Enurezė \u2013 naktinis nesąmoningas \u0161lapimo nelaikymas. Jis labiau būdingas
\nvaikams su flegmatiko temperamentu, lėtiems, neskubantiems, kartais vadinamiems
\n\u201ekrap\u0161tukais\u201c. Pasaulyje mikčioja 2-3 proc. vaikų, o daugiau nei pusei be
\nmikčiojimo būdingos ir kitos fiziologinės problemos: lunatizmas, raumenų
\ntrūkčiojimai, galvos skausmai, alergijos. Bet \u0161iuolaikinė statistika byloja, kad
\nda\u017eniausiai mikčiojimą lydi enurezė. Be to, kas penkioliktas sveikas 10-12 metų
\nvaikas susiduria su dieniniu ar naktiniu \u0161lapimo nelaikymu.
\n<\/b>
\nVaiko enurezė gali būti pernelyg didelio tėvų, kurie nuolat skubina, reikalauja
\nir baud\u017eia u\u017e nepagrįstai didelių reikalavimų neatitikimą, reiklumo ir lūkesčių
\npasekmė,<\/p>\n
Enurezė vaikams da\u017eniausiai prasideda dėl dviejų prie\u017easčių (jei, \u017einoma, ji
\nnėra susijusi su \u0161lapinimosi sistemos funkcijos sutrikimais ar u\u017edegimais).<\/p>\n
Pirmoji \u2013 i\u0161gąstis, stiprūs emociniai sukrėtimai, i\u0161gyvenimai. I\u0161 prad\u017eių
\nsutrikimas pasirei\u0161kia 1-2 kartą per mėnesį, o jei vaiko problema būna
\nnei\u0161sprend\u017eiama, tai pama\u017eu nelaimingi atsitikimai da\u017enėja.<\/p>\n
Antroji \u2013 pervargimas ir jaudylys dienos metu, todėl vaikas naktį miega pernelyg
\nkietai, nejausdamas organizmo raginimo keltis nusi\u0161lapinti. Netikėtas \u0161lapimo
\ni\u0161siskyrimas miego metu paprastai įvyksta pirmą nakties pusę. Tuo metu miegas
\nbūna giliausias, ypač tiems, kuriems nesvetima enurezė. Būtent tuo paai\u0161kinamas
\nfaktas, kad nakvojant nepa\u017eįstamoje aplinkoje lova su\u0161lampa ne pirmą naktį, kai
\nvaikas miega ganėtinai jautriai, o tik po 2-3 dienų.<\/p>\n
Emocinio kontakto su vaiku ir prie\u017eiūros stoka pirmaisiais gyvenimo metais,
\nankstyvas dar\u017eelio lankymas taip pat gali tapti enurezę sukeliančiais veiksniais.<\/p>\n
Be to, svarbi enurezės i\u0161sivystymo prie\u017eastis gali būti fizinė vaiko būklė.
\nTodėl prie\u0161 \u017eadinant vaiką naktį kad \u0161is nusi\u0161lapintų reikėtų i\u0161analizuoti vaiko
\nbūklę. Galbūt \u0161i procedūra jam nėra labai maloni, todėl jis prie\u0161insis. Da\u017enai
\nnutinka taip, kad pagrindinė enurezės prie\u017eastis yra būtent dėl nervų sistemos
\nnusilpimo (neuropatijos) sutrikęs, patologi\u0161kai gilus miegas. Todėl visų pirma
\nreikėtų stiprinti vaikų nervinę sistemą, dėl ko enurezė pama\u017eu retės ir galų
\ngale i\u0161nyks.<\/p>\n
Psichologai tvirtina, kad enurezė yra kompensacinis mechanizmas. Kitaip tariant,
\ntai yra vaiko nesąmoninga reakcija į traumuojančią situaciją. Da\u017enai kelyje į
\nsavirai\u0161ką vaikams kyla netikėtų kliūčių: pavydas, draudimai, nesupratimas. Ir
\nvaikas, nerasdamas kito būdo i\u0161reik\u0161ti savo nepasitenkinimą, imasi destruktyvaus
\nmetodo \u2013 enurezės.
