{"id":3740,"date":"2011-03-09T00:00:00","date_gmt":"2011-03-09T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-09T00:00:00","modified_gmt":"2011-03-09T00:00:00","slug":"nepatogus-vaikas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nepatogus-vaikas\/3740\/","title":{"rendered":"„Nepatogus” vaikas"},"content":{"rendered":"
<\/div>\n

<\/strong><\/p>\n

\u201eNepatogus\u201c vaikas<\/strong><\/p>\n

<\/p>\n

Donata Bani\u016bnien\u0117 2007-07-25 <\/p>\n

Vadinti vaik\u0105 hiperaktyviu pastaruoju metu tapo savita mada. Strikin\u0117ja lauke ma\u017eylis, besigainiodamas baltasparn\u012f drugel\u012f, jau, \u017ei\u016br\u0117k, mama ir vadina j\u012f hiperaktyviu. Arba nemiega piet\u0173 miego tiek, kiek rekomenduoja \u201eprotingos\u201c knygos, jau, \u017ei\u016br\u0117k, ir prilipdo k\u016bdik\u0117liui etiket\u0119 – hiperaktyvus. Stop, stop ir dar kartel\u012f stop! Hiperaktyvumas yra diagnoz\u0117, \u012fra\u0161yta vaiko ligos istorijoje. Tai rimtas elgesio sutrikimas, kuris, deja, ne visada yra \u201ei\u0161augamas\u201c. Patirtimi apie tok\u012f \u201enepatog\u0173\u201c kitiems vaik\u0105 su m\u016bs\u0173 \u017eurnalu dalijasi Renata Skruolien\u0117 – t\u0117v\u0173, auginan\u010di\u0173 hiperaktyvius vaikus, draugijos pirminink\u0117.Aktyvuolis mamos pilve Trys s\u016bn\u016bs ir dvi dukterys – tai did\u017eiausias vilniet\u0117s Renatos Skruolien\u0117s turtas. Ir vargas. Mat du vaikai i\u0161 penki\u0173 – hiperaktyv\u016bs. Tiesa, diagnoz\u0117 \u201eD\u0117mesio tr\u016bkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas\u201c patvirtinta tik vienam j\u0173 – keturiolikme\u010diui Eigirdui. Jaun\u0117liui Eimantui tik \u012ftariama. Apie hiperaktyvum\u0105 iki \u0161iol sklando daug mit\u0173 vien tod\u0117l, kad tai gana naujas ir ne iki galo i\u0161tirtas psichikos sutrikimas. Hiperaktyvumas \u012ftariamas, kai vaikui b\u016bdingi bent a\u0161tuoni i\u0161 \u017eemiau i\u0161vardyt\u0173 po\u017eymi\u0173, stebimi ne ma\u017eiau kaip pus\u0117 met\u0173 \u012fvairiomis aplinkyb\u0117mis (pvz., dar\u017eelyje ir namuose),ir bent vienas j\u0173 pasteb\u0117tas vaikui iki 7 m. Tai: \u2022 Vaikas da\u017enai pla\u010diai gestikuliuoja rankomis, nenustygsta, rangosi k\u0117d\u0117je, judina kojas.\u2022 Sunkiai i\u0161s\u0117di ilgesn\u012f laik\u0105, kai to reikalaujama. \u2022 Lengvai i\u0161sibla\u0161ko nuo pa\u0161alini\u0173 dirgikli\u0173. \u2022 Nesilaiko taisykli\u0173, nesusikaupia \u017eaid\u017eiant grupinius \u017eaidimus, sunkiai sulaukia savo eil\u0117s ir pan. \u2022 Atsako \u012f klausimus tuoj pat, nelaukdamas klausimo pabaigos. \u2022 Da\u017enai nebaigia prad\u0117to darbo. \u2022 Sunkiai sukaupia d\u0117mes\u012f atliekant tam tikras u\u017eduotis ar \u017eaid\u017eiant. \u2022 Nesugeba \u017eaisti tyliai. \u2022 Pernelyg daug kalba. \u2022 Da\u017enai ki\u0161asi ir trukdo kitiems. \u2022 Atrodo, kad neklauso ir negirdi, kas jam sakoma. \u2022 Da\u017enai pameta daiktus, ne\u017eino, kur j\u0173 ie\u0161koti. Neretai imasi fizi\u0161kai pavojingos veiklos, nors ir kokie padariniai b\u016bt\u0173. Taip sako specialistai, na, o m\u016bs\u0173 pa\u0161nekov\u0117 tokius vaikus apib\u016bdina