{"id":3736,"date":"2011-03-14T00:00:00","date_gmt":"2011-03-14T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-14T00:00:00","modified_gmt":"2011-03-14T00:00:00","slug":"treciuju-metu-krize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/treciuju-metu-krize\/3736\/","title":{"rendered":"Tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117"},"content":{"rendered":"<div style=\"text-align:justify\">Tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117 <\/p>\n<p>Konsultuoja &#8222;Mamos \u017eurnalas&#8221; psicholog\u0117 Erika Ber\u017einien\u0117&nbsp;<\/p>\n<p>Papasakokite pla\u010diau apie tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0119. Kod\u0117l ji prasideda b\u016btent tokiu metu, kaip pasirei\u0161kia?<br \/>Pirmiausia noriu pritarti, kad toki\u0173 lai\u0161k\u0173 ir kreipim\u0173si \u012f psicholog\u0105 bene daugiausiai. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad staiga, visi\u0161kai netik\u0117tai, pradeda vykti tikri \u201estebuklai\u201c. Vaikas pakinta tiesiog akyse, o tai visus, net ir dr\u0105siausius t\u0117vus, gerokai \u012fbaugina. \u0160ioje \u0161eimoje kil\u0119s s\u0105my\u0161is \u2013 toks pa\u017e\u012fstamas daugumai \u0161eim\u0173, kad net miela skaityti. Lieka tik i\u0161kilmingai pasveikinti: \u201eSveiki atvyk\u0119 \u012f t\u0117veli\u0173 klub\u0105!\u201c arba kitaip tariant \u2013 linksmyb\u0117s prasideda. \u017dinoma, \u012f galv\u0105 lenda visokios mintys apie tai, k\u0105 reikia \u201eu\u017edaryti \u012f psich\u016b\u0161k\u0119\u201c \u2013 vaik\u0105, o gal u\u017esidaryti patiems. Tai i\u0161 ties\u0173 sud\u0117tingas metas. Bet \u0161aunu tai, kad j\u016bs susiduriate su vaiko asmenyb\u0117s gimimu, argi tai ne nuostabu? Ai\u0161ku, kad baisu, ai\u0161ku, kad ne\u017einia, kaip elgtis, ta\u010diau net sunkiausiomis akimirkomis nepamir\u0161kime d\u017eiaugtis tuo, kas vyksta. <br \/>Na, o kaip atsiranda tre\u010di\u0173j\u0173 (daugeliui vaik\u0173 &#8211; ir antr\u0173j\u0173) met\u0173 kriz\u0117, paai\u0161kinti ir lengva, ir sunku. Tokio am\u017eiaus vaikai ma\u017eai gali papasakoti, kas vyksta j\u0173 vidiniame pasaulyje, tad lieka tik steb\u0117ti ir sp\u0117lioti. Taip steb\u0117j\u0119 ir prisp\u0117lioj\u0119 mokslininkai bando ai\u0161kinti tai kaip vaiko \u201ea\u0161\u201c formavim\u0105si, arba atsiskyrim\u0105 nuo i\u0161orinio pasaulio. Yra manoma, kad iki antr\u0173j\u0173-tre\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 vaikas i\u0161orin\u012f pasaul\u012f ir save suvokia kaip vientis\u0105 visum\u0105. Apie antruosius-tre\u010diuosius metus vyksta sud\u0117tingas atsiskyrimo nuo t\u0117v\u0173 procesas \u2013 a\u0161 esu a\u0161 ir noriu b\u016bti nepriklausomas nuo t\u0117v\u0173 (kartu nor\u0117\u010diau b\u016bti toks, kaip jie). Tai labai pana\u0161i kriz\u0117 \u012f paauglyst\u0117s kriz\u0119 \u2013 a\u0161 jau ne vaikas, ta\u010diau nenoriu b\u016bti toks, kaip suaugusieji, noriu b\u016bti kitoks. Da\u017enai vaikai protestuoja prie\u0161 t\u0117v\u0173 vali\u0105 \u2013 apsirengti, valgyti, miegoti pagal t\u0117v\u0173 \u201eu\u017egaidas\u201c staiga pradeda atrodyti, kaip did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 savaranki\u0161kam ir nepriklausomam \u201ea\u0161\u201c. Jei nesiprie\u0161indamas priimsi t\u0117v\u0173 vali\u0105, vadinasi, vis dar esi ma\u017eytis, priklausomas, bej\u0117gis k\u016bdikis. Tuo tarpu pasiprie\u0161indamas t\u0117vams jauti daug daugiau asmenin\u0117s j\u0117gos ir vald\u017eios ir&#8230; tarytum darniai \u012fsijungi \u012f \u0161eimos sistem\u0105, kur visi vald\u017eios ir j\u0117gos ka\u017ekod\u0117l turi daugiau nei tu.