Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos
\nnet nepastebi, nes būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių odelė ir akyčių
\nobuoliai tampa tokie geltoni, kad neįmanoma nepastebėti. Kodėl? Ar reikia
\nvaikutį gydyti?<\/p>\n
Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Buinauskienė<\/p>\n
Kodėl pagelto<\/b><\/p>\n
\u017dmogučio, gyvenančio mamos įsčiose, kraujyje yra daugiau eritrocitų. Naujagimiui
\nu\u017egimus ir pradėjus kvėpuoti, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje
\naprūpindavo deguonimi, poreikis suma\u017eėja. Todėl kai i\u0161vysta pasaulį, jie labai
\ngreitai pradeda irti ir i\u0161siskiria geltonoji med\u017eiaga – bilirubinas, kurio
\napykaitą skatina kepenų fermentai. Kai \u0161ių patenka į kraują, naujagimio odelė ir
\nakių obuoliai nusida\u017eo geltonai. Tai fiziologinė gelta. Ji pirmiausia pastebima
\nant veidelio (čia ilgiausiai i\u0161lieka), paskui – ant kūnelio, rankyčių, o
\nvėliausiai – pla\u0161takų ir padukų. Nuo \u0161ių vietų gelta pirmiausia \u201epasitraukia".
\nTeori\u0161kai visi naujagimiai turėtų pageltonuoti. Tačiau jei ji nedidelė, plika
\nakimi nematoma. Pastebima tik tada, kai bilirubino kraujyje padaugėja ma\u017edaug
\niki 80 mikromolių litrui.<\/p>\n
Gelta ir naujagimio būklė<\/b><\/p>\n
Sveikas vaikutis. <\/b>I\u0161ne\u0161iotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2- 6
\ngyvenimo dieną, did\u017eiausia – 4- 5- ą parą. \u0160i gelta kūdikio sveikatos
\nnesutrikdo, tad būna patenkintas gyvenimu ir atrodo sveikai.<\/p>\n
Gimęs per anksti. <\/b>Nei\u0161ne\u0161iotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo
\nanksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau
\nu\u017esitęsia. Prie\u017eastis – nebrandūs kepenų fermentai, skatinantys bilirubino
\napykaitą. Jei nei\u0161ne\u0161iotukas serga dar kokia nors liga, gelta gali u\u017etrukti
\nilgiau.<\/p>\n
Nyk\u0161tukas.<\/b> Vaikelio, kuris gimė per ma\u017eo svorio pagal nė\u0161tumo laiką,
\norganizmas daugiau jėgų i\u0161eikvoja augimui ir kitiems fiziologiniams procesams,
\ntad gelta taip pat gali u\u017esitęsti. Tačiau ir labai didelio svorio naujagimiui
\nyra nema\u017ea tikimybė, kad kepenys gali nesugebėti laiku atlikti savo darbo, nes
\nkraujas neretai būna tir\u0161tesnis, turi daugiau eritrocitų.<\/p>\n
Ligoniukas. <\/b>Būna, naujagimis gelta serga ne dėl kepenų nebrandos, o dėl
\nto, kad jas pa\u017eeidė u\u017ekrečiamoji liga. Tuomet gelta gali būti didesnė. Kepenis
\ngali pa\u017eeisti įgimta u\u017ekrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė,
\nsepsis, hepatitas). Tad kūdikėlis prastai valgo, jo bloga nuotaika, atrodo kaip
\nligoniukas. Kartais būna sutir\u0161tėjusios tul\u017eies sindromas, ji negali
\npasi\u0161alinti. Jis paprastai greit praeina. Bet jei esant tul\u017eies pūslės ar jos
\nlatakų bėdų atsiranda ir gelta, naujagimį reikia operuoti. Geltai atsirasti taip
\npat turi įtakos sutrikusi fermentų apykaita ir tai, kad kai kurių fermentų visai
\nnėra.
