Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi, skauda pilvelis. Todėl mamos
\ntaip susirūpinusios stebi sauskelnių turinį, o pastebėjusios pokyčių skambina
\ndraugėms ir močiutėms. Geriau orientuotis mamytei padės gydytojos pediatrės
\natsakymai. <\/p>\n
Kodėl pirmosios naujagimio i\u0161matos (\u201emekonijus\u201d) būna \u017ealsvai juodos spalvos?<\/b>
\nPer 9 nė\u0161tumo mėnesius vaiko \u017earnytėse u\u017esistovėjęs mekonijus turi daug tul\u017eies,
\nkuri i\u0161 prad\u017eių būna tamsiai geltona, vėliau įgauna \u017ealią atspalvį. Todėl
\nmekonijus būna tamsiai \u017ealias.
\n
\nPer kiek laiko mekonijus turi pasi\u0161alinti i\u0161 vaikučio organizmo?<\/b>
\nJei vaikutis gauna tik mamytės pieną, jokių sald\u017eių arbatėlių jam neduodama, per
\npirmąsias kelias dienas (kartais tik po savaitės) i\u0161matų spalva tampa normali –
\ngelsva. <\/p>\n
Ar ką tik gimusio vaikelio \u017earnyne yra bakterijų?<\/b>
\nVaisiaus \u017earnynas yra sterilus. Po gimimo \u017earnyne ir kituose organuose
\n(kvėpavimo takų, skrandyje) pama\u017eu apsigyvena daugybė – net apie 500 įvairiausių
\nrū\u0161ių bakterijų ir grybelių (mikroorganizmų). Kokių i\u0161 jų bus daugiau, priklauso
\nnuo to, ar vaikelis gimė natūraliais takais, ar atliekant cezario pjūvį.
\nGimdamas natūraliai, naujagimis \u017earnyno floros gauna i\u0161 mamytės gimdymo takų ir
\ntiesiosios \u017earnos. Vaikučio, gimusio atliekant operaciją, \u017earnyno flora tampa
\ntokia, kaip natūraliai pasaulį i\u0161vydusio kūdikio, tik po 6 mėnesių. Nei\u0161ne\u0161ioto
\nnaujagimio \u017earnyno branda dar vėlesnė.
\nJei kūdikėlis po 2 parų grį\u017eta į namus, jo \u017earnynas daugiau \u201eapsisėja\u201d
\ngerosiomis bakterijomis. \u017dinoma, įtakos turi namų \u0161vara ir aplinka. Jei vaikelis
\ndėl jo ar mamos sveikatos būklės ligoninėje u\u017esibūna, atsiranda tikimybė gauti
\nnepageidautinų ligoninės bakterijų.
\n
\nAr \u017eindymas ir bakterijų gamyba vaikučio \u017earnyne yra susiję?<\/b>
\nIki 3 metų am\u017eiaus net apie 60-90 procentų visų \u017earnyne gyvenančių bakterijų yra
\ngerosios pieno rūg\u0161ties bakterijos (bifido), kurių vėliau ma\u017eėja. \u0160ių bakterijų
\ngamybą skatina mamos pienukas. Tad geriausiai būtų, jei mama \u017eindytų iki
\nvaikučiui sueis 2-3 metai. Dabar tokių mamų atsiranda vis daugiau.
\nSuaugusio \u017emogaus bakterijų kiekį ir sudėtį bakterijos pasiekia tik trečiaisiais
\nvaikučio gyvenimo metais. <\/p>\n
Mamos labai sunerimsta, kai vaikučio kakutis būna \u017ealsvos spalvos, putotas.
\nKą tai rei\u0161kia?<\/b>
\nI\u0161matų spalva ir sudėtis priklauso nuo \u017earnyno bakterijų sudėties. Kai kurie
\nmokslininkai visas \u017earnyno bakterijas net laiko atskiru organu, nes jos sveria
\npana\u0161iai kiek kepenys. Geras blogųjų ir gerųjų bakterijų santykis u\u017etikrina ne
\ntik gerą \u017earnyno veiklą, bet ir imunitetą, saugo nuo vė\u017einių ligų.