<br \/>\u010cia pat darniai tinka ir vaik\u0173 isterijos d\u0117l \u012fgeid\u017ei\u0173. Steb\u0117damas t\u0117vus, vaikas primityviai, ta\u010diau savo am\u017eiuje labai logi\u0161kai m\u0105sto \u201eesi stiprus, jei to, ko u\u017esimanei, reikalauji nenusileisdamas\u201c \u2013 taip jiems atrodo j\u016bs\u0173 noras, kad jie rengt\u0173si tam tikrais drabu\u017eiais. Vaiko m\u0105stymas dar negali suvokti, kad lauko \u0161altis ir drabu\u017eiai yra tiesiogiai susij\u0119, labiau atrodo, kad t\u0117vai \u012fsigeid\u0117, jog rengtumeis b\u016btent tai. Jei auginate ma\u017eus vaikus, \u017einote, kad \u012f priek\u012f jie matyti gali labai trumpai. Jei sakote, kad tuojau ka\u017ekas \u012fvyks, jie reikalauja, kad \u201etuojau\u201c ir b\u016bt\u0173 po vienos sekund\u0117s, o v\u0117liau nei po sekund\u0117s, rei\u0161kia beveik t\u0105 pat, kaip \u201eniekada\u201c. Tad kai sakote, kad jei vaikas neapsirengs, jis su\u0161als, o jam vis dar ne\u0161alta, tai jam atrodo, kad nusi\u0161nekate. \u0160tai tok\u012f vaizd\u0105 susidar\u0119 vaikai keliauja \u012f parduotuv\u0119. Pamato puik\u0173 \u017eaisl\u0105. Jo reik\u0117t\u0173. Logi\u0161kai m\u0105stant, tai tas pats, kas mamai nor\u0117ti, kad jos dukra u\u017esid\u0117t\u0173 tam tikrus drabu\u017e\u0117lius. Jei norisi \u2013 reikia to siekti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 vaikas j\u016bs\u0173 pra\u0161o (kaip ir j\u016bs jo), v\u0117liau reikalauja, na o kai tai nepadeda, griebiasi arba garsaus r\u0117kimo, arba kritimo ant grind\u0173, arba abej\u0173 metod\u0173 kartu. Kaip vaikai atranda \u0161iuos nuostabius metodus \u2013 tikras stebuklas. \u017dinoma, kai kurie nusi\u017ei\u016bri vieni nuo kit\u0173, ta\u010diau yra vaik\u0173, kurie to n\u0117ra mat\u0119! Tam tikra prasme, kritimas ant grind\u0173 primena verkiant\u012f bej\u0117g\u012f k\u016bdik\u012f, kur\u012f mama stengiasi nuraminti bet kokiomis priemon\u0117mis. Tai tik hipotez\u0117, ta\u010diau gali b\u016bti, kad vaikai nety\u010dia atranda tai savyje kaip veiksming\u0105 metod\u0105 paveikti t\u0117vus. <br \/>Apibendrinant galima pasakyti, kad tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117 stipriausiai pasirei\u0161kia dviem formomis \u2013 pasiprie\u0161inimu bet kokiems t\u0117v\u0173 reikalavimams (vaiko logika \u2013 \u012fgeid\u017eiams) ir aktyviu siekiu, kad paties \u012fgeid\u017eiai b\u016bt\u0173 vykdomi. Vaiko po\u017ei\u016briu \u2013 tai labai konstruktyvus siekimas pritapti prie grup\u0117s ir tapti tokiu, kokie yra aplinkiniai.<\/p>\n<p>Ar visus vaikus i\u0161tinka \u0161i kriz\u0117?<br \/>Kriz\u0117s b\u016bdingos visiems vaikams, ta\u010diau ne visi vaikai nori b\u016bti tokie, kaip suaugusieji, taip pat ne visi vaikai leid\u017eia sau i\u0161reik\u0161ti kylan\u010dius jausmus ir norus. Pirmu atveju vaikas nemai\u0161taus, nes ilgesn\u012f laik\u0105 nor\u0117s likti priklausomas nuo t\u0117v\u0173 ir pasim\u0117gauti ma\u017eo vaiko pozicija. \u0160iuo atveju kriz\u0117 grei\u010diausiai tiesiog i\u0161tiks v\u0117liau.<br \/>Antruoju atveju vaikui nesaugu arba baisu i\u0161reik\u0161ti kylan\u010dius jausmus. Tai gali atsitikti d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Viena i\u0161 j\u0173 \u2013 labai grie\u017etas aukl\u0117jimas, kuriame bet koks pasiprie\u0161inimas gali sukelti skausmingas pasekmes, kita \u2013 labai auk\u0161ti l\u016bkes\u010diai vaikui b\u016bti \u201egeru\u201c, ir vaikas, nenor\u0117damas nuvilti t\u0117v\u0173, neleid\u017eia sau i\u0161reik\u0161ti kylan\u010di\u0173 jausm\u0173. Dar kita prie\u017eastis \u2013 visa \u0161eima gana stipriai neigia savo pyk\u010dio jausmus ir j\u0173 nerei\u0161kia, tad vaikas nenori i\u0161siskirti i\u0161 grup\u0117s. Yra ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kurios gali b\u016bti labai individualios ir priklauso nuo situacijos, \u0161eimos ir paties vaiko.