\n
\nKitokio kraujo.<\/b> Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzd\u017eiui, mamos
\nyra 0 (I) grupė, o naujagimio – A (II) ar B (III). \u0160i kyla, nes antikūnai ima
\nveikti, kai vaikelis atsiskiria nuo mamos organizmo. Gelta gali būti labai
\ndidelė, naujagimiui kartais netgi tenka perpilti kraują.<\/p>\n
Rh (D) kraujo konflikto gelta kyla, kai antikūnų pradeda gamintis mamos
\norganizme ir dėl to vaisius pa\u017eeid\u017eiamas dar įsčiose. Gimusio vaikučio gali būti
\npa\u017eeisto ne tik kepenys, bet ir smegenys, jis gali sirgti ma\u017eakraujyste. Kad
\ntaip neįvyktų, Rh (D) teigiamo kraujo moteriai po pirmo gimdymo (jei gimsta
\nnaujagimis, kurio kraujas Rh (D) teigiamas), suleid\u017eiama antiD gamaglobulino,
\nkuris saugo, kad per kitą nė\u0161tumą nepasigamintų antikūnų ir jie nepa\u017eeistų
\nvaisiaus.<\/p>\n
\u017dindymas ir gelta<\/b><\/p>\n
Naujagimio, kuris maitinamas mamos pienuku, organizme yra daugiau tam tikro
\nfermento, \u0161iek tiek trukdančio birobilinui pasi\u0161alinti i\u0161 organizmo. Todėl gelta
\nkartais u\u017esitęsia ilgiau nei dvi savaites, pary\u0161kėja 10-21- ą parą ir gali
\ntrukti 2-3 mėnesius. Naujagimio, kuris gerai auga ir \u0161lapinasi, atrodo sveikai
\nir gauna tik mamos pienuko, gydyti nereikia.<\/p>\n
Mitybos patarimai<\/b><\/i><\/p>\n
* Gelta sergantis vaikas gali valgyti ma\u017eiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti
\nkaip įmanoma da\u017eniau, net jei yra mieguistas. Mat da\u017enai \u017eindant greičiau
\nvir\u0161kinama ir sparčiau pasi\u0161alina bilirubinas. Kūdikį, sergantį sunkesne geltos
\nforma ir visada norintį miego kone iki alpulio, ko gero, mama maitinti įstengs
\ntik nutrauktu pienuku.<\/p>\n
* Negalima papildomai duoti mi\u0161inuko, nes vaikutis nustos \u017eįsti krūtį (taip
\nvalgyti jam sunkiau). I\u0161 buteliuko galima maitinti nebent tada, jei kūdikis
\nnegauna pakankamai pieno, nors mama \u017eindo da\u017enai.<\/p>\n
* Jei dėl vaikučio gydymo gali tekti kurį laiką nustoti \u017eindyti, pieną i\u0161 krūtų
\nvis tiek reikia nutraukti.<\/p>\n
Mėlynoji \u0161viesa<\/b><\/p>\n
Bilirubinas gali ne tik nuda\u017eyti odą, bet ir pa\u017eeisti smegenis. Jei taip
\nnutinka, vaikelis būna arba labai vangus, arba sudirgęs. Tai vienas per didelės
\ngeltos po\u017eymių. Vaistukų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija,
\ndienos \u0161viesos mėlynosiomis bangomis (420-470 lm\/W), kurios padeda greičiau
\nsuardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka
\nį inkstus ir i\u0161 organizmo pasi\u0161alina. Ar reikia vaikutį gydyti, gydytojai
\nnusprend\u017eia i\u0161tyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau nei\u0161ne\u0161iotas
\nnaujagimis ir kuo ma\u017eiau sveria, tuo ma\u017eiau bilirubino gali pa\u017eeisti smegenis.
\nBe to, labai svarbu, kurią gyvenimo parą prasidėjo gelta. Todėl vienas vaikutis
\ngali būti paguldytas į inkubatorių su mėlynąją \u0161viesa, o kitas ne, nors abiejų
\ntyrimai pana\u0161ūs.<\/p>\n
Geltą taip pat ma\u017eina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo
\nprocesą. Todėl vaikutį patartina guldyti arčiau lango. Vaistų reikia tik tada,
\nkai vaikelis serga dar kokia nors liga, kurią būtina gydyti.<\/p>\n
Skaisčiaveidis pagelto namie<\/b><\/p>\n
Kai kurie vaikai turi geltos riziką: nei\u0161ne\u0161iotukai, gimusieji ma\u017eo svorio, taip
\npat kai nesutampa mamos ir naujagimio kraujo grupė, mama ar vaikelis serga
\nendokrinine liga. Gelta gali susirgti vaikučiai, gimę tarsi ir laiku, 37- 38- ą
\nsavaitę, bet atrodantys nebrand\u017eiai (ant kūno daugiau plaukelių, blogai
\nreguliuoja temperatūrą, prastai valgo). Jei ligoninėje bilirubinas nevir\u0161ijo
\nleistinos ribos, gydytojai, i\u0161ra\u0161ydami vaikelį namo, tėvelius perspėja, kad po
\n2- 3 dienų gali tikėtis geltos (dabar mamos i\u0161ra\u0161omos anksti, kartais jau kitą
\ndieną po gimdymo).<\/p>\n
Mama, kuriai neramu, vaikelį turėtų parodyti \u0161eimos gydytojui. Geriau nuvykti be
\nreikalo, negu u\u017edelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ry\u0161kiai pagelsta
\ndelniukai ir padukai. Tada bilirubinas gali vir\u0161yti net 250 mikromolių litrui.
\nKartais į ligoninę i\u0161 poliklinikos ar ambulatorijos atsiunčia vaikelį, kuriam
\nbilirubiną tikrino prie odos pridėjus aparatėlį. Tačiau jeigu bilirubino kiekis
\ndidesnis nei 200 mikromolių litrui, aparatėlio parodymai gali būti netikslūs.
\nTodėl ligoninėje vaiko kraujas vėl tiriamas. Tyrimą kartais tenka patikslinti.
\nBūna, vaikelis geltonas, ligoninėje atliktas tyrimas rodo, nors ir nema\u017eai
\nbilirubino, bet jis dar atitinka to vaikelio normą pagal am\u017eių ir gimimo svorį,
\ntad i\u0161leid\u017eiamas namo. Arba, prie\u0161ingai, siuntime para\u0161yta, kad gelta nelabai
\ndidelė, bet kol naujagimis atve\u017eamas, pary\u0161kėja. Tuomet jis gydomas ligoninėje.<\/p>\n
Tai svarbu!<\/b><\/p>\n
Kai naujagimio gelta u\u017esitęsia ilgiau nei 10 dienų arba grį\u017eus i\u0161 ligoninės namo
\ntapo ry\u0161kesnė , kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos
\nnet nepastebi, nes būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių odelė ir akyčių
\nobuoliai tampa tokie geltoni, kad neįmanoma nepastebėti<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3583,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3582","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3582","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3582"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3582\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3583"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3582"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3582"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3582"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3582"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3582"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}