{"id":3610,"date":"2010-07-15T15:00:00","date_gmt":"2010-07-15T15:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-07-15T15:00:00","modified_gmt":"2010-07-15T15:00:00","slug":"burnytes-bedos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/burnytes-bedos\/3610\/","title":{"rendered":"Burnyt\u0117s b\u0117dos"},"content":{"rendered":"<p><b>Baltos d&#279;mel&#279;s, permatomos p&#363;slyt&#279;s, atsiradusios burnyt&#279;je, kartais gali<br \/>\nb&#363;ti pavojingos. Kas sukelia burnos gleivin&#279;s u\u017edegimus?<br \/>\n<\/b><br \/>\nKonsultuoja pediatr&#279; neurolog&#279; R&#363;ta Maciulevi&#269;ien&#279;<\/p>\n<p><b>Pienlig&#279;<\/p>\n<p>Kaip atrodo?<\/b><br \/>\nSu burnyt&#279;s gleivin&#279;s u\u017edegimu, vadinamu \u201epienlige\u201c (nors su pienu \u0161i liga<br \/>\nneturi nieko bendra), yra susid&#363;rusi ne viena mama. Tai mielagrybio sukeltas<br \/>\nburnos gleivin&#279;s u\u017edegimas, kuriuo da\u017eniausiai serga naujagimiai ir k&#363;dikiai.<br \/>\nGali susirgti ir suaugusieji, jeigu nusilp&#281;s imunitetas (pavyzd\u017eiui, po sunki&#371;<br \/>\nlig&#371;, pavartojus antibiotik&#371;). Sergantys diabetu ma\u017eyliai turi ma\u017eesn&#303; atsparum&#261;<br \/>\nmielagrybiams. \u0160is burnyt&#279;s u\u017edegimas n&#279;ra labai skausmingas, nesukelia didelio<br \/>\nstreso ar diskomforto nei t&#279;vams, nei k&#363;dikiui. Ap\u017ei&#363;rint burnyt&#281; ant<br \/>\nparaudusios gleivin&#279;s matyti nedidel&#279;s opel&#279;s su &#303; var\u0161k&#281; pana\u0161iomis apna\u0161omis.<br \/>\nGali atrodyti taip, lyg ma\u017eylis b&#363;t&#371; k&#261; tik atsir&#363;g&#281;s pienuku, ta&#269;iau<br \/>\nnukrap\u0161&#269;ius \u0161ias apna\u0161as pa\u017eeistos burnyt&#279;s gleivin&#279;s vietos gali nesmarkiai<br \/>\nkraujuoti.<\/p>\n<p><b>Kaip u\u017esikre&#269;ia?<\/b><br \/>\nDa\u017eniausiai naujagimis pienlige u\u017esikre&#269;ia per gimdym&#261;. (Ta&#269;iau neb&#363;tinai i\u0161kart<br \/>\nsuserga, kartais ji atsiranda, jei k&#363;dikis yra gydomas antibiotikais ir taip<br \/>\npa\u017eeid\u017eiama mikrofloros pusiausvyra). Moterys gana da\u017enai serga mak\u0161ties<br \/>\ngrybeliu, kuris gali gyventi mak\u0161tyje kartais nesukeldamas ligos, o jei sukelia<br \/>\nlig&#261;, atsiranda stiprus nie\u017eulys, nemalonus kvapas, var\u0161kin&#279;s i\u0161skyros i\u0161<br \/>\nmak\u0161ties ir skausm&#261; \u0161lapinantis. Paprastai mielagrybis suaktyv&#279;ja per n&#279;\u0161tum&#261;.<br \/>\nJei besilaukianti moteris gydosi, ypa&#269; prie\u0161 gimdym&#261;, galima \u0161iek tiek suma\u017einti<br \/>\ntikimyb&#281;, kad u\u017esikr&#279;s naujagimis. Ta&#269;iau daugelis mamy&#269;i&#371; nejau&#269;ia joki&#371; ligos<br \/>\nsukelt&#371; nepatogum&#371; ir ne\u017eino, kad gali u\u017esikr&#279;sti vaikiukas.<\/p>\n<p><b>Kaip pad&#279;ti?<\/b><br \/>\nK&#363;dik&#303; reikia nune\u0161ti pas gydytoj&#261;, kuris skirs vaist&#371;. Paprastai pienlig&#279; yra<br \/>\nlengvai i\u0161gydoma.