<br \/>Jei vaikas nei\u0161gyvena tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117s, nepatar\u010diau labai d\u017ei\u016bgauti. Vert\u0117t\u0173 pasigilinti, kas vyksta su vaiku. Grei\u010diausiai kriz\u0117 vienu ar kitu b\u016bdu anks\u010diau ar v\u0117liau \u201ei\u0161l\u012fs\u201c. \u0160iai krizei tinka tie patys principai kaip ir paauglyst\u0117s krizei. Ko gero gird\u0117jote, kad paaugliai, kurie nei\u0161gyveno paauglyst\u0117s kriz\u0117s, i\u0161gyvena j\u0105 kur kas v\u0117lesniame am\u017eiuje \u2013 25 met\u0173 ar net vyresni. Tas pats galioja tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 krizei \u2013 geriau lai ji vyksta savo laiku.<br \/>Kada tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117 baigiasi? Kartais t\u0117vai juokauja, kad tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117 pereina \u012f ketvirt\u0173j\u0173, paskui \u2013 \u012f penkt\u0173j\u0173 ir t.t.<br \/>Kriz\u0117s buvimas yra b\u016btinas, ta\u010diau jos intensyvumas ne b\u016btinai turi b\u016bti labai didelis. Kriz\u0117 paprastai per metus, gal kartais ir grei\u010diau tur\u0117t\u0173 pasitraukti. Kartais, kaip mini t\u0117vai, ji u\u017esit\u0119sia. Taip atsitinka tod\u0117l, kad \u012fsitvirtina kai kurie klaidingi elgesio modeliai. Kriz\u0117 i\u0161 ties\u0173 jau b\u016bna pra\u0117jusi, ta\u010diau vaikui reikia pagalbos. Jei kriz\u0117s metu t\u0117vai ir vaikai \u012fsijung\u0117 \u012f tarpusavio kovas, pats vaikas j\u0173 sustabdyti neturi nei \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, nei galimybi\u0173.<\/p>\n<p>Kaip t\u0117vams elgtis per isterijos priepuolius?<br \/>Vis\u0173 pirma kriz\u0117s metu reikia reaguoti ne \u012f priepuolius, o u\u017esiimti \u201eprevencija\u201c. Tai rei\u0161kia, kad turime pad\u0117ti vaikui neskausmingai \u012fsilieti \u012f \u201edideli\u0173 \u017emoni\u0173\u201c grup\u0119 ir rasti joje verting\u0105 pozicij\u0105. Tai nerei\u0161kia, kad turime prad\u0117ti klausyti vaiko ir jo \u012fgeid\u017eius vykdyti (toks elgesys kaip tik tai labai pagilina kriz\u0119). \u0160iuo metu vaikas priima ir teisingas, ir klaidingas i\u0161vadas apie pasaul\u012f ir aplink\u0105. Tarkim, vaikas mano, jog j\u016bs \u012fsigeid\u0117te, kad jis b\u016btinai valgyt\u0173 15 valand\u0105, o jis nenori. A\u0161 sakau \u201e\u012fsigeid\u0117te\u201c, nes taip m\u0105sto vaikas. Jei pyksite, grasinsite ar versite elgtis taip, kaip norite j\u016bs, tik patvirtinsite, kad tai \u2013 j\u016bs\u0173 \u012fgeidis, nieko bendro su vaiku neturintis. Ta\u010diau jei leisite vaikui \u2013 PASIRINKTI, tai rei\u0161kia, kad leisti nevalgyti, ta\u010diau (!) persp\u0117site, kad kitas valgis \u2013 tik per vakarien\u0119 (ir joki\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173), vaikas patirs pasekmes ir supras, kad jam pa\u010diam naudinga pavalgyti tuomet, kai maistas pateiktas. Pasekm\u0117 labai priklauso nuo vaiko ir neb\u016btina griebtis pa\u010di\u0173 kra\u0161tutini\u0173 pasekmi\u0173. Kai kuriems vaikams bus pakankama pasekm\u0117, kad reik\u0117s valgyti \u0161alt\u0105 maist\u0105, kitiems \u2013 kad tuo metu virtuv\u0117je nebus mamos, tretiems \u2013 dar kiti dalykai. <br \/>Tad visada galvokite apie tai, ar vaikas, atsisak\u0119s elgtis, taip, kaip j\u016bs reikalaujate, patirs pasekmes (neb\u016btinai \u017eiaurias, svarbu, kad vaikui neparankias ar nemalonias). Jei taip \u2013 leiskite gyvenimui suteikti pamok\u0105, o patys atsitraukite i\u0161 aukl\u0117jimo ir tiesiog pagail\u0117kite vaiko, kad jis turi prisiderinti. <br \/>Kitas dalykas \u2013 visada pasitikrinkite, ar tai, ko reikalaujate i\u0161 vaiko, i\u0161 ties\u0173 reikalinga, ar tik \u0161iaip norite, kad taip b\u016bt\u0173. Pavyzd\u017eiui, ar tikrai b\u016btina, kad jis rengt\u0173si vien\u0105 ar kit\u0105 drabu\u017e\u0117l\u012f? Juk nieko neatsitiks, jei aprengsite ta palaidine, kokios jis pats nori. Jei atrasite, kad n\u0117ra tokio didelio skirtumo, nusileiskite \u2013 vaikas matys, kad n\u0117ra taip, jog j\u016bs visada norite b\u016bti vald\u017eioje.<br \/>Tre\u010dias dalykas \u2013 visada leiskite vaikui rinktis. Ne per daug alternatyv\u0173 \u2013 visada turi b\u016bti ribos. Ma\u017eam vaikui gali b\u016bti sunku pasirinkti i\u0161 daugelio dalyk\u0173. Pasi\u016blykite por\u0105-trejet\u0105. Pasirinkimas \u2013 svarbus pagrindas atei\u010diai, prisiimant atsakomyb\u0119 u\u017e sprendimus.<br \/>NIEKADA nesakykite \u201ea\u0161 tau sakiau\u201c, kai atsitinka taip, kaip sak\u0117te, kad atsitiks. Patyl\u0117kite, arba praleisite auksin\u0119 prog\u0105 leisti vaikui pasimokyti i\u0161 patirties.<br \/>Kai vaikas reikalauja nereikaling\u0173 dalyk\u0173, paklauskite sav\u0119s, ar tai jo poreikis, ar \u012fgeidis. Jeigu \u012fgeidis \u2013 neprivalote jo tenkinti. Stenkit\u0117s i\u0161likti ram\u016bs, pasakykite \u201ene\u201c. Ne\u0161aukite, nesiai\u0161kinkite, nemoralizuokite, tiesiog ai\u0161kiai pasakykite \u201ene\u201c. <\/p>\n<p>Ar pad\u0117s bausm\u0117s, mu\u0161imas, ko nors neleidimas \u2013 juk tokiems vaikams ne ka\u017ein k\u0105 paai\u0161kinsi\u2026<br \/>Mu\u0161imas pad\u0117s nutildyti vaik\u0105, nes vaikas j\u016bs\u0173 bijos. Lietuvoje bandoma priimti \u012fstatymus, draud\u017eian\u010dius smurt\u0105 prie\u0161 vaikus. Ko nors neleidimas \u2013 daugiau skamba kaip bausm\u0117. Ta\u010diau jis gali b\u016bti taikomas, kaip login\u0117 pasekm\u0117. \u0160iame am\u017eiuje labai daug logini\u0173 pasekmi\u0173 netaikykite. Login\u0117s pasekm\u0117s nuo nat\u016brali\u0173 skiriasi tuo, kad nat\u016bralioje pasekm\u0117je j\u016bs galite visi\u0161kai atsitraukti ir leisti vaikui pajausti savo elgesio pasekmes, tuo tarpu login\u0117 pasekm\u0117 \u2013 kai j\u016bs \u201esuorganizuojate\u201c pasekmes. Tarkim \u2013 jei nesp\u0117jai pavalgyti vakarien\u0117s \u2013 nesp\u0117jai ir pa\u017ei\u016br\u0117ti vakarinio filmuko. Loginei pasekmei \u012fvykti reikia t\u0117v\u0173 \u012fsiki\u0161imo. \u0160iame am\u017eiuje labai greitai t\u0117vai ir vaikai pradeda kovoti vieni su kitais, o login\u0117s pasekm\u0117s labai greitai gali tapti kovos \u012frankiu, tad patar\u010diau pasistengti paie\u0161koti ma\u017eiau riziking\u0173 metod\u0173. Jei kovosite su vaiku, nesitik\u0117kite, kad jis baigs kov\u0105 pirmas, nebent jausis su\u017elugdytas \u2013 bet nejau to siekiate?<br \/>Ar yra atvej\u0173, kai nuo toki\u0173 isterij\u0173 skiriami raminamieji vaistai?<br \/>Raminamieji vaistai skiriami nuo \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio stresini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Kriz\u0117 pati savaime i\u0161provokuoja stres\u0105. Jei nueisite pas gydytoj\u0105, jis jums skirs vaist\u0173, nes gydytojai gydo vaistais, jei nueisite pas psicholog\u0105, jis jums pad\u0117s susitvarkyti kitais metodais, nes psichologai vaistais negydo. <\/p>\n<p>O gal raminamuosius gerti t\u0117vams?