Tęsiame apie tai, kaip galime patys padėti savo negaluojančiam ma\u017eyliui.<\/p>\n
Skauda dantuką<\/b><\/p>\n
Nuomonė, kad pieninių dantukų neskauda, nes jie neturi nervų, klaidinga. Nervų
\nyra. Pieninius dantukus skauda, tik retai. Da\u017eniausiai skausmas nesuspėja
\natsirasti, nes dantukas greitai sugenda.
\nDantys gali pradėti skaudėti dėl įvairių prie\u017easčių. Vaikams da\u017eniausiai ima
\nskaudėti, kai danties audinį pa\u017eeid\u017eia ėduonis. Tokio ankstyvo dantų pa\u017eeidimo
\nprie\u017eastis da\u017eniausiai yra mitybos rė\u017eimo pa\u017eeidimai \u2013 da\u017enos u\u017ekandėlės tarp
\npagrindinių valgymų.
\nDantų ėduonis atsiranda, kai dantų emalyje pradeda ma\u017eėti mineralinių med\u017eiagų
\n(kalcio ir fosforo). Ilgainiui emalis lū\u017eta ir susiformuoja ertmė. Vaiko dantys
\ndar nėra gerai mineralizuoti, juos intensyviai veikia rūg\u0161tys. Burnoje
\nsusidariusi rūg\u0161ti terpė ardo emalės sudėtyje esančius apatito kristalus. Po to
\nmikrobai praninka į vis gilesnius sluoksnius ir ima ardyti ir juos. Ypač
\npa\u017eeid\u017eiami 1\u20132 metų vaikų priekiniai dantukai.
\nĖduonies prie\u017eastis gali būti ne tik burnos ertmėje esantys mikrobai, bet ir
\nkiti veiksniai. Did\u017eiulę reik\u0161mę turi mityba. Ėduonis gali vystytis ir kai
\norganizmas negauna pakankamai baltymų, vitaminų, mineralinių druskų, fluoro ir
\nįvairių mikroelementų. O cukrūs ir kiti lengvai įsisavinami produktai veikiami
\nangliavandenių mikrobų padeda bakterijoms ardyti dantys. Didelį vaidmenį vaidina
\nir paveldimumas, dantų \u2013 \u017eandikaulio sistemos būklė, dantų kalimosi eiga. Seniai
\npastebėta, kad pirmieji i\u0161 nuolatinių dantų nukenčia \u0161e\u0161tieji dantys, nes jie
\nprasikala anksčiausiai (emalė nespėja prisipildyti i\u0161 seilių i\u0161siskiriančiais
\nkalciu ir fluoru) ir blogai valosi.<\/p>\n
Kai ėduonis pa\u017eeid\u017eia dantukus, vaikui skauda tik tada, kai yra tiesioginis
\nsąlytis su dirgikliu, pavyzd\u017eiui, \u0161altu arba kar\u0161tu vandeniu. O \u0161tai jei vaikui
\npulpitas \u2013 danties viduje esančių mink\u0161tųjų audinių (buiti\u0161kai kalbant, danties
\n"nervo") u\u017edegimas, jį u\u017epuola skausmo priepuoliai, ir ne tik sąveikaujant su
\ndirgikliu (valgant), bet ir bet kuriuo metu, net ir naktį. Kartais skausmas būna
\npastovus ir maud\u017eiantis.
\nTaigi, jei vaikui skauda dantį, tai ir blogai, ir gerai. Gerai dėl to, kad
\nskausmas priverčia kreiptis į gydytoją. Gydyti karieso pa\u017eeistus dantukus būtina
\ndėl kelių prie\u017easčių. Pirma, sergančio pieninuko \u0161aknys gali u\u017ekrėsti nuolatinio
\ndanties u\u017euomazgas. Antra, pieninius dantukus gydyti reikia nedelsiant, nes
\nkariesas juos \u201esuėda\u201d daug greičiau nei nuolatinius. Kartais pakanka kelių
\nsavaičių. Trečia, nei\u0161gydytas dantukas \u2013 tai infekcijos \u017eidinys burnoje. Da\u017enai
\nsusidaro net pūlinukų.<\/p>\n
Kaip padėti patiems? <\/b>Danties skausmą neblogai pa\u0161alina silpnas
\ngeriamosios sodos tirpalas. Vieną arbatinį \u0161auk\u0161telį sodos miltelių gerai
\ni\u0161mai\u0161ykite \u0161ilto vandens stiklinėje. Jie vaikas jau moka skalauti, tegu
\npaskalauja gerklę ir burną \u0161iuo eliksyru. Soda nuima u\u017edegimą ir ma\u017eina audinių
\ndirglumą aplink skaudančią vietą. Per pusvalandį du-tris kartus paskalavus burną
\n\u0161iuo skysčiu, skausmas paprastai nurimsta. Kai kurių vaistinių \u017eolelių, pvz.
\nramunėlių, \u0161alavijų nuovirai irgi suma\u017eins vaiko kančias. Stomatologai pataria
\nnamų vaistinėlėje turėti la\u0161ų nuo dantų skausmo. Ant nedidelio vatos tamponėlio
\ntereikia u\u017ela\u0161inti vieną \u2013 du la\u0161elius vaisto ir pridėti prie skaudančio
\ndanties. Raminamai veikia kamparo ir valerijonų tinktūra, nereta sudedamoji
\nįvairių vaistų dalis. Palengvinti kančias gali mėtinės tabletės. Tegu vaikas
\npabando dvi \u2013 tris tabletes palaikyti po lie\u017euviu, ir po penkiolikos minučių
\npalengvės. Jeigu ma\u017eyliui i\u0161ties labai skauda, duokite nuskausminamųjų, pvz.,
\nanalgino, paracetamolio, bet tik vaikams tinkančią dozę.<\/p>\n
Galvos skausmai ir migrena<\/b><\/p>\n
Dauguma suaugusiųjų mano, kad vaikams neskauda galvą ir jų nekankina migrena.
