Kai tik ma\u017eylis ima grie\u017eti dantukais, pagalvojame, kad turi kirmėlyčių.
\nAr i\u0161ties taip yra? Kada duoti vaistų?<\/b><\/p>\n
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė<\/p>\n
Da\u017eniausia u\u017ekrečiamoji liga pasaulyje<\/b>
\nKirmėlinės u\u017ekreičiamosios ligos yra da\u017eniausios pasaulyje. Paprastai vaikai
\nserga da\u017eniau negu suaugusieji, mat \u201eyra arčiau gamtos\u201c. Da\u017eniau kapstosi \u017eemėje
\nir nenusiplauna rankų, jeigu nepri\u017eiūri suaugusieji. Be to, mūsų ma\u017eyliai
\nda\u017eniau bendrauja su gyvūnais: juos myluoja, bučiuoja, ne\u0161asi į lovą. \u0160ios
\nu\u017ekrečiamosios ligos skirstomos pagal kirmėles, kurios yra apvaliosios ir
\nplok\u0161čios.<\/p>\n
3 da\u017eniausios kirmėlinės ligos Lietuvoje<\/b><\/p>\n
1. Askaridozė<\/b>
\nAskaridės labiausiai paplitusios atogrą\u017eose. Suaugusios kirmėlės gyvena \u017emogaus
\n\u017earnyne. Suaugusi patelė per dieną padeda iki dviejų \u0161imtų tūkstančių
\nkiau\u0161inėlių, kurie i\u0161 \u017emogaus organizmo yra pa\u0161alinami kartu su i\u0161matomis.
\nAplinkoje, susimai\u0161ę su dirvo\u017eemiu, jie gali i\u0161likti kelis mėnesius \u2013 tol, kol
\nvėl pateks į \u017emogaus organizmą ir pradės savo naują gyvenimo ciklą.
\nKiau\u0161inėliai, i\u0161 dirvo\u017eemio patekę į \u017emogaus organizmą, per dvi savaites virsta
\nkirmėle. Pirmiausia i\u0161 jų i\u0161sivysto lervos, kurios migruoja per venų sistemą ir
\ni\u0161 kepenų patenka į plaučius, trachėją ar stemplę. Čia atkeliavusios virsta
\nkirmėlėmis ir pradeda gyventi \u017earnyne. Askaridė gyvena apie vienus metus, o jos
\nilgis yra apie trisde\u0161imt centimetrų.
\nKaip u\u017esikrečiama? Askarid\u017eių kiau\u0161inėliais vaikutis gali u\u017esikrėsti, jeigu
\nkapstosi \u017eemėje, stato pilis, paskui nenusiplovęs rankyčių ką nors valgo. Taip
\npat \u0161iomis kirmėlėmis galima u\u017esikrėsti valgant neplautas dar\u017eoves, geriant
\nu\u017eter\u0161tą vandenį.
\nKokie po\u017eymiai? Net 80 proc. atvejų askaridozė neturi jokių po\u017eymių. Jos
\npo\u017eymiai pasirei\u0161kia, kai lervos keliauja per plaučius, mink\u0161tuosius audinius.
\nTaip pat jeigu \u017earnyne yra labai daug askarid\u017eių. Tuomet gali smarkiai ir be
\njokios prie\u017easties skaudėti pilvuką, ma\u017eylis būna bly\u0161kus ir vangus. Kartais
\naskaridės gali u\u017ekim\u0161ti storąjį \u017earnyną (Lietuvoje tokie atvejai pavieniai),
\ntuomet reikalinga operacija. Lervos po organizmą migruoja da\u017eniausiai rugsėjo
\nmėnesį. Tai gali sukelti sausą spazminį kosulį, vaikutis gali pradėti dusti,
\nkartais pakyla temperatūra. Kai kuriems i\u0161sivysto alergija askaridėms arba jų
\napykaitos produktams.
\nKaip i\u0161tirti? Askaridozė i\u0161tiriama paėmus kraujo.<\/p>\n
2. Spalinukės<\/b>
\nTai ma\u017eos kirmėlytės nuo dviejų iki trylikos milimetrų ilgio. Suaugusios gyvena
\napie 3\u20136 savaites. Paplitusios visame pasaulyje, tačiau, kitaip nei kiti
\nkirminai, labiau \u0161alto klimato \u0161alyse. Da\u017eniausiai jomis u\u017esikrečia 5\u20139 metų
\nvaikai, pasitaiko, kad serga ir suaugusieji.
\nKaip u\u017esikrečiama? \u0160iomis kirmėlėmis vaikai u\u017esikrečia vienas nuo kito arba pats
\nvaikas ligą kaskart i\u0161 naujo perduoda sau. Spalinukės i\u0161lenda į i\u0161angę dėti
\nkiau\u0161inėlių ir vaikutis, pasikasęs ir nenusiplovęs rankyčių, juos gali perkelti
\nį burnytę. Taip pat galima u\u017esikrėsti per \u017eaislus arba kitus daiktus, kuriuos
\nliečia u\u017esikrėtęs vaikas. Jeigu spalinukių kiau\u0161inėliai nepatenka į burną, liga
\npraeina savaime per kelias savaites. Spalinukes perduoda tik \u017emogus \u017emogui. Nuo
\n\u0161uniukų, kačiukų ar kitų gyvūnų vaikutis neu\u017esikrės.