<br \/>Tai \u0161maik\u0161ti, ta\u010diau labai protinga mintis. Jei jau galvojate apie raminamuosius, protingiausia b\u016bt\u0173 j\u0173 gerti patiems, taip suma\u017einsite savo \u012ftamp\u0105 ir kur kas konstruktyviau \u012fveiksite sud\u0117tingas aukl\u0117jimo situacijas. Vaiko \u012ftampa tiesiogiai priklauso nuo j\u016bs\u0173 jausm\u0173 ir veiksm\u0173, tad \u0161iuo atveju galite \u201eu\u017e vaik\u0105\u201c vaistus gerti patys.<br \/>Kaip j\u016bs pati i\u0161sprend\u0117te savo vaik\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0119? Gal \u017einote stebukling\u0105 recept\u0105?<br \/>Mano pa\u010dios s\u016bnus, mai\u0161taudamas atsisakydavo vakarienei valgyti tai, k\u0105 a\u0161 pagaminau. Regis jis buvo apie 2,5 met\u0173. Kadangi a\u0161 sakydavau \u201ekaip nori\u201c, jis patenkintas nueidavo nuo stalo. Po pusvaland\u017eio pri\u0117j\u0119s pra\u0161ydavo, kad nori valgyti. Man belikdavo atsakyti, kad vakarien\u0117 jau baig\u0117si ir kad dabar a\u0161 gaminsiu tik pusry\u010dius. Mano nuostabai jis pats nueidavo \u012f virtuv\u0119, \u012fsijungdavo \u0161vies\u0105, susirasdavo peil\u012f, duon\u0105 ir sviest\u0105 ir pasigamindavo (!) sumu\u0161tin\u012f. Tai, kad toks \u201epypliukas\u201c savaranki\u0161kai gaminasi sau vakarien\u0119 man buvo taip nuostabu, kad pamir\u0161davau vis\u0105 savo nevilt\u012f, jog jis nevalg\u0117 to, k\u0105 taip stengiausi pagaminti.  <br \/>Parduotuv\u0117je buvo bent pora \u201ei\u0161puoli\u0173\u201c su pirm\u0105ja dukra. A\u0161 paprastai tiesiog laukdavau arba r\u016bpindavausi kitais dalykais \u2013 pirkiniais, kasa ir t.t.<br \/>Nepamenu nuo kurio am\u017eiaus, bet vaikai parduotuv\u0117je visuomet gal\u0117davo pasirinkti vien\u0105 dalyk\u0105 \u201etik sau\u201c. A\u0161 visada reguliuodavau kain\u0105, ir jei jie nugriebdavo k\u0105 nors brangesnio (man regis, bandydavau \u012ftilpti \u012f 2 litus), sakydavau, kad toks daiktas per brangus, kad reikia paimti k\u0105 nors paprastesnio ir i\u0161vardindavau primindama, kas yra \u201epaprastesnio\u201c. \u017dinoma, kad \u201eKinder siurprizai\u201c visada vir\u0161ydavo kain\u0105, tad juos leisdavau rinktis ne kiekvien\u0105 kart\u0105. \u201eDaikto sau\u201c rinkimasis u\u017etrukdavo, nes vien\u0105 daikt\u0105 pa\u0117m\u0119, jie staiga persigalvodavo arba bandydavo paimti ir kit\u0105, tada tur\u0117davo apsispr\u0119sti, kur\u012f renkasi, kartais tekdavo gr\u012f\u017eti ir pad\u0117ti \u012f lentyn\u0105 vien\u0105 i\u0161 daikt\u0173, ta\u010diau tai apsaugodavo nuo \u201ezyzim\u0173\u201c ir nepatenkint\u0173 veido i\u0161rai\u0161k\u0173. \u0160is principas mums naudingas ir \u0161iandien. Kadangi abu vaikai gauna ki\u0161enpinigius, nieku\u010dius ir saldumynus \u201eprie kasos\u201c da\u017eniausiai pirkti atsisakau, ta\u010diau juk visada b\u016bna ka\u017ekas tokio, kas perkama tik vaikams, arba t\u0105 dien\u0105 leid\u017eiu pasirinkti prie kasos saldumyn\u0173. Beveik visada j\u0173 apetitas staiga i\u0161auga ir jie noriai susi\u017eert\u0173 visk\u0105. Kai primenu, kad gali pasirinkti vien\u0105 daikt\u0105, niekada nemai\u0161tauja, nors ir d\u017eiaugsmo a\u0161aromis neapsipila. Kai b\u016bnu pervargusi ar labai susijaudinusi, pridarau daugyb\u0119 klaid\u0173 ir nes\u0105moni\u0173, ta\u010diau kitais kartais visaip stengiuosi pad\u0117ti vaikams jaustis atsakingais. <\/p>\n<p>Ar tai krizei turi \u012ftakos aplinkyb\u0117s \u2013 lanko ar nelanko dar\u017eelio, yra hiperaktyvus ar flegmati\u0161kas, berniukas ar mergait\u0117 ir pan.?