<\/p>\n<p><b>Enterovirusinis stomatitas<\/p>\n<p>Kaip atrodo?<\/b><br \/>\nBurnyt&#279;s u\u017edegimus gali paskatinti keletas virus&#371;. Vieni j&#371; \u2013 enterovirusai. \u0160ie<br \/>\nburnyt&#279;s gleivin&#279;s u\u017edegimai paprastai pasitaiko vasar&#261; ir ruden&#303;. Jais susirg&#281;s<br \/>\nvaikutis gali viduriuoti, kar\u0161&#269;iuoti, sloguoti, sk&#371;stis gerklyt&#279;s skausmu, o<br \/>\nburnyt&#279;je atsiranda p&#363;sly&#269;i&#371;. Kai kurios enterovirusin&#279;s ligos yra skirstomos &#303;<br \/>\natskiras ligas. Tai gali b&#363;ti B grup&#279;s viruso sukeltas vadinamasis pla\u0161tak&#371;,<br \/>\np&#279;d&#371; ir burnos sindromas. Jam paprastai b&#363;dingi paraudimai burnyt&#279;s gleivin&#279;je,<br \/>\nv&#279;liau p&#363;slel&#279;s. Joms tr&#363;kus atsiranda \u017eaizdeli&#371;. Kai \u0161ios sugyja, nelieka rando.<br \/>\nPersirg&#281;s \u0161iuo stomatitu ma\u017eylis &#303;gyja tam tikr&#261; imunitet&#261;, kuris n&#279;ra<br \/>\nilgalaikis. Taigi vaikutis gali ir v&#279;l susirgti.<\/p>\n<p><b>Kaip u\u017esikre&#269;ia?<\/b><br \/>\n\u0160ie virusai pa\u017eeid\u017eia \u017earnyn&#261;, i\u0161siskiria su i\u0161matomis ir ma\u017eylis u\u017esikre&#269;ia per<br \/>\njomis u\u017eter\u0161tas savo rankytes, liesdamas u\u017ekr&#279;stus daiktus.<\/p>\n<p><b>Kaip pad&#279;ti?<\/b><br \/>\nPraeina savaime per 3\u20135 dienas. Galima tepti, pavyzd\u017eiui, \u201eDentinox\u201c ar kitu<br \/>\ntepalu, kuris padeda dygti dantukams, o sud&#279;tyje yra lidokaino (vietinis<br \/>\nnuskausminimas). Jeigu bendra b&#363;kl&#279; bloga, vaikut&#303; b&#363;tina parodyti gydytojui.<\/p>\n<p><b>Herpio viruso sukelti u\u017edegimai<\/p>\n<p>Kaip atrodo?<\/b><br \/>\nHerpio virus&#371; sukeltais stomatitais ma\u017eylis serga gana sunkiai. Jam gali pakilti<br \/>\ntemperat&#363;ra iki 40 laipsni&#371;, burnyt&#279;je atsiranda nepaprastai skausming&#371;<br \/>\n\u017eaizdeli&#371;, gleivin&#279; patinsta, i\u0161op&#279;ja ir kraujuoja vos prisilietus.<br \/>\nKar\u0161&#269;iuojantis ir ken&#269;iantis did\u017eiul&#303; skausm&#261; vaikutis gali atsisakyti valgyti,<br \/>\ngerti ir taip netekti daug skys&#269;i&#371;. Tod&#279;l kartais nusilpusiam organizmui<br \/>\nprireikia net la\u0161elini&#371;. Liga trunka 5\u20137 dienas. Pirmos dvi paros gali b&#363;ti ypa&#269;<br \/>\nsunkios. \u0160io viruso sukeltu burnyt&#279;s u\u017edegimu ma\u017eieji da\u017eniausiai perserga iki 2<br \/>\nm. O iki 5 m. &#303;gyja imunitet&#261; visi ma\u017eyliai, net ir tie, kurie niekada n&#279;ra juo<br \/>\nsirg&#281;. \u0160ie jau nebus \u0161io viruso platintojai.<\/p>\n<p><b>Kaip u\u017esikre&#269;ia?<\/b><br \/>\nVaikutis gali u\u017esikr&#279;sti nuo savo t&#279;v&#371;, jeigu \u0161ie serga pasikartojan&#269;ia l&#363;p&#371;<br \/>\np&#363;sleline ir yra viruso platintojai. (Po kiekvieno gripo, per\u0161alus, nusilpus<br \/>\norganizmui ar didesnio streso jiems prasideda p&#363;slelin&#279;). Herpio virusu ma\u017eylis<br \/>\ngali u\u017esikr&#279;sti tiesiogiai, pavyzd\u017eiui, bu&#269;iuojantis ,arba per seil&#279;mis<br \/>\nu\u017eter\u0161tus daiktus. Vieni virusai skiriasi su seil&#279;mis, o kiti \u2013 dar ir su<br \/>\ni\u0161matomis.