\n
\nKaip padėti vaikui<\/b><\/p>\n
Prie\u0161 pradedant enurezės gydymą psichoterapiniais metodais reikėtų nustatyti ar
\n\u0161is sutrikimas nėra susijęs su inkstų infekcija ir \u0161lapinimosi sistemos
\nproblemomis. Poreikis da\u017enai \u0161lapintis gali būti pirmas cukrinio diabeto po\u017eymis,
\no jei kartu vaiką i\u0161tinka ir naktinės baimės, tuomet tai gali būti epilepsijos (sunkios
\nnervų sistemos ligos) po\u017eymis.<\/p>\n
Tėvams derėtų i\u0161mokyti enureze sergantį vaiką specialių fizinių pratimų \u2013 tokių,
\nkaip įtemptų kojų pakėlimas ir nuleidimas, skalbimo imitavimas, pasilenkimai ir
\nprisėdimai, skirtingos trukmės ir amplitudės įkvėpimai ir i\u0161kvėpimai. Vaikas
\nturi pajusti savo kūno galimybes ir rezervus. Vienas i\u0161 gydymo metodų \u2013 dienos
\nmetu kaip galima ilgiau laikyti \u0161lapimą.<\/p>\n
Labai svarbi ir psichologinė pusė. Būtina paai\u0161kinti vaikui, kad enurezė ne
\ntokia jau baisi, kad su ja susiduria daug vaikų ir kad ją galima įveikti. Būtina
\npadėti vaikui patikėti savo jėgomis ir įtikinti jį, kad jis įveiks savo problemą.
\nNeretai tėvai imasi tokio metodo, kaip įkalbinėjimai: neverk, susiimk, tu juk
\nvyras ir pana\u0161iai. Taip elgtis jokiu būdu negalima, tvirtina vaikų psichologai,
\nnes vaikas tai suvokia kaip draudimą rodyti savo emocijas, stiprina nerimą.<\/p>\n
Mikčiojimas ir enurezė neretai papildo vienas kitą. \u0160eimoje esant geroms
\nsąlygoms, kai nėra konfliktų, kai auklėjimas atitinka vaikų psichofiziologines
\ngalimybes ir nuolat stiprinama nervų sistema, visos \u0161ios ir pana\u0161ios problemos
\npraeina ar \u017eymiai suma\u017eėja dar iki mokyklinio am\u017eiaus.<\/p>\n
Kaip ir mikčiojimo atveju, taip ir esant enurezei, tėvai turi konsultuotis su
\nspecialistu kad nustatytų pirminę sutrikimo prie\u017eastį: įtampa \u0161eimoje, vaikų
\ndar\u017eelyje, mokykloje, o galbūt reakcija į ūmią traumuojančią situaciją.<\/p>\n
Jei \u0161lapimo nelaikymą lydi ilgai trunkanti ir sunki mikčiojimo forma,
\nrekomenduojama apsilankyti pas neuropatologą ir psichiatrą.<\/p>\n
Be abejo, tikėtis greito i\u0161gijimo neverta. Gydymas reikalauja kruop\u0161taus darbo,
\nbet svarbu laikytis esminių elgesio \u0161eimoje taisyklių, vaiką vertinti kaip
\nasmenybę ir grie\u017etai laikytis visų gydytojo nurodymų.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Enurezė \u2013 naktinis nesąmoningas \u0161lapimo nelaikymas. Jis labiau būdingas
\nvaikams su flegmatiko temperamentu, lėtiems, neskubantiems, kartais vadinamiems
\n\u201ekrap\u0161tukais\u201c. Pasaulyje mikčioja 2-3 proc. vaikų, o daugiau nei pusei be
\nmikčiojimo būdingos ir kitos fiziologinės problemos: lunatizmas<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3573,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3572","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3572","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3572"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3572\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3572"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3572"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}