<br \/>Labiau tik\u0117tina, kad aktyv\u016bs vaikai aktyviau rei\u0161kia visas emocijas. Jei vaikas flegmati\u0161kas, daugiau \u0161ans\u0173, kad jo pasiprie\u0161inimas t\u0117vams bus nuosaikesnis. Ko gero, \u0161eimose, kuriose dr\u0105siai rei\u0161kiamos emocijos, vaikas irgi jausis dr\u0105siai i\u0161reik\u0161damas sav\u0105sias. <br \/>D\u0117l dar\u017eelio lankymo ar nelankymo b\u016bt\u0173 labai sunku prognozuoti. Jei vaikas lepinamas, o tai neb\u016btinai susij\u0119 su dar\u017eelio lankymu, jo kriz\u0117 u\u017esit\u0119s, nes b\u016bsite daug labiau link\u0119 vykdyti vaiko \u012fgeid\u017eius ir jums bus sud\u0117tingiau nubr\u0117\u017eti priimtino elgesio ribas. Atminkite, kad ribos b\u016btinos, nes jos padeda vaikui jaustis ramesniam ir saugesniam, nors j\u0173 \u012fvedimui pats vaikas ir prie\u0161insis. Ta\u010diau ir ribas \u012fvesti reikia be kovos, o tai ir yra sunkiausia.<\/p>\n<p>Ar vaikai, i\u0161gyven\u0119 dramati\u0161k\u0105 tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0119, ir paskui kent\u0117s nuo krizi\u0173, pavyzd\u017eiui, paauglyst\u0117s?<br \/>Kaip sakiau, paauglyst\u0119 i\u0161gyvena visi, vieni &#8211; savo laiku, kiti \u2013 v\u0117liau. Tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117s \u012ftaka labai svarbi vaiko asmenybei ir elgesiui su kitais formuotis. Lemiama reik\u0161m\u0117 \u010dia tenka ne vaiko emocij\u0173 ar elgesio i\u0161rai\u0161kos stiprumui, o t\u0117v\u0173 reakcijai. Jei sugeb\u0117site visi kartu i\u0161tverti nesutarimus, aktyviai ie\u0161kosite b\u016bd\u0173 sutarti, bandysite suprasti vaiko logik\u0105, pad\u0117site jam elgtis pagarbiai su aplinkiniais, pad\u0117site vaikui \u0161io sud\u0117tingo periodo metu i\u0161laikyti stipr\u0173 sav\u0119s vertinim\u0105  &#8211; \u0161i kriz\u0117 atne\u0161 daugiau naudos nei b\u0117dos. Noriu priminti, kad vaiko sav\u0119s vertinimas neauga kartu su tenkinam\u0173 jo \u012fgeid\u017ei\u0173 kiekiu, veikiau atvirk\u0161\u010diai \u2013 kuo daugiau \u012fgeid\u017ei\u0173 tenkinsite, tuo vaikas taps labiau priklausomas nuo kit\u0173 \u2013 juk \u012fgeid\u017eius tenkina ne jis pats, juk problemas sprend\u017eia ne jis pats, o tai rei\u0161kia, kad jis nuvertina savo geb\u0117jim\u0105 susidoroti su gyvenimo problemomis be kit\u0173 pagalbos \u2013 tai \u017eemo sav\u0119s vertinimo i\u0161rai\u0161ka. \u017dinau, kad n\u0117 vienas t\u0117vas ar mama, skaitantys \u0161\u012f straipsn\u012f, savo vaikui to nelinki. Tad nebijokite b\u016bti ties\u016bs, ta\u010diau visada gerbkite vaik\u0105, saugokit\u0117s ir nuo kito kra\u0161tutinumo \u2013 netapkite savo vaiko skriaud\u0117jais. <\/p>\n<p>T\u0116VAI IR TRE\u010cI\u0172J\u0172 MET\u0172 KRIZ\u0116<br \/>Konsultuoja psichiatr\u0117 Aurima Dilien\u0117<\/p>\n<p>Kriz\u0117s buvo, yra ir bus<br \/>Mokslininkai teigia, kad \u017emogus save visi\u0161kai realizuoja tik tada, kai priimtinu b\u016bdu i\u0161sprend\u017eia tam tikras krizes ir pagrindines psichosocialines problemas. Kaip tik antrais-tre\u010diais vaiko gyvenimo metais jo vis stipr\u0117jantis savaranki\u0161kumas susigrumia su abejojimu savimi ir g\u0117da. \u0160io am\u017eiaus vaikai gali ne tik vaik\u0161\u010dioti, bet ir atidarin\u0117ti, u\u017edarin\u0117ti, laipioti, m\u0117tyti ir atlikti daugyb\u0119 kit\u0173 veiksm\u0173. Jie did\u017eiuojasi savo naujais geb\u0117jimais, tod\u0117l visk\u0105 nori daryti patys \u2013 patys rengtis, patys valgyti, i\u0161vynioti saldain\u012f i\u0161 popieriuko ir pan. Jeigu t\u0117vai supranta, kad vaikui b\u016btina pa\u010diam visk\u0105 atlikti, yra pakankamai kantr\u016bs, tai vaikas pama\u017eu i\u0161moksta kontroliuoti savo raumenis, savo norus ir \u0161iek tiek j\u012f supan\u010di\u0105 aplink\u0105. Vaikas \u012fgyja autonomi\u0161kumo jausm\u0105, i\u0161moksta b\u016bti savaranki\u0161kas.