinė, jos a\u0161aroja, bijo \u0161viesos. Dantenų ir vidinės skruostų
\ndalies gleivinė parausta, atsirandą balk\u0161vų, aguonos dyd\u017eio dėmelių (ant gomurio
\n– raudonų). Vėliau i\u0161beria ir veido, kaklo odą, o kai bėrimas pasiekia rankytes
\nir kojytes, nuo veido ima nykti. Vaikas gali vemti, tapti vangus, gali pritemti
\nsąmonė, prasidėti akių, ausų, plaučių, sinusų u\u017edegimas ar kitos komplikacijos,
\nnes virusai, patekę į limfmazgius, nukeliauja į kitus organus. Pediatrė
\nV.Luk\u0161ienė prisimena tymais sirgusį trimetį, kuriam liga komplikavosi encefalitu.
\n\u0160is pa\u017eeidė regos nervus ir vaikas net apako. Gydant regėjimas sugrį\u017eo, bet
\nvaikelis liko pasiligojęs. Pasak gydytojos, jei \u0161alyje 95 proc. vaikų yra
\npaskiepyti, ligos epidemija negresia. Tačiau Lietuvoje nuo kai kurių ligų
\npaskiepyta vos 92 proc. vaikų. (Tik skiepai, kurie atliekami gimdymo namuose,
\nsiekia 95-99 proc.)<\/p>\n
Būtina <\/b>kviesti gydytoją. Ligoniukui patartina duoti daug gerti, maitinti
\n\u0161velniu, mink\u0161tu maistu, pūliuojančias akytes valyti virintu vandeniu ir
\nsula\u0161inti gydytojo skirtų vaistų. Būklę gerina inhaliacijos, reikia drėkinti ir
\nvėdinti kambarį.<\/p>\n
\nMigrena<\/b><\/u><\/p>\n
Tai pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, labai retai kada pasitaikantys
\ntarp dar\u017eelinio ir jaunesniojo mokyklinio am\u017eiaus vaikų. Migrena da\u017eniau
\npasitaiko paaugliams, ypač mergaitėms, ypač jei \u0161eimoje yra sergančių \u0161ia liga.
\nMigrena – pulsuojantis, stiprus galvos skausmas (kaktoje, viename smilkinyje, u\u017e
\nakies), stiprėjantis judant gali paskatinti nuovargis, įtampa, miego stoka.
\nPrie\u0161 priepuolį vaikas gali patirti vadinamąją aurą (akyse aptemsta, atsiranda
\njuoda dėmė arba mirga, \u017eai\u017earuoja, gali aptirpti viena kūno pusė), o ma\u017edaug po
\npusvaland\u017eio prasideda stiprus galvos skausmas.<\/p>\n
I\u0161tikus priepuoliui gali erzinti triuk\u0161mas, kvapai, \u0161viesa. \u0160ie dirgikliai
\nkartais net supykina, vaikas vemia. Todėl ligonėlį reikia paguldyti, u\u017etraukti
\nu\u017euolaidas ir u\u017etikrinti ramybę (i\u0161jungti radiją, televizorių, vaiko nekalbinti
\nir leisti pamiegoti). Neretai jau po valandos ar kelių būklė pagerėja.<\/p>\n
Būtina <\/b>sugirdyti gydytojo skirtus vaistus. Kad vaiką rečiau vargintų
\nmigrena, tėveliai turi stengtis, kad i\u0161simiegotų, nepervargtų, mokydamasis
\ndarytų pertraukėlę, valgytų kuo natūralesnio maisto. Nustatyta, kad kai kurie
\nmaisto priedai gali paskatinti migreną.<\/p>\n
\nTirotoksikozė (gū\u017eys)<\/b><\/u><\/p>\n
Tai skydliaukės hormonų (tiroksino) pertekliaus sukelta skydliaukės liga. Ja
\nvaikai serga retai, da\u017eniau pasitaiko mergaitėms prie\u0161 paauglystę ir jai atėjus.