\nJei kūdikiui per anksti pradedama duoti papildomų produktų, \u017earnyne gali
\npritrūkti gerųjų bifido bakterijų. Tada \u017earnyne vyksta ne rūgimo, o puvimo
\nprocesas, suaktyvėja blogosios bakterijos, nuo kurių i\u0161matos gali būti putotos,
\natsiranda nebūdingas kvapas, spalva, pasikeičia konsistencija. Tai nutinka ne
\ntik dėl disbiozės (tam tikrų mikroorganizmų stokos \u017earnyne), bet ir \u017earnyno
\nligos prad\u017eios. Tada vaikučiui reikėtų pavartoti probiotikų (gerųjų bakterijų)
\nir sugrą\u017einti bakterijų pusiausvyrą. <\/p>\n
Ar kūdikį maitinant motinos pienu i\u0161matos būna skystokos, geltonos spalvos?<\/b>
\nTai normalu. Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikis motinos pienu maitinamas kūdikis
\ngali tu\u0161tintis ir po kiekvieno \u017eindymo, ir tik vieną kartą per 5 paras. I\u0161matos
\nturi būti be gleivių, kitų priemai\u0161ų, geltonos ir gana skystos (kad nereikėtų
\ndidelių pastangų tu\u0161tinantis) <\/p>\n
Kaip mamai suprasti, kad vaikutis viduriuoja?<\/b>
\nJei tir\u0161toji i\u0161matų dalis atsiskiria nuo skystosios, laikoma, kad vaikas
\nviduriuoja. Tada i\u0161 jo organizmo pasi\u0161alina daug skysčio ir mineralinių druskų –
\nnatrio, kalio, magnio, chloro. Tad pirmiausia vaikučiui reikia duoti daug gerti
\nmamos pienuko – kiek nori ir kada nori, \u0161auk\u0161teliu girdyti elektrolitų mi\u0161inuku
\nir pasitarti su gydytoju. Jis gali patarti vaikučiui duoti probiotikų (gyvų
\nmikroorganizmų). Nereikia laukti, kol atsiras skysčių netekties po\u017eymių –
\ndidelis tro\u0161kulys, burnytės sausmė, susirauk\u0161lėjusi odelė, labai suma\u017eėjęs
\n\u0161lapimo kiekis, sutrikusi inkstų veikla. <\/p>\n
Kada laikoma, kad kūdikio ir ma\u017eylio viduriukai u\u017ekietėję?<\/b>
\nKai kūdikis tu\u0161tinasi rečiau nei kas 5 paras ir jam reikia didelių pastangų
\natlikti \u0161į darbą, kai tu\u0161tinasi kasdien, bet labai sunkiai ir \u201eo\u017ekytės
\nspiromis\u201d, skausmingai verkia, laikoma, kad tai yra viduriukų u\u017ekietėjimas. Kai
\n\u017eindomo vaikučio viduriukai kieti, jam reikia duoti gerti nesaldinto vandenuko,
\njei jam jau suėjo 4 mėn. – truputį ir obuolių sulčių (sveikam vaikučiui jos
\npatariamos ne anksčiau kaip nuo 6 mėn.). \u017dindanti mama gali suvalgyti d\u017eiovintų
\nslyvų arba atsigerti jų sulčių. Vyresniam nei pusės metų galima sumaitinti
\nobuolių tyrelės, duoti mineralinio vandenuko be angliarūg\u0161tės. Jokiu būdu
\nnegalima banano, o ry\u017eių ko\u0161elę patariama keisti avi\u017einių dribsnių ko\u0161ele.
\nNegaluojančiam vaikučiui reikia da\u017eniau nei paprastai atlikti mank\u0161telę. Kai
\nnepadeda nei dieta, bei mank\u0161ta, reikia vaistukų. <\/p>\n
Ar mi\u0161inuku maitinamas kūdikis tu\u0161tinasi rečiau?<\/b>
\nKai kūdikis maitinamas mi\u0161inukais, jo \u017earnyne vyrauja ne bifido bakterijos, o
\nbakteroidai, E. coli bakterijos ir i\u0161matos būna pana\u0161ios į suaugusiojo. Taip
\nda\u017eniau nutinka, kai mama pradeda duoti papildomo maisto. Būtų gerai, jei
\nsauskelnės būtų pilnos 1-2 kartus per parą. Jei kūdikis tu\u0161tinasi kas antrą,
\ntrečią dieną, jau negerai. Jam pučia pilvuką, sunku tu\u0161tintis. Jei mi\u0161inukas
\ntinka, vaikučio savijauta būna gera. <\/p>\n
Kodėl mi\u0161inuku maitinamas kūdikis tu\u0161tinasi \u017ealsvai?<\/b>
\nJei mi\u0161inukas vaikučiui nėra idealiausias, i\u0161matos gali būti \u017ealsvos. Kuo
\nma\u017eiukas rečiau tu\u0161tinasi, tuo jos \u017ealesnės, nes ilgiau slenka \u017earnynu. Jei
\nmi\u0161inukas praturtintais gele\u017eimi arba vaikutis gauna vitaminų su \u0161iuo
\nmikroelementu, yra maitinamas ko\u0161yte su \u017eirniais, tada i\u0161matos taip pat būna
\n\u017ealsvos. Be to, kai kurių vaikučių i\u0161matos nuo gele\u017eies gali tapti kietesnės
\narba laisvesnės. <\/p>\n
Ar vidurių u\u017ekietėjimo prie\u017eastimi gali būti alergija karvės pienui?<\/b>
\nTai viena i\u0161 pagrindinių \u0161io negalavimo prie\u017easčių, atsirandančių, kai
\nnepakankamai suskaldomas karvės piene esantis cukrus. Mamai reikėtų pasitarti su
\ngydytoju, ar nereikėtų vietoj karvės pieno vaikui duoti adaptuoto mi\u0161inuko. <\/p>\n
Ką rei\u0161kia, kai i\u0161matose yra gleivių?<\/b>
\nGleivės gali rodyti \u017earnyno u\u017edegimą, maisto alergiją. Da\u017eniausiai gleivių
\natsiranda, kai mama, nepasitarusi su gydytoju, kūdikį pradeda maitinti nauju
\nproduktu arba pati suvalgo nepageidautino, alergiją galinčio sukelti maisto. <\/p>\n
Ar pavojinga, kai yra \u0161viesaus arba tamsaus kraujo?<\/b>
\nJei kraujas \u0161viesus, gali būti, kad vaikučiui tu\u0161tinantis ir besistanginant
\nįtrūko i\u0161angė. Tai nepavojinga. Mama turėtų stengtis, kad kūdikis reguliariai
\ntu\u0161tintųsi ir i\u0161matos būtų mink\u0161tesnės. Pagelbėti gali homeopatinės \u017evakutės su
\nramunėlėmis. \u017dvakutės sutepa i\u0161angę ir pagerina kūdikio savijautą.