trumpai dr\u016btai: \u201eJie netelpa savyje\u201c. Ne\u012ftik\u0117tina, bet dar besilaukdama moteris pasteb\u0117jo, kad Eigirdas ne\u012fprastai judrus. Ma\u017eylis buvo toks aktyvuolis, kad bums\u0117jo ir spard\u0117si mamos pilvelyje nuo ryto iki vakaro, neduodamas mamai pails\u0117ti. \u201eLabai da\u017enai hiperaktyv\u016bs vaikai turi mitybos b\u0117d\u0173, pvz., nejau\u010dia saiko valgydami. Mano naujagimis valg\u0117 tiek daug, jog bijojau, kad nepersivalgyt\u0173. Tokie vaikai labai \u201ekar\u0161ti\u201c, visk\u0105 daro labai greitai. B\u016bdavo, s\u0117di mani\u0161kis ir rank\u0173 pir\u0161tais ka\u017ek\u0105 beld\u017eia, \u010diupin\u0117ja, nerimsta. Paimu u\u017e rankos, o jis pradeda sukiotis visu k\u016bnu. Jie neturi ir g\u0117dos ar baim\u0117s jausmo. \u0160tai eina Eigirdas per neu\u017e\u0161alusi\u0105 Ner\u012f, tikrindamas, \u012fveiks ar ne\u201c, – skaud\u017eia patirtimi dalijasi Renata Skruolien\u0117. Prie\u0161 patvirtinant diagnoz\u0119 vilniet\u0117s s\u016bnus buvo stebimas ir tiriamas Vaiko raidos centre. Neretai hiperaktyv\u016bs vaikai gydomi psichotropiniais vaistais. Renata Skruolien\u0117 sako, kad visada nor\u0117jusi apsieiti be j\u0173, nes vartodamas vaistus s\u016bnus apsiblausdavo ir tapdavo apati\u0161kas. Purvin\u0173 bat\u0173 problema Jeigu pasteb\u0117jote, kad j\u016bs\u0173 vaikas kitoks, pirmoji pagalba jums ir jam – kuo grei\u010diau mokytis gyventi kitaip. Renata Skruolien\u0117 sako, kad labai svarbu tokiam vaikui nustatyti ribas, taip jis jausis saugus. Pana\u0161iai kaip cirke me\u0161ka dresuodama: daugelis dalyk\u0173, kurie mums atrodo savaime suprantami (o hiperaktyviukui – ne), vaikui turi tapti \u012fg\u016bd\u017eiu. \u0160tai kart\u0105 Renata u\u017etiko s\u016bn\u0173 prie televizoriaus, kojas su batais jis buvo u\u017esik\u0117l\u0119s ant fotelio. Moteris susinervino ir u\u017eriko: \u201eKam purvini fotel\u012f? Ar nematai, k\u0105 darai?\u201c Jokios reakcijos. Kai i\u0161siliejusi moteris i\u0161tar\u0117: \u201eNukelk greitai kojas\u201c, berniukas naiviai nusisteb\u0117jo: \u201eNukelti? Tai reik\u0117jo i\u0161 karto taip sakyti\u201c. Hiperaktyvuoliui labai svarbu tiesiai sakyti, ko i\u0161 jo nori. Ir pasteb\u0117ti net ma\u017eiausi\u0105 jo ger\u0105 poelg\u012f ar pastangas, u\u017e tai pagirti. Tam tinka trumpos sutartys, kurias i\u0161band\u0117 ir Renata. Pavyzd\u017eiui, nor\u0117dama, kad vaikas neb\u0117gt\u0173 i\u0161 pamok\u0173, sudarai su juo sutart\u012f, kuri\u0105 \u012fvykd\u0119s vaikas apdovanojamas. \u201e\u017dym\u0117davau s\u016bnaus savaites: kad savait\u0117 b\u016bt\u0173 gera, leisdavau jam tris dienas b\u016bti \u201eblogam\u201c, o keturias – \u201egeram\u201c. \u012edomiausia, kad pirmas tris dienas jis elgdavosi blogai, o kitas keturias \u017e\u016btb\u016bt nor\u0117davo b\u016bti geras, rinkdavo pliusus\u201c, – sako daugiavaik\u0117 mama. U\u017eburtas ratas Visai neseniai Renatos vadovaujama hiperaktyvi\u0173 vaik\u0173 t\u0117v\u0173 draugija gyn\u0117 vieno \u0161e\u0161iame\u010dio teises: Vilniaus vaik\u0173 dar\u017eelis nor\u0117jo atsikratyti \u201enepatoguolio\u201c. T\u0117vai ra\u0161\u0117 