<\/p>\n<p><b>Kaip pad&#279;ti?<\/b><br \/>\n\u0160ie stomatitai gydomi preparatais nuo virus&#371; ir \u201esimptominiais\u201c vaistais, tai<br \/>\nyra tokiais, kurie ma\u017eina temperat&#363;r&#261;, turi vietinio poveikio nuskausminim&#261;.<br \/>\nJeigu vaikutis serga sunkiai ir netenka daug skys&#269;i&#371;, reikia la\u0161elin&#279;s.<\/p>\n<p><b>Kiti u\u017edegimai<\/p>\n<p>Besikartojantis burnyt&#279;s u\u017edegimas<\/b><br \/>\nBesikartojantis opinis stomatitas, kitaip dar vadinamas burnos afroze, n&#279;ra<br \/>\nvirusin&#279; liga. J&#261; sukelia &#303;vair&#363;s mitybos sutrikimai, pavyzd\u017eiui, kai tr&#363;ksta B<br \/>\ngrup&#279;s vitamin&#371;, folio r&#363;g\u0161ties, cinko, gele\u017eies. O kartais prasideda d&#279;l<br \/>\njautrumo kai kuriems produktams. Kartais \u0161i liga gali prasid&#279;ti d&#279;l streso ar<br \/>\nburnyt&#279;s traumos. Specialaus gydymo nereikia. Vaiku&#269;io burnyt&#281; galima patepti<br \/>\ntepaliukais, padedan&#269;iais dygti dantukams. Mat \u0161ie tepaliukai \u0161alina skausm&#261;.<br \/>\nTa&#269;iau svarbiausia surasti prie\u017east&#303; ir j&#261; gydyti.<\/p>\n<p><b>Pavojingi u\u017edegimai<\/b><br \/>\nKai kurios stiprios alergin&#279;s reakcijos (pavyzd\u017eiui, vaistams) gali prasid&#279;ti<br \/>\nburnyt&#279;s p&#363;sleline. Pati sunkiausia tai Steven\u2013Johonsono sindromas. \u0160i liga<br \/>\nlabai pavojinga, nes net ir \u0161iais laikais mirtingumas siekia apie 10 proc.<br \/>\nGydymas taip pat labai sunkus, vaikutis da\u017enai guldomas &#303; reanimacijos skyri&#371;.<br \/>\nTod&#279;l, pama&#269;ius, kad vaiku&#269;io burnyt&#279;je atsirado p&#363;sly&#269;i&#371;, kurios ima plisti ir<br \/>\nant odos, negalima numoti ranka. Taip gali prasid&#279;ti ir v&#279;jaraupiai, ta&#269;iau tik<br \/>\ngydytojas gali nustatyti, ar tai tikrai jie, ar kokia nors kita liga.<\/p>\n<p><b>Svarbu<\/b><br \/>\nJei burnyt&#279;je atsiranda p&#363;sly&#269;i&#371;, jau antr&#261; par&#261; vaikut&#303; parodykite gydytojui,<br \/>\nnes jei tai kokia nors sunki liga, b&#363;tina kuo skubiau skirti stipri&#371; vaist&#371;.<br \/>\nPirmas dvi paras prad&#279;tas gydymas yra pats efektyviausias.<\/p>\n<p><b>Tiesa ar mitas?<\/b><br \/>\nKartais i\u0161 mo&#269;iu&#269;i&#371; galima i\u0161girsti, kad stomatitas \u2013 \u201epurvin&#371; vaik&#371;\u201c liga. Bet<br \/>\nyra ne visai taip. Jeigu laikysim&#279;s higienos ir da\u017enai plausime ma\u017eyliui rankas,<br \/>\nma\u017eesn&#279; tikimyb&#279;, kad susirgs enterovirus&#371; sukeltais stomatitais. Ta&#269;iau<br \/>\napskritai virusai labai greitai plinta ir ne visada higiena apsaugo nuo ligos.<br \/>\nKartais j&#371; protr&#363;ki&#371; pasitaiko dar\u017eeliuose ar mokyklose.