\nTamsus kraujas bei kraujingos \u201egyslelės\u201d i\u0161matose yra ligos signalas, apie kurį
\nbūtina informuoti gydytoją. Tai gali būti \u017earnyno u\u017edegimas, alergija. <\/p>\n
Kokios \u017eindomo kūdikio i\u0161matos verčia sunerimti ir atlikti motinos pieno
\npasėlį?<\/b>
\nKai įtariama, kad kūdikio organizme yra stafilokokas, t.y. kai yra i\u0161matos
\noran\u017einės spalvos, skystokos, tačiau jų pasėlyje nei\u0161auga blogų bakterijų. Taip
\npat tada, kai \u017eindanti mama sukar\u0161čiuoja, odoje atsiranda pūlinių. Norint
\npasitikėti mamos pieno pasėlio rezultatais, reikia specialios patalpos,
\nsterilaus indo, mama turi būti nusipraususi. Tyrimas turėtų būti atliekamas
\nkiekvienoje poliklinikoje, tačiau siekiant kuo tikslesnio tyrimo neretai mama
\nsiunčiama pas pediatrą infektologą. <\/p>\n
Kodėl pasikeičia i\u0161matų kvapas, pradėjus kūdikį maitinti papildomu maistu?<\/b>
\nI\u0161matų ir dujų kvapą gali pakeisti baltymų turintis maistas, jų skilimo
\nproduktai.
\n
\nKą rei\u0161kia, kai sauskelnėse būna iki galo nesuvir\u0161kinto maisto gabaliukų?<\/b>
\nTai dėl tam tikrų fermentų stokos. Gydytojas gali paskirti tyrimus ir gydymą su
\nkasos fermentais. Tačiau da\u017eniausia nesuvir\u0161kinto maisto gabaliukų atsiranda,
\nkai mama per anksti duoda kūdikiui kokio nors maisto. Iki 6 mėnesių am\u017eiaus
\njokių papildomų produktų jam nereikia. Tik i\u0161imtinais atvejais kūdikiui
\npatartina \u0161iek tiek anksčiau duoti mėsytės (kai gresia ma\u017eakraujystė) ar jogurto
\n(kai sutrikęs kaulėjimosi procesas). Mama turėtų labai gerai \u017einoti, kada ir
\nkokio maisto galima vaikučiui, tartis ne tik su draugėmis ir močiutėmis, bet ir
\nsu gydytoju. Dabar labai pasikeitė mitybos rekomendacijos ir mamos vaikus turėtų
\nmaitinti kitaip nei jas pačios buvo maitinamos prie\u0161 20 metų. <\/p>\n
Kodėl dygstant dantukams da\u017enas kūdikis suviduriuoja?<\/b>
\nKai dygsta dantukai, kūdikis jau daugiau juda, nebūna vien mamytės glėbyje, tad
\nį burnytę gali ki\u0161ti ne tik savo kum\u0161tuką, bet ir batuką. Į \u017earnyną patenka
\nbakterijų ir pasikeičia mikroorganizmų sudėtis. Be to, organizmui reikia labai
\ndaug pastangų, kad dantukus i\u0161stumtų dantenų i\u0161orėn, \u0161iek tiek nusilpsta
\nimunitetas. Tada blogosios \u017earnyno bakterijos gali \u201epakelti galvą\u201d ir sukelti
\nnedidelį viduriavimą. Įtakos viduriukams turi juntamas dantenų skausmas,
\ndirglumas. <\/p>\n
Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją?<\/b>
\nJei pasikeitė vaiko elgesys, mamai neai\u0161ki i\u0161matų konsistencija, atsirado
\nkraujo, gleivių, vaikutis pradėjo viduriuoti, temperatūra pakilo daugiau nei
\n38oC, atsirado stiprūs pilvo ar i\u0161angės skausmai, tuomet gydytojo konsultacija
\nbūtina, ypač pirmaisiais gyvenimo metais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi, skauda pilvelis. Todėl mamos
\ntaip susirūpinusios stebi sauskelnių turinį, o pastebėjusios pokyčių skambina
\ndraugėms ir močiutėms. Geriau orientuotis mamytei padės gydytojos pediatrės
\natsakymai<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3567,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3566","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3566","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3566"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3566\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3567"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3566"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3566"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3566"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3566"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3566"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}