M\u016bs\u0173 \u0161alyje i\u0161 \u0161imto t\u016bkstan\u010dio gyventoj\u0173 net 9 proc. nustatomas augimo
\nhormono tr\u016bkumas. Kas daro \u012ftak\u0105 vaiko augimui? Koks \u016bgis yra normalus? Kada
\nma\u017eas \u016bgis informuoja apie ligos prie\u017east\u012f?
\nDaugiau nei trisde\u0161imt met\u0173 \u0161iai problemai – \u017emogaus augimo hormono i\u0161tyrimui,
\ngamybai, gydymo metodams paskyr\u0117 Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos
\ninstituto Vaik\u0173 endokrinologijos laboratorijos vadov\u0117, profesor\u0117, habilituota
\ndaktar\u0117 Danut\u0117 La\u0161ien\u0117 ir Kauno medicinos universiteto
\nEndokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro
\ndirektorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas
\ndaktaras Liudvikas La\u0161as. Tad \u017eodis specialistams. <\/p>\n
Endokrinologijos institute per pastaruosius 25 metus u\u017eregistruota daugiau kaip
\nt\u016bkstantis \u017eema\u016bgi\u0173 \u017emoni\u0173. Da\u017enai kyla klausimas: koks \u016bgis yra ma\u017eas? Vyrauja
\nnuomon\u0117, kad \u016bgis yra ma\u017eas, kai vyr\u0173 \u016bgis ma\u017eesnis kaip 155 cm, o moter\u0173
\nma\u017eesnis kaip 145 cm. Remiantis standartais normalaus \u016bgio vidurkiai yra: vyr\u0173 –
\napie 180 cm (nuo 171 iki 193), moter\u0173 – apie 167 cm (nuo 156 iki 181). Normalus
\nvaiko augimas daugiausiai priklauso nuo augimo hormono, lytini\u0173 ir skydliauk\u0117s
\nhormon\u0173. \u017dmogaus augim\u0105 veikia daug faktori\u0173 – tai genetiniai ir aplinkos
\nveiksniai, visavert\u0117 mityba, fizin\u0117 ir psichin\u0117 sveikata, miegas, imunin\u0117
\nsistema. Ai\u0161ku, lemiam\u0105 vaidmen\u012f atlieka genetika. Beje, sunki ar ilgai
\nbesit\u0119sianti liga, galvos trauma, patirta k\u016bdikyst\u0117je arba vaikyst\u0117je, gali
\nsilpninti augim\u0105. <\/p>\n
Koks augimas yra normalus? <\/b><\/p>\n
\u2022 Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas paauga 18-25 cm.
\n\u2022 Per antruosius – 10-13 cm.
\n\u2022 Per tre\u010diuosius – 7,5-10 cm.
\n\u2022 Trejus metus iki brendimo augimas suma\u017e\u0117ja iki 5-6 cm per metus!
\n\u2022 Kai mergaitei 12-13 met\u0173, o berniukui-14-15 met\u0173, yra augimo \u0161uolis: 8 – 10 cm
\nper metus! <\/p>\n
B\u016bk didelis… <\/b><\/p>\n
"Kai vaikas giliai miega, jis auga\u201c, – sako prof. L. La\u0161as. Svarbu eiti miegoti
\nanks\u010diau, nes nuo miego prad\u017eios pra\u0117jus 1-2,5 val. (apie 22-23 valand\u0105 )
\nprasideda gilaus miego faz\u0117, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono. Tod\u0117l
\nlabai svarbu, kad vaikas gult\u0173 ne v\u0117liau kaip 21-22 valand\u0105. Daugeliui aktualus
\nklausimas: ar \u016bgiui turi \u012ftakos rytinis miegas? Pasak prof. L. La\u0161o, rytinis
\nmiegas neskatina augimo proceso, bet suteikia psichologin\u012f ir dvasin\u012f komfort\u0105.
\nReik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f augimo greit\u012f. Vaikai, paaugantys ma\u017eiau kaip 4-5
\ncm. per metus, turi b\u016bti tiriami. Jei staiga kei\u010diasi augimo greitis, galima
\n\u012ftarti sveikatos sutrikim\u0105 ar l\u0117tin\u0119 lig\u0105. B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105
\ndalyk\u0105. Jeigu 14,5-15 met\u0173 berniukui dar n\u0117ra joki\u0173 brendimo po\u017eymi\u0173, j\u012f reikia
\ntirti ir nustatyti, ar \u0161is atsilikimas nulemtas ligos, ar \u0161eimos paveldim\u0173
\nkonstitucini\u0173 faktori\u0173. Brendim\u0105 gali trikdyti plau\u010di\u0173, inkst\u0173, \u0161irdies ligos,
\ngalvos ir s\u0117klid\u017ei\u0173 traumos, navikai, cistos. Jeigu 13,5-14 met\u0173 mergaitei n\u0117ra
\nnei vieno brendimo po\u017eymio, reikia nustatyti, kod\u0117l brendimas v\u0117luoja. T\u0117vai
\ntur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f bendrosios praktikos gydytoj\u0105 ar konsultuotis su
\nendokrinologu. <\/p>\n
Brendimas yra tiesiogiai susij\u0119s su augimu. Da\u017eniausiai vaikai nustoja augti
\nsulauk\u0119 16-kos, re\u010diau – 18-kos met\u0173. Kaip u\u017eaugti dideliam? Jaunam \u017emogui
\nsvarbu kuo daugiau aktyviai jud\u0117ti – tik sporto kr\u016bvis turi b\u016bti normalus!