<\/p>\n<p><b>Mamos patirtis<\/b><br \/>\nPasakoja 1 m. 10 m&#279;n. Monikos mama Laura:<br \/>\n\u201eVien&#261; dien&#261; pasteb&#279;jau, kad ant Monikos l&#363;p&#371; atsirado ma\u017e&#371; p&#363;sly&#269;i&#371;, o kit&#261;<br \/>\ndien&#261; pama&#269;iau, kad ir lie\u017euvis nus&#279;tas baltomis d&#279;mel&#279;mis. Pirmoji mintis ir<br \/>\nbuvo, kad tai stomatitas, nes buvau apie tai skai&#269;iusi. Dukrytei pakilo<br \/>\ntemperat&#363;ra, bet labai auk\u0161ta nebuvo. Kai kit&#261; dien&#261; nu&#279;jome pas gydytoj&#261;, \u0161i<br \/>\npatvirtino, kad tai stomatitas. Atkreip&#279; m&#363;s&#371; d&#279;mes&#303;, kad i\u0161 burnyt&#279;s sklinda<br \/>\n\u0161iai ligai b&#363;dingas kvapas. Netrukus ant lie\u017euvio atsirado nedideli&#371;<br \/>\nkraujuojan&#269;i&#371; p&#363;sly&#269;i&#371;. Monika buvo labai nerami, visi\u0161kai nieko nevalg&#279;.<br \/>\nBand\u017eiau duoti ko\u0161&#279;s, atsisak&#279;, \u0161iek tiek paragaudavo var\u0161kyt&#279;s, bet &#303; burnyt&#281;<br \/>\npa&#279;musi kitokio maisto labai verkdavo. Kelis kartus paband\u017eiusi net ir kr&#363;ties<br \/>\natsisak&#279;, matyt, labai skaud&#279;jo &#269;iulpiant. Taip keturias penkias dienas buvo<br \/>\nnevalgiusi. Arbatos gerdavo, tod&#279;l gydytoja ramino, kad nieko bloga nenutiks,<br \/>\nsvarbu, kad geria skys&#269;i&#371;. Gird\u017eiau gydytojos skirtus vaistus labai atsargiai,<br \/>\ntik \u0161iek tiek j&#371; pas&#279;musi \u0161auk\u0161teliu. Jie labai lipn&#363;s ir jeigu vaikutis i\u0161gert&#371;<br \/>\nper daug, gali net u\u017edusti. Tre&#269;i&#261; dien&#261; Monika jau geriau jaut&#279;si, pama\u017eu &#279;m&#279;<br \/>\nma\u017e&#279;ti p&#363;sleli&#371;. Gyd&#279;me j&#261; ma\u017edaug savait&#281;. Kol sirgo, labai blogai miegojo<br \/>\nnaktimis \u2013 vart&#279;si, bla\u0161k&#279;si, verk&#279;. Grei&#269;iausiai d&#279;l to, kad p&#363;slel&#279;s tr&#363;kin&#279;jo,<br \/>\nkraujavo, jas skaud&#279;jo. Pasveikusi nebepra\u0161&#279; kr&#363;ties, matyt, per t&#261; laik&#261;<br \/>\npamir\u0161to mamos pieno skon&#303;.\u201c<br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Baltos d&#279;mel&#279;s, permatomos p&#363;slyt&#279;s, atsiradusios burnyt&#279;je, kartais gali<br \/>\nb&#363;ti pavojingos. Kas sukelia burnos gleivin&#279;s u\u017edegimus?<\/p>\n<p>Konsultuoja pediatr&#279; neurolog&#279; R&#363;ta Maciulevi&#269;ien&#279;<\/p>\n<p>Pienlig&#279;<\/p>\n<p>Kaip atrodo?<br \/>\nSu burnyt&#279;s gleivin&#279;s u\u017edegimu,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3611,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3610","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3610","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3610"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3610\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3611"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3610"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3610"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}