ra\u0161tus dar\u017eelio ved\u0117jai, kad nenori tokio vaiko grup\u0117je. Draugija kreip\u0117si \u012f Vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0119 ir bendromis j\u0117gomis gaisras buvo u\u017egesintas. Vaikas liko dar\u017eelyje, nes juk atsikra\u010dius vieno hiperaktyvuolio problema n\u0117ra i\u0161sprend\u017eiama. Tik bendras t\u0117v\u0173, pedagog\u0173 ir psicholog\u0173 darbas gali pad\u0117ti visiems jaustis geriau. Pana\u0161i pad\u0117tis Renatai Skruolienei pa\u017e\u012fstama iki skausmo. Kai jos jaun\u0117lis buvo pirmokas, bendraklasi\u0173 t\u0117vai irgi ra\u0161\u0117 ra\u0161tus, pra\u0161\u0117 i\u0161mesti i\u0161 klas\u0117s s\u016bn\u0173. Mokytoja buvo taip prie\u0161i\u0161kai nusiteikusi prie\u0161 vaik\u0105, kad nepasteb\u0117jo berniuk\u0105 turint dislekcij\u0105 ir disgrafij\u0105 (sutrikimas, kai vaikas negali taisyklingai ra\u0161yti bei skaityti). Tuo metu, kai bendraam\u017eiai skait\u0117 prad\u017eiamoksl\u012f, Eimantas sl\u0117pdavosi po suolu. Bendraklasiai juokdavosi, o mokytoja, manydama, kad vaikas \u201ei\u0161sidirbin\u0117ja\u201c ir ty\u010dia erzina, jaut\u0117si \u012fskaudinta. \u201ePamenu, tada direktorei u\u017esiminiau apie hiperaktyvum\u0105, o ji man pa\u0161aipiai: \u201eMamyte, knyg\u0173 prisiskait\u0117t…\u201c – prisiminimais dalijasi pa\u0161nekov\u0117. Tiesa, ty\u010dia ar ne, bet kitais metais mokykloje atsirado psicholog\u0117s etatas. O pedagogin\u0117 tarnyba, \u012fvertinusi Eimantuko geb\u0117jimus, skyr\u0117 jam mokykloje \u0161iek tiek lengvesn\u0119 program\u0105. Renata pa\u017e\u012fsta \u0161eim\u0173, kuriose t\u0117vai jau\u010diasi nesugebantys suvaldyti savo vaiko vie\u0161ojoje vietoje, tod\u0117l link\u0119 u\u017esiskl\u0119sti ir taip praranda svarbius visai \u0161eimai bei hiperaktyviam vaikui socialinius ry\u0161ius. Vaik\u0105 moko namie, neleid\u017eia \u012f mokykl\u0105 ir bendrauti su bendraam\u017eiais. \u201eBlogai. Tik tarp \u017emoni\u0173 galima tapti \u017emogumi. Kadangi hiperaktyvuolis negali pelnyti kit\u0173 d\u0117mesio stropumu ar kitom gerom savyb\u0117m, jo siekia blogai elgdamasis, pykdamas, i\u0161liedamas agresij\u0105. Mokytojai kaltina vaiko t\u0117vus, kad \u0161ie blogai aukl\u0117ja, t\u0117vai, g\u0117dydamiesi tokio vaiko prie\u0161 aplinkinius, jau\u010diasi bej\u0117giai, kartais net nustoja bendrauti su draugais ir gimin\u0117mis. Vaikas jau\u010diasi nemylimas. U\u017eburtas ratas\u201c, – savo nuomon\u0117s neslepia Renata. Tr\u016bksta meil\u0117s Gerai, jei vietoj nenustygstantis ir d\u0117mesio nesukaupiantis vaikas \u0161eimoje turi autoritet\u0105. Kur\u012f nors t\u0117v\u0173, kurio jis negali apgauti ir kuris nesileid\u017eia b\u016bti manipuliuojamas. Antra vertus, labai svarbu t\u0117vams ne tik b\u016bti grie\u017etiems, bet ir myl\u0117ti vaik\u0105. \u201eDa\u017enai jie b\u016bna pervarg\u0119 ir neturi j\u0117g\u0173 myl\u0117ti neklau\u017eados. I\u0161 patirties galiu pasakyti, kad auginant tok\u012f vaik\u0105 pa\u0161lyja ir t\u0117v\u0173 santykiai. Jie pradeda vienas kit\u0105 kaltinti, vaikui nuo to dar blogiau, o t\u0117vas neretai i\u0161eina i\u0161 nam\u0173, ie\u0161kodamas