{"id":3726,"date":"2011-06-16T01:00:00","date_gmt":"2011-06-16T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-06-16T01:00:00","modified_gmt":"2011-06-16T01:00:00","slug":"kodel-vaikas-ciulpia-pirsta-krapsto-nosi-kramto-nagus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kodel-vaikas-ciulpia-pirsta-krapsto-nosi-kramto-nagus\/3726\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l vaikas \u010diulpia pir\u0161t\u0105, krap\u0161to nos\u012f, kramto nagus?"},"content":{"rendered":"
\n
\n

Kod\u0117l vaikas \u010diulpia pir\u0161t\u0105, krap\u0161to nos\u012f, kramto nagus? <\/h2>\n
\n <\/div>\n<\/p><\/div>\n<\/div>\n
<\/div>\n
\n

Kod\u0117l
\nvaikas staiga ima daryti keistus dalykus: \u010diulpia pir\u0161t\u0105, kramto nagus,
\nsuka plaukus, ar \u2013 fui \u012f burn\u0105 deda visa, k\u0105 nosyje rad\u0119s? Kaip \u0161iuos
\n\u012fpro\u010dius i\u0161gyvendinti?<\/p>\n

\n
\n<\/div>\n

 <\/p>\n

Konsultuoja Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus ved\u0117ja vaik\u0173 neurolog\u0117 Laima Mikul\u0117nait\u0117<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

\u201eMano dukrytei \u2013 6 m\u0117n. \u0160iaip ji auga rami, gera mergait\u0117, bet
\nman neramu, kad \u010diulpia pir\u0161tukus. I\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0117 lyg ir nieko bloga,
\n nes daug k\u016bdiki\u0173 tai daro, bet dabar pir\u0161telis tapo geriausiu draugu \u2013
\nburnyt\u0117je b\u016bna ir kai li\u016bdna, ir kai linksma, ir kai norisi miego ar
\n\u0161iaip nusiraminti. Baisiausia, kad pir\u0161telis neretai mielesnis u\u017e mamos
\nkr\u016bt\u012f. Kartais tenka net ir pakovoti, kad i\u0161trauk\u010diau pir\u0161tel\u012f ir
\n\u012fduo\u010diau \u010diulpti kr\u016bt\u012f, o kai pavyksta, turiu prilaikyti jos rankyt\u0119.
\nAntraip pir\u0161telis v\u0117l atsiduria burnyt\u0117je. Kod\u0117l ji taip elgiasi?\u201c<\/em><\/p>\n

Gra\u017eina<\/p>\n

 <\/p>\n

Kod\u0117l k\u016bdikiai taip pam\u0117gsta \u010diulpti pir\u0161t\u0105?<\/strong><\/p>\n

Tai vienas raidos etap\u0173, kai pasaul\u012f k\u016bdikis pa\u017e\u012fsta visk\u0105 d\u0117damas \u012f
\nburnyt\u0119. Ta\u010diau tai nieko bloga, kol netampa \u201e\u012fkyrybe\u201c, kuri pradeda
\ntrukdyti ma\u017eyliui gyventi. Jei raida gera, ma\u017eylis aplai\u017eys ir pir\u0161t\u0105,
\nir kamuol\u012f, ir bet k\u0105, k\u0105 nutvers. Bet kartais ma\u017eyliai, ypa\u010d labai
\njautr\u016bs, randa \u012fvairi\u0173 keist\u0173 nusiraminimo b\u016bd\u0173: vienas \u010diulpia pir\u0161t\u0105,
\nkitas \u201esuka\u201c plaukus apie pir\u0161t\u0105, tre\u010dias griau\u017eia nagus, ketvirtas
\nlinguoja prie\u0161 mieg\u0105. \u0160iuos keistus dalykus gali daryti ir \u012fprastai
\nbesivystantys vaikai, jei jie jautr\u016bs, arba tie, kurie negauna
\npakankamos stimuliacijos i\u0161 aplinkos. Nors mamai gali atrodyti, kad
\nvaikutis pakankamai \u010diupin\u0117ja, lie\u010dia, ragauja, mato, bet jis kitaip
\nsupranta pasaul\u012f ir jam, matyt, reikia daugiau poj\u016b\u010di\u0173, \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173.<\/p>\n

Viena prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 ma\u017eylis gali ilgai \u010diulpti pir\u0161t\u0105, yra
\npernelyg ankstyvas (pavyzd\u017eiui, nuo 6 m\u0117n.) arba pernelyg v\u0117lyvas
\natjunkymas nuo \u010diulptuko. Arba, tarkim, k\u016bdikis ne\u0117m\u0117 \u010diulptuko, o t\u0117vai
\n ir nepaie\u0161kojo jam tinkamesnio (j\u0173 juk yra \u012fvairi\u0173 form\u0173). K\u016bdikis,
\nkuris negaus \u010diulptuko tam, kad b\u016bt\u0173 patenkintas \u010diulpimo refleksas, vis
\n tiek ie\u0161kos, k\u0105 \u010diulpti, ir \u010diulps pagalv\u0117s ar paklod\u0117s kra\u0161t\u0105,
\npagalv\u0119, pir\u0161t\u0105 ir pan.<\/p>\n