<\/p>\n<p>Kas gi rodo, kad kriz\u0117 jau prasid\u0117jo<br \/>Bene ry\u0161kiausias vaiko elgesyje pasirei\u0161kia negatyvizmas.  Jeigu vaikas nenori daryti ko nors tod\u0117l, kad jam tai yra nemalonu, tai yra neklausymas, bet ne negatyvizmas. Kai vaiko elgesys prie\u0161ingas tam, kur\u012f si\u016blo suaug\u0119s \u017emogus, kai vaikas ko nors nedaro tik tod\u0117l, kad taip sako t\u0117tis ar mama, tai jau ir yra negatyvus elgesys, t.y. vaikas reaguoja ne \u012f veiklos turin\u012f, bet \u012f suaugusiojo pasi\u016blym\u0105. Pavyzd\u017eiui, mama sako: \u201e\u0160is drabu\u017eis m\u0117lynas\u201c, o vaikas atkerta &#8211; \u201eNe, jis raudonas\u201c. O kai po to pasakoma: \u201eTaip, jis raudonas\u201c, vaikas v\u0117l prie\u0161tarauja &#8211; \u201eNe, jis m\u0117lynas\u201c.<br \/>Negatyvizmas nuo neklausymo skiriasi tuo, kad vaikas elgiasi prie\u0161ingai savo norui.<br \/>Kitas \u0161ios kriz\u0117s bruo\u017eas yra vaiko u\u017esispyrimas. Tai n\u0117ra vaiko atkaklumas, kai jis siekia kokio nors daikto arba veiklos ir jam i\u0161 karto nepasiseka. U\u017esispyrimas \u2013 kai vaikas nori gauti k\u0105 nors tik tod\u0117l, kad jis pareikalavo. <br \/>Dar vienas \u0161io laikotarpio vaik\u0173 elgesio bruo\u017eas \u2013 at\u017eagarumas. Jis nukreiptas prie\u0161 tam tikr\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, kuris susiklost\u0117 iki tre\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 ir pasirei\u0161kia savitu vaiki\u0161ku nepasitenkinimu, siekimu vadovautis savo norais. Jeigu iki tol vaikas sutiko b\u016bti visur ved\u017eiojamas u\u017e rankos, buvo paklusnus, tai staiga jis tapo viskuo nepatenkintas ir prie\u0161inasi viskam, kas su juo daroma.<br \/>Ketvirtasis trej\u0173 met\u0173 vaiko elgesio bruo\u017eas \u2013 savivaliavimas. Tai siekimas visk\u0105 daryti pa\u010diam. <br \/>Visi \u0161ie elgesio bruo\u017eai visada susij\u0119 su tuo, kad vaikas pradeda motyvuoti savo poelgius ne pa\u010dios situacijos turiniu, bet savo santykiais su kitais \u017emon\u0117mis. Kei\u010diasi vaiko po\u017ei\u016bris \u012f save pat\u012f. Tai i\u0161 esm\u0117s vaiko socialini\u0173 santyki\u0173 kriz\u0117, kai pasikei\u010dia vaiko socialin\u0117 pozicija aplinkini\u0173 \u017emoni\u0173, motinos ir t\u0117vo autoriteto at\u017evilgiu. <br \/> \u0160is laikotarpis labai sunkus t\u0117vams, reikalauja be galo daug kantryb\u0117s ir supratimo.<\/p>\n<p>Kaip \u012fveikti \u0161\u012f period\u0105<br \/>Laimingai \u012fveikti \u0161\u012f period\u0105 nepadeda nei beatodairi\u0161kas grie\u017etumas, nei kra\u0161tutinis nuolaidumas \u2013 reikia savitos vaiko atkaklumo tolerancijos. Kad konkret\u016bs vaiko atkaklumo atvejai nevirst\u0173 konfliktais, svarbu suaugusi\u0173j\u0173 geb\u0117jimas suvokti ir suprasti situacij\u0105, kurioje vaikas tuo momentu yra. Vaikas, kurio t\u0117vai yra labai nekantr\u016bs, nuolat j\u012f skubina, daro u\u017e j\u012f tai, k\u0105 jis pats gali, skatina vaik\u0105 abejoti savimi ir sustiprina g\u0117dos jausm\u0105. Kai kurie suaugusieji nuolat perdeda nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 galimyb\u0119 ir j\u0173 padarinius, pvz., \u201eNelipk \u2013 nukrisi\u201c. Tai gird\u0117damas vaikas pradeda abejoti savo sugeb\u0117jimais, atsiranda nepasitik\u0117jimo savimi jausmas. Taigi jei t\u0117vai \u0161iuo metu nesudarys galimybi\u0173 vaikui \u012fgyti autonomi\u0161kumo jausm\u0105, tai jam bus sunku paauglyst\u0117je ir v\u0117liau, jeigu nor\u0117s tapti autonomi\u0161kas ir savaranki\u0161kas.