ramesn\u0117s vietos\u201c. Anks\u010diau Renata Skruolien\u0117 dirbo buhaltere. Ta\u010diau vaikai paskatino keisti gyvenim\u0105 ir penki\u0173 vaik\u0173 mama \u0161iemet baigia studijuoti psichologij\u0105 Vilniaus pedagoginiame universitete. \u201eDabar jau\u010diuosi labai stipri ir noriu pad\u0117ti t\u0117vams, turintiems pana\u0161i\u0173 b\u0117d\u0173. Juk vaikas auga, o b\u0117d\u0173 daug\u0117ja. Suprantu, kad t\u0117vams sunku pripa\u017einti, kad j\u0173 vaikas ne toks tobulas, apie kok\u012f svajojo mama ne\u0161iodama \u012fs\u010diose. Ta\u010diau kuo anks\u010diau susigyvensime su \u0161ia mintimi ir prad\u0117sime k\u0105 nors keisti, tuo geresni bus rezultatai\u201c, – sako pa\u0161nekov\u0117. Svarbu: Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje auga hiperaktyvi\u0173 vaik\u0173, n\u0117ra. Manoma, kad pasaulyje jie sudaro apie 5 proc. Keturis kartus da\u017eniau hiperaktyv\u016bs b\u016bna berniukai negu mergait\u0117s. Hiperaktyvumas paprastai i\u0161ry\u0161k\u0117ja ikimokyklinukams, nors gali b\u016bti nustatomas ir 3-4 m. vaikams. Tik nedidel\u0117 dalis vaik\u0173 \u201ei\u0161auga\u201c \u0161\u012f sutrikim\u0105. Hiperaktyvi\u0173 vaik\u0173 t\u0117v\u0173 draugijos veikia Vilniuje, Klaip\u0117doje ir Panev\u0117\u017eyje. Daugiau informacijos internete www. hiperaktyvumas.lietuvoje.info , vilnie\u010diai gali kreiptis tel. 8 670 31546 arba el.pa\u0161tu skrenata@one.lt Hiperaktyvumo prie\u017eastys: Paveldimumas. Ankstyvoje vaikyst\u0117je atsirad\u0119 smegen\u0173 funkcijos sutrikimai d\u0117l n\u0117\u0161tumo ar gimdymo patologijos. Nenuoseklus aukl\u0117jimas. Nuolatiniai barniai ir nesantaika \u0161eimoje. Mitybos ypatumai. Dauguma hiperaktyvi\u0173 vaik\u0173 turi sutrikus\u012f \u017earnyn\u0105. Patarimai t\u0117vams, auginantiems hiperaktyv\u0173 vaik\u0105: Laikykit\u0117s disciplinos ir taisykli\u0173. Parinkite vaikui rami\u0105, nebla\u0161kan\u010di\u0105 d\u0117mesio aplink\u0105. Judruoliams reikia didesnio fizinio kr\u016bvio. Pasitik\u0117kite vaiku, kai jis parodys, kad gali b\u016bti savaranki\u0161kas. Nekaltinkite sav\u0119s d\u0117l vis\u0173 b\u0117d\u0173 ir jei reikia, kreipkit\u0117s pagalbos \u012f specialist\u0105.   <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vadinti vaik\u0105 hiperaktyviu pastaruoju metu tapo savita mada. Strikin\u0117ja lauke ma\u017eylis, besigainiodamas baltasparn\u012f drugel\u012f, jau, \u017ei\u016br\u0117k, mama ir vadina j\u012f hiperaktyviu. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3741,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3740","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3740","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3740"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3740\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3741"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3740"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3740"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3740"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3740"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3740"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}