\nTirotoksikozę gali sukelti paveldėtas polinkis ja sirgti, u\u017ekrečiamosios ligos (pvz.,
\ntuberkuliozė), įtampa, fizinė trauma, sutrikęs skydliaukės, lytinių liaukų ir
\nhipofizės ry\u0161ys. \u0160ios ligos po\u017eymiai ry\u0161kėja pama\u017eu. Pasikeičia vaiko akys:
\ntampa i\u0161virtusios, tarsi i\u0161sigandusios ar nustebusios, a\u0161aroja, bijo \u0161viesos.
\nGali varginti skausmas, dvejintis akyse. Vaikas skund\u017eiasi, kad smarkiai plaka
\n\u0161irdis, nie\u017eti odą, dreba rankos, o tėveliai pastebi, kad tapo dirglus,
\nverksmingas, i\u0161sibla\u0161kęs, neramiai miega, greičiau pavargsta, suprakaituoja,
\nvėluoja lytinė branda, krinta kūno svoris (sutrinka riebalų, angliavandenių ir
\nbaltymų apykaita).<\/p>\n
Būtina<\/b> kreiptis į vaikų endokrinologą. Jis apčiuops vaiko kakle esančią
\nskydliaukę ir, ko gero, pasakys, kad abi jos skiltys yra padidėjusios (viena
\npadidėja rečiau). Paskirs atlikti tyrimus, o gavęs jų atsakymus i\u0161ra\u0161ys reikiamų
\nvaistų, patars tausojamąjį re\u017eimą, valgyti visavertį, sotų, vitaminų turintį
\nmaistą. Operacijos prireikia tik tada, kai vaistai nepadeda.<\/p>\n
\nStabligė<\/b><\/u><\/p>\n
Ja vaikas gali u\u017esikrėsti, jei ligos sukėlėjų į \u017eaizdą patenka su dulkėmis,
\ndirvo\u017eemiu (smėliu, mė\u0161lu), kuriame yra stabligės sporų, įkandus \u0161uniui ar katei,
\nįlindus rak\u0161čiai ar įsidūrus surūdijusia vinimi. Sporos labai atsparios,
\ndirvo\u017eemyje gali i\u0161gyventi de\u0161imtmečius. Patekusios į \u017emogaus organizmą stipriai
\napnuodija centrinę nervų sistemą, todėl sukelia veido paraly\u017eių (sunku net
\ni\u0161si\u017eioti, ryti) ir veido, kojų, rankų, kartais sprando ir nugaros, pilvo
\nraumenų traukulius, kurie paūmėja nuo įvairių dirgiklių, pavyzd\u017eiui, \u0161viesos,
\ntriuk\u0161mo. Taip pat skauda raumenis, kankina nemiga, vargina prakaitavimas,
\nligoniui sunku judėti, lankstyti sąnarius ir net kvėpuoti. Gali pakilti
\ntemperatūra, krėsti \u0161altis. Prasidėjus priepuoliui gali sustoti \u0161irdis,
\nkvėpavimas.<\/p>\n
Lietuvoje visi kūdikiai nuo 2 mėn. ir vaikai iki 16 m. yra skiepijami (i\u0161 viso
\n\u0161e\u0161is kartus). Todėl po traumos skiepytis nereikia, nebent artėja skiepų nuo
\nstabligės laikas. Vėliau kas 10 metų skiepą reikia pakartoti.<\/p>\n
Būtina, <\/b>jei susi\u017eeidė neskiepytas vaikas, kuo skubiau kreiptis į gydytoją,
\nkad i\u0161valytų \u017eaizdą ir su\u0161virk\u0161tų serumo nuo stabligės arba imunoglobulinų, o
\njei i\u0161ry\u0161kėjo stabligės po\u017eymių, kuo skubiau guldyti į intensyviosios terapijos
\nskyrių.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Paprastai mes d\u017eiaugiamės saulės \u0161viesa. Tačiau yra ligų, kuriomis sergant
\n\u0161viesa dirgina, kelia nemalonių pojūčių. \u0160viesos baimė – tikrai ne liga, o tik
\nvienas po\u017eymių. Konsultuoja pediatrė.<\/p>\n
Tymai<\/p>\n
Tai u\u017ekrečiamoji virusų sukelta liga,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3565,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3564","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3564","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3564"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3564\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3565"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3564"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3564"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3564"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3564"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3564"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}