 <\/p>\n

Yra t\u0117v\u0173, kurie s\u0105moningai neduoda k\u016bdikiui \u010diulptuko d\u0117l galim\u0173 s\u0105kand\u017eio b\u0117d\u0173…<\/strong><\/p>\n

Taip, bet tai n\u0117ra geras po\u017ei\u016bris. Yra \u012fvairi\u0173 \u010diulptuk\u0173 ir galima
\nparinkti tinkamiausi\u0105 vaikui. Ma\u017eam k\u016bdikiui \u010diulpti labai svarbu. Jis
\ntam tikru po\u017ei\u016briu ma\u017eyliui asocijuojasi su kr\u016btimi, kuri\u0105 taip pat
\n\u010diulpia valgydamas. Tai padeda jam nusiraminti, tai tarsi buvimas kartu
\nsu mama. Pirmais gyvenimo m\u0117nesiais \u010diulptukas padeda k\u016bdikiui
\npatenkinti \u010diulpimo refleks\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar gali b\u016bti taip, kad vaikas \u010diulpia pir\u0161t\u0105, nes \u201enei\u0161auga\u201c \u010diulpimo reflekso?<\/strong><\/p>\n

Visi vadinamieji naujagimi\u0173 refleksai tam tikru metu turi i\u0161nykti.
\nAntraip jie rodys lig\u0105 \u2013 rimt\u0105 raidos sutrikim\u0105. Da\u017eniausiai lieka ne
\nrefleksas, o \u012fprotis. Refleksai yra tai, ko negalima panaikinti, su kuo
\nnegalima \u201ekariauti\u201c, jie arba yra, arba j\u0173 n\u0117ra. \u0160tai, tarkim, mes
\nturime kv\u0117pavimo refleks\u0105. Jei nekv\u0117puosime, negyvensime. Bet yra
\ndaugyb\u0117 dalyk\u0173, kuriuos galime kontroliuoti, pavyzd\u017eiui, galime lie\u017euv\u012f
\n\u010diulpti arba jo ne\u010diulpti. Tai neturi \u012ftakos nei kv\u0117pavimui, nei
\nvalgymui, nei gyvenimui. K\u016bdikis, kuris pirmais gyvenimo m\u0117nesiais
\nnetur\u0117s \u010diulpimo reflekso, negal\u0117s valgyti. O tada, kai jau i\u0161moksta
\nvalgyti kiet\u0105 maist\u0105, \u010diulpti n\u0117ra taip svarbu.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar yra kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 ma\u017eylis taip elgiasi?<\/strong><\/p>\n

Apskritai pirmiausia reikia pasi\u017ei\u016br\u0117ti, ar n\u0117ra objektyvi\u0173
\nprie\u017eas\u010di\u0173, kaip antai padid\u0117j\u0119s jautrumas arba emocin\u0117 problema, o gal
\nliga. Tai, ai\u0161ku, gali nustatyti gydytojas specialistas. Galb\u016bt vaikas
\nturi \u012fkyr\u0173 \u012fprot\u012f, nes jam negera dar\u017eelyje, pasikeit\u0117 \u0161eimos santykiai
\nir jis tokiu keistu b\u016bdu bando nusiraminti. \u0160iaip sau \u201ekeist\u0173\u201c \u012fpro\u010di\u0173
\nneatsiranda, visada b\u016bna vienokia ar kitokia prie\u017eastis. Jeigu
\nprie\u017easties nerasime ir \u010diulpimas, nag\u0173 kramtymas ar kita veikla taps
\n\u012fpro\u010diu, galime drausti, bausti \u2013 nieko nelaim\u0117sime, kol nerasime
\nmotyvacijos, kod\u0117l vaikas tur\u0117t\u0173 to nedaryti. Motyvacija \u2013 tai paties
\nvaiko noras atsisakyti \u012fpro\u010dio. \u012esivaizduokite, kad jis nusikramto nagus
\n iki kraujo. J\u016bs galite drausti tai daryti, bet ma\u017eylis vis tiek ras
\nb\u016bd\u0173, kaip nagus nusikramtyti, kad ir nakt\u012f, palind\u0119s po antklode.
\nVienintelis dalykas, kuris 100 proc. neveikia, tai draudimai.<\/p>\n

 <\/p>\n

Na, o nosies krap\u0161tymas ir \u201eli\u016bliuk\u0173\u201c valgymas taip pat gali b\u016bti priskiriamas prie ne\u012fprast\u0173 elgesio dalyk\u0173?<\/strong><\/p>\n