\nTai ne tiesa, o mokyklinio am\u017eiaus vaikams gavos skausmas \u2013 da\u017eniausia
\nnusiskundimų savijauta prie\u017eastis.
\nGalvos skausmai gali atsirasti be prie\u017easties arba dėl kokių nors būklių, tokių,
\nkaip danties ar ausies skausmas, esant infekcijoms (gripas, ŪRS, meningitas),
\nsmegenų sutrenkimui, tri\u0161akio nervo neuralgijai, nosies sinusų u\u017edegimui
\n(sinusitui). Tokie skausmai pasibaigus pagrindinei ligai paprastai i\u0161nyksta.
\nGalvą skaudėti gali ir dėl raumenų įtempimo ir susitraukimo, tai vadinami dėl
\nįtampos atsiradę galvos skausmai.<\/p>\n
Migrena, neretai varginanti ikimokyklinio am\u017eiaus vaikus, yra paveldima liga.
\nMigrenos metu galvos skausmo priepuoliai (paprastai tik vienoje galvos pusėje)
\nu\u017eeina periodi\u0161kai, juos gali sukelti pervargimas, nervinė įtampa, triuk\u0161mas ir
\nmirguliavimas prie\u0161 akis.
\nVaikų migrena nedaug skiriasi nuo suaugusių migrenos, tačiau priepuoliai būna
\ntrumpesni, trunka nuo 1 iki 4 valandų. Vaikai su migrena linkę kęsti
\npasikartojančius pilvo skausmus, \u017eymiai da\u017eniau juos pykina va\u017eiuojant
\nautomobiliu. Jie \u017eymiai blogiau miega, gali būti baik\u0161tūs, ma\u017eiau fizi\u0161kai
\nstiprūs, labiau linkę susierzinti.
\nMigreninis skausmas paprastai būna pulsuojantis, stiprėjantis einant ir
\npalenkiant galvą, kartais toks stiprus, kad vaikas neranda sau vietos.
\nBeveik pusei vaikų migrenos priepuoliai ilgainiui darosi vis lengvesni arba
\nvisai nebepasikartoja.
\nDauguma tėvų baiminasi, jeigu vaikas skund\u017eiasi galvos skausmais, kad nebūtų jam
\nkas nors rimta, pavyzd\u017eiui, galvos auglys. Taip būna tikrai labai retai, bet jei
\ndvejojama, būtina konsultuotis su neurologu, kuris, reikalui esant, atliks visus
\nbūtinus tyrimus. Jei reikia gydymo, parenkami ma\u017eiausiai toksi\u0161ki vaistai,
\nda\u017eniausiai paracetamolis. O \u0161tai citramono vaikams nevertėtų duoti \u2013 dėl jo
\npa\u0161alinio poveikio. Dėl galimo Rejė sindromo, kurio metu pa\u017eeid\u017eiamos kepenys ir
\ninkstai, vaikams iki 12 metų nepatartina vartoti ir aspiriną.<\/p>\n
Jei diagnozuojamas dėl įtampos atsiradęs galvos skausmas, reikia atminti, kad
\n\u0161io tipo galvos skausmas nepasiduoda migrenai gydyti skirtiems vaistams, retais
\natvejais gali padėti paracetamolis ar aspirinas. Svarbiausia surasti skausmų
\nprie\u017eastį.<\/p>\n
Susimu\u0161ė, pasitempė<\/b><\/p>\n
Vaikai dėl savo smalsumo ir patirties stokos da\u017enai patiria traumas. Kiekvienas
\nvaikas turi mėlynių ir guzų. Da\u017eniausiai tokias bėdas gerai i\u0161gydo tėvų dėmesys
\nir \u0161velnumas. Tačiau kartais, pavyzd\u017eiui, nukritęs, vaikas gali pasitempti
\nraumenį ar sausgyslę,
\nPirma pagalba pasitempus yra: ramybė, \u0161altas kompresas, pa\u017eeista vieta turi būti
\ntvirtai apvyniota o skaudanti galūnė pakelta.<\/p>\n
Nuo \u017eaizdų namų vaistinėlėje reikėtų turėti nereceptinių tirpalų bei preparatų
\n\u017eaizdelių dezinfekavimui, vėsinančių tepalų ar pur\u0161kalų, mal\u0161inančių skausmą bei
\nslopinančių tinimą. Taip pat reikėtų turėti kelių rū\u0161ių ir dyd\u017eių pleistro,
\nbinto, vatos, elastinį tvarstį, \u017eirkles bei pincetą.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tęsiame apie tai, kaip galime patys padėti savo negaluojančiam ma\u017eyliui.<\/p>\n
Skauda dantuką<\/p>\n
Nuomonė, kad pieninių dantukų neskauda, nes jie neturi nervų, klaidinga. Nervų
\nyra. Pieninius dantukus skauda, tik retai<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3599,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3598","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3598"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3598\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3599"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3598"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3598"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}