\nKokie po\u017eymiai? Kai kirmėlės i\u0161lenda į i\u0161angę dėti kiau\u0161inėlių, labai nie\u017eti
\nu\u017epakaliuką ir tarpvietę. Ma\u017eylis draskosi. Mergaitės, nusidraskiusios tarpvietę,
\ngali sukelti jos u\u017edegimą. Ma\u017eylis, turintis daug spalinukių, gali neramiai
\nmiegoti, sapnuoti ko\u0161marus, grie\u017eti dantimis. Tačiau pats dantų grie\u017eimas be
\nkitų po\u017eymių dar nerei\u0161kia, kad vaikutis turi kirmėlių.
\nKaip i\u0161tirti? Jeigu vaikutis turi kirmėlių ir tu\u0161tinasi į puoduką, kartais jas
\ngalima pastebėti i\u0161matose. Tam, kad būtų surasti spalinukių kiau\u0161inėliai, imami
\ntarpvietės ir i\u0161angės tepinėliai, kurie tiriami mikroskopu.<\/p>\n
3. Toksokarozė<\/b>
\nJa galima u\u017esikrėsti nuo \u0161unų, nes jie yra pagrindiniai toksokarų \u0161eimininkai.
\nSuaugusios kirmėlės gyvena \u0161unų \u017earnyne ir kartu su i\u0161matomis patenka į aplinką.
\n\u017dmogus \u0161ioms kirmėlėms yra tik tarpinis \u0161eimininkas. Patekusios į \u017emogaus
\norganizmą kirmėlės virsta lervomis ir pro \u017earnyno sienelę patenka į kraujotaką,
\no i\u0161 čia \u2013 į plaučius, smegenis ir kitus organus, kuriuos gali pa\u017eeisti. Ypač
\npavojinga, kai patenka į akis, nes vaikutis gali apakti. Su \u0161uns i\u0161matomis
\npatekusi į dirvą lerva bręsta ir gali i\u0161likti gyva net iki a\u0161tuonerių metų.
\nKaip u\u017esikrečiama? Kaip ir askaridėmis, vaikučiai u\u017esikrečia \u017eaisdami su smėliu
\nper neplautas rankas. Arba tiesiogiai nuo \u0161unų. Toksokaros labiausiai mėgsta
\ngyventi jaunų \u0161uniukų \u017earnyne. Da\u017eniausiai u\u017esikrečia iki ketverių metų vaikai,
\nmėgstantys ki\u0161ti į burną įvairius daiktus. Tačiau gali u\u017esikrėsti ir vyresni,
\nypač kai namie yra ma\u017eų \u0161uniukų, kuriems nesuduoti vaistai nuo kirminų.
\nKokie po\u017eymiai? Būdinga anemija (trūksta gele\u017eies). Da\u017enai u\u017esikrėtęs vaikutis
\nkar\u0161čiuoja, padidėja blu\u017enis, kartais atsiranda kosulys ir bronchų spazmai su
\ndusulio priepuoliais.
\nKaip i\u0161tirti? \u0160ią ligą galima nustatyti paėmus kraujo.<\/p>\n
Ir dar…<\/b>
\nPavojinga plok\u0161čioji kirmėlė \u2013 kaspinuotis, kuris gyvena raguočių arba kiaulių
\n\u017earnyne. \u0160ios kirmėlės pavojingos jau vien dėl to, kad yra labai didelės. Jomis
\nlengviausia u\u017esikrėsi valgant \u017ealią arba apkeptą mėsą. Per ne\u0161varias rankas
\nneu\u017esikrečiama.<\/p>\n
Vaistai. Duoti ar ne?<\/b>
\nSavavali\u0161kai vaistukų nuo kirminų vaikučiui duoti negalima. Jie kaip ir visi
\nvaistai turi \u0161alutinį poveikį. Nuo kai kurių gali pykinti, skaudėti galvą,
\nvaikas gali viduriuoti, prasideda alergija. Todėl prie\u0161 skirdamas vaistų
\ngydytojas įsitikina, kad jie tikrai reikalingi. Geriausias būdas i\u0161vengti
\nkirmėlinių u\u017ekrečiamųjų ligų yra i\u0161mokyti ma\u017eylį higienos, kad plautųsi rankas
\nkaskart paglostęs naminį gyvūną, prie\u0161 valgydamas, grį\u017eęs i\u0161 lauko. Ir, ai\u0161ku,
\nnereikia pamir\u0161ti gyvūnams duoti vaistų nuo kirminų.<\/p>\n
Faktai fakteliai<\/b>
\nPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, askaridoze kasmet pasaulyje
\nsuserga milijardas \u017emonių. Spalinukėmis serga apie du \u0161imtus devynis milijonus
\n\u017emonių. Tačiau \u0161is skaičius gali neatitikti tikrovės, mat liga yra lengva ir
\ngali praeiti savaime. Kaspinuočių u\u017ekrečiamosiomis ligomis suserga apie
\nketuriasde\u0161imt du milijonus \u017emonių. Plok\u0161čiosiomis ma\u017eosiomis kirmėlėmis
\nu\u017esikrečia apie trisde\u0161imt tris milijonus gyventojų.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kai tik ma\u017eylis ima grie\u017eti dantukais, pagalvojame, kad turi kirmėlyčių.
\nAr i\u0161ties taip yra? Kada duoti vaistų?<\/p>\n
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė<\/p>\n
Da\u017eniausia u\u017ekrečiamoji liga pasaulyje
\nKirmėlinės u\u017ekreičiamosios ligos yra da\u017eniausios pasaulyje. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3593,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3592","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3592\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3593"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3592"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3592"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}