Taip, tai yra tas pats. Yra prie\u017eastis, d\u0117l kurios vaikas tai daro.
\nTikrai ne d\u0117l to, kad staiga suprato, jog nosies turinys labai skanus.
\nKod\u0117l taip daro, irgi sunku vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti, nes kiek vaik\u0173,
\ntiek prie\u017eas\u010di\u0173: gal jam blogai dar\u017eelyje, gal kiti \u0161aiposi. O gal yra
\ni\u0161 prigimties labai jautrus, tod\u0117l ir sugalvoja \u012fvairiausi\u0173 ritual\u0173,
\njudesi\u0173, kurie padeda nusiraminti.<\/p>\n

 <\/p>\n

Pasitaiko, kad ir suaugusieji kramto nagus ar \u201esuka\u201c plaukus apie pir\u0161t\u0105. Jie taip ir nesugeb\u0117jo i\u0161augti \u0161io \u012fpro\u010dio?<\/strong><\/p>\n

Taip, ir daro tai \u017einodami, kad negra\u017eu, kad nedera. Daro tada, kai
\nniekas nemato, nes tai \u012fprotis. Yra suaugusi\u0173j\u0173, kurie dar ir pir\u0161t\u0105
\n\u010diulpia arba tampo ausis \u2013 tai tie patys \u012fkyr\u016bs \u012fpro\u010diai, kurie tam
\ntikru gyvenimo periodu atsirado ir galb\u016bt pad\u0117jo nusiraminti, tod\u0117l
\n\u017emogus juos prisimena, kai patiria \u012ftamp\u0105. Bet suaugusieji yra s\u0105moningi
\n \u017emon\u0117s, jie \u0161iuos \u012fpro\u010dius moka geriau sl\u0117pti nei vaikas. \u012eprotis \u017emog\u0173
\n persekios tol, kol vien\u0105 dien\u0105 jis supras, kad tai jam nepatogu, trukdo
\n gyventi, ir tik tada liausis tai dar\u0119s.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kaip pad\u0117ti vaikui?<\/strong><\/p>\n

Yra t\u0117v\u0173, labai \u201ejau\u010dian\u010di\u0173\u201c savo vaik\u0105. Jie i\u0161kart \u017eino, kod\u0117l \u0161is
\nprad\u0117jo keistai elgtis. Vaikai ne visada moka patys susidoroti su savo
\nr\u016bpes\u010diais. Ma\u017eiukas \u017eino, kad jam blogai, bet negali to \u012fvardyti. Jeigu
\n t\u0117vai skirs pakankamai laiko savo vaikui, su juo \u017eais, kalb\u0117sis, tur\u0117t\u0173
\n pasteb\u0117ti prie\u017east\u012f. Jeigu neturi pakankamai laiko ar gamta
\nneapdovanojo stipriu savo vaiko \u201epajautimu\u201c, gali kreiptis pagalbos \u012f
\npsichologus, ypa\u010d jeigu mato, kad vaikas pasikeit\u0117: blogai miega ir
\nvalgo. Galima kreiptis ir \u012f raidos pediatrus, vaik\u0173 psichiatrus. Svarbu
\nnepalikti vaiko be pagalbos. Svarbu \u0161ios b\u0117del\u0117s neu\u017eleisti, nes
\natsisakyti \u012fkyraus \u012fpro\u010dio be galo sunku.<\/p>\n

 <\/p>\n

K\u0105 patartum\u0117te mamai Gra\u017einai?<\/strong><\/p>\n

Galb\u016bt jos dukrytei motyvacija nekramtyti nag\u0173 b\u016bt\u0173 pa\u017eadas, kad
\npaaugs nagu\u010diai ir galima bus juos nulakuoti. Arba u\u017eklijuokite ant
\nnagu\u010di\u0173 po ma\u017e\u0105 g\u0117lyt\u0119, kad b\u016bt\u0173 gra\u017e\u016bs. Kitam vaikui gal patiks
\natsisakyti \u012fpro\u010dio, jei pa\u017ead\u0117site kur nors nusivesti (\u012f cirk\u0105, kino
\nteatr\u0105 ir pan.) ar nupirkti norim\u0105 daikt\u0105. Kiekvienas atvejis labai
\nindividualus.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n

<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kod\u0117l vaikas staiga ima daryti keistus dalykus: \u010diulpia pir\u0161t\u0105, kramto nagus, suka plaukus, ar \u2013 fui \u012f burn\u0105 deda visa, k\u0105 nosyje rad\u0119s? Kaip \u0161iuos \u012fpro\u010dius i\u0161gyvendinti?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3727,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3726","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3726","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3726"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3726\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3726"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3726"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3726"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3726"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3726"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}