<\/p>\n<p>Patarimai nevilties apimtai mamai<br \/>I\u0161 mamos lai\u0161ko akivaizdu, kad labiausiai i\u0161reik\u0161tas mergait\u0117s elgesio bruo\u017eas &#8211; negatyvizmas. Ir \u010dia tikrai nepad\u0117s niekas, i\u0161skyrus meil\u0119 ir kantryb\u0119. Neveltui sakoma: \u201eKai labai labai myli, vaikus auginti nesunku&#8230;\u201c Kantryb\u0117, kantryb\u0117, kantryb\u0117&#8230; atrodo i\u0161 kur jos gauti? Deja, vaikai ateina, tur\u0117dami tiksl\u0105 mus i\u0161bandyti, tod\u0117l, tai \u017einodami, papras\u010diausiai turime nepasiduoti. <br \/>\u0160i kriz\u0117, manau, neaplenkia n\u0117 vieno vaiko, tik nelygu kaip stipriai pasirei\u0161kia min\u0117ti elgesio bruo\u017eai.<br \/>Apsi\u0161arvuokite kantrybe\u2026 kol vaikui sukaks 21 metai<br \/>Kiek truks tre\u010di\u0173j\u0173 met\u0173 kriz\u0117  \u2013 tikrai labai individualu. Vaiko raida trunka iki 18-21 met\u0173, tod\u0117l vienos problemos pasikei\u010dia kitomis ir susidaro \u012fsp\u016bdis, kad kriz\u0117 nesibaigs niekada. <br \/>I\u0161 tikr\u0173j\u0173 kriz\u0117s a\u0161trum\u0105 lemia ir t\u0117v\u0173 elgesys: kuo daugiau ramyb\u0117s ir supratimo, tuo lengviau vaikai \u012fveiks savirai\u0161kos sunkumus.<br \/>Raminan\u010di\u0173j\u0173 skiriama, kai atskirais atvejais atsiranda neurozini\u0173 simptom\u0173: naktini\u0173 baimi\u0173, neramus miegas, enurez\u0117 (naktinis \u0161lapinimasis \u012f lov\u0105), mik\u010diojimas, kritimas ant grind\u0173 (be patologini\u0173 simptom\u0173). Jeigu t\u0117veliai jau\u010diasi nebesugebantys kantriai ir su meile bendrauti su savo trime\u010diu u\u017esispyr\u0117liu, geriau jau tegul patys nuryja raminam\u0173j\u0173 tablet\u0119 negu savo susikaupusi\u0105 nevilt\u012f i\u0161lieja agresyviai elgdamiesi su nelabai k\u0105 suvokian\u010diu ma\u017eyliu. <\/p>\n<p>Svarbiausia \u2013 nesupykti ant vaiko<br \/>Apie savo vaik\u0173 \u201ekrizes\u201c gal\u0117\u010diau pasakoti be galo be kra\u0161to. Vien\u0105 kart\u0105 mes su vyru pajuokavome, kad m\u016bs\u0173 \u0161eimoje jau nesijau\u010dia pasikeitim\u0173, nes vienu metu visada yra \u012fvairaus am\u017eiaus vaik\u0173 su savo problemomis ir kriz\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu labai akademi\u0161kai elgiasi m\u016bs\u0173 2 met\u0173 ir 10 m\u0117nesi\u0173 dukra M\u0117ta, kuri visk\u0105 daro pati, nori tod\u0117l, kad taip pasak\u0117, pyksta ir u\u017esispiria d\u0117l toki\u0173 smulkmen\u0173, kurios kelia juok\u0105. Tarp kitko, stebuklingas receptas &#8211; visi\u0161kai nesupykti ant vaiko, nuleisti visk\u0105 juokais (\u0161iuk\u0161tu nesity\u010dioti ir nei\u0161juokti), apkabinti, net jeigu ir prie\u0161inasi. Pasikartosiu, nes jau daug kur esu tai sakiusi, bet: mama &#8211; lyg vaiko blog\u0173 emocij\u0173 \u201e\u0161iuk\u0161li\u0173 d\u0117\u017e\u0117\u201c, kuri sugeba paversti visk\u0105 gerumu ir meile ir gr\u0105\u017einti nesitik\u0117dama pad\u0117kos. <br \/>,,Mamos \u017eurnalas\u201d, 2006 m., Nr.3  <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Konsultuoja &#8222;Mamos \u017eurnalas&#8221; psicholog\u0117 Erika Ber\u017einien\u0117 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3737,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3736","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3736"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3736\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3737"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3736"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3736"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}