\nAugim\u0105 labai skatina krep\u0161inis, tinklinis, \u0161uoliai \u012f auk\u0161t\u012f, plaukimas,
\nkabojimas ant skersinio ir kitos sporto \u0161akos. Ta\u010diau sunkioji atletika,
\ngimnastika slopina augim\u0105. <\/p>\n
Anot prof. D. La\u0161ien\u0117s, augimui daro \u012ftak\u0105 ir kokybi\u0161kas maistas. Labai svarbu,
\nkad augantis organizmas gaut\u0173 pakankamai angliavandeni\u0173, baltym\u0173, D, E, C
\nvitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, ypa\u010d kalcio ir fosforo. Vaikams ir paaugliams
\nnaudinga gerti vitamin\u0173 kompleks\u0105 su mikroelementais. Vaistin\u0117se yra didelis j\u0173
\npasirinkimas. Ypa\u010d tamsiu met\u0173 laiku, ruden\u012f-\u017eiem\u0105, kai ma\u017eai saul\u0117s ir \u0161viesos,
\nreik\u0117t\u0173 vartoti ir \u017euvies taukus (kapsul\u0117mis ar skystu pavidalu 1-3 m\u0117nesius),
\nkurie ypa\u010d svarb\u016bs kaulams formuotis. Naudingi \u0161vie\u017ei ir d\u017eiovinti vaisiai,
\nmedus. Patartina kasdien valgyti pieno produktus, rie\u0161utus, \u017euv\u012f. Vengti
\nsaldumyn\u0173, ypa\u010d cukraus. Daugiau vartoti joduotos druskos, j\u016bros kop\u016bst\u0173, \u017euvies
\ntauk\u0173. <\/p>\n
Ir nepamir\u0161kime meil\u0117s. Kai \u0161eimoje normalus psichologinis klimatas, draugi\u0161ki,
\ngeri santykiai, vaikas jau\u010diasi mylimas ir reikalingas, tuomet jis ir sveikas,
\nir linksmas, ir gerai auga. Pasak prof. L. La\u0161o, augim\u0105 stabdo l\u0117tin\u0117s
\ninfekcijos: sinusitai, tonzilitai, \u0117duonies pa\u017eeisti dantys, bronchitai. Taip
\npat vir\u0161kinamojo trakto sutrikimai, reumatoidinis artritas, \u0161irdies ligos.
\nR\u016bkantys, vartojantys alkohol\u012f ar narkotikus paaugliai anks\u010diau nustoja augti.<\/p>\n
Pasteb\u0117ta, kad berniuk\u0173 konstitucinis augimo ir brendimo atsilikimas da\u017eniausiai
\npasitaiko d\u0117l lytini\u0173 liauk\u0173 sekrecijos tr\u016bkumo. Ma\u017e\u0105 mergai\u010di\u0173 \u016bg\u012f da\u017enai lemia
\nTernerio sindromas – \u0161ia liga serga viena i\u0161 2 500 gyv\u0173 gimusi\u0173 mergai\u010di\u0173. <\/p>\n
Kada gydyti augimo hormonu? <\/b><\/p>\n
Tarptautin\u0117s augimo hormon\u0173 tyr\u0117j\u0173 asociacijos nariai prof. D. ir L. La\u0161ai sako,
\nkad prie\u0161 30 met\u0173 buvo sunku nustatyti paciento augimo hormon\u0173 b\u016bkl\u0119. \u0160iandien
\nimunomikroanaliz\u0117s b\u016bdu nustatomas hormon\u0173 kiekis kraujyje padeda tiksliau
\ndiagnozuoti lig\u0105 ir j\u0105 gydyti. Nusta\u010dius vaikui augimo hormono (AH) tr\u016bkum\u0105,
\ngydymas augimo hormonu turi b\u016bti prad\u0117tas kaip galima grei\u010diau ir t\u0119siamas vis\u0105
\naugimo laikotarp\u012f, kol sukaul\u0117ja kaul\u0173 augimo zonos ir pasiekiamas normalus
\n\u016bgis. 1985 m. pasaulyje buvo sukurtas pirmasis rekombinantinis AH preparatas,
\nkurio veikimas atitiko nat\u016bralaus hipofiz\u0117s hormono veikim\u0105. Jo kasdien
\n\u0161virk\u0161\u010diama po oda, da\u017eniausiai vakare, imituojant ankstyv\u0105 naktin\u012f AH
\nsekrecijos padid\u0117jim\u0105. Injekcijos vieta kiekvien\u0105 kart\u0105 turi b\u016bti kita vengiant
\nlipoatrofij\u0173. Negalima vir\u0161yti rekomenduojam\u0173 dozi\u0173. Pacientai geriau toleruoja
\npoodines injekcijas, jos ilgiau veikia nei injekcijos \u012f raumenis. Prof. L.La\u0161as
\npabr\u0117\u017eia, kad diagnozuoti lig\u0105, gydyti AH, steb\u0117ti pacient\u0173 b\u016bkl\u0119, atlikti visus
\ntyrimus gali tik patyr\u0119 \u0161ios srities medikai. Kai visk\u0105 atlieka profesionaliai,
\nda\u017enai pasiekiama ger\u0173 augimo rezultat\u0173.<\/p>\n
Veronika Pe\u010dkien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
M\u016bs\u0173 \u0161alyje i\u0161 \u0161imto t\u016bkstan\u010dio gyventoj\u0173 net 9 proc. nustatomas augimo
\nhormono tr\u016bkumas. Kas daro \u012ftak\u0105 vaiko augimui? Koks \u016bgis yra normalus? Kada
\nma\u017eas \u016bgis informuoja apie ligos prie\u017east\u012f?
\nDaugiau nei trisde\u0161imt met\u0173 \u0161iai problemai – \u017emogaus augimo hormono i\u0161tyrimui,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3718,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3717","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3717","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3717"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3717\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3718"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3717"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3717"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3717"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3717"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3717"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}