Kuo jautresnis vaikas ir kuo daugiau emocij\u0173 jis patiria dien\u0105, tuo
\nneramesnis jos miegas nakt\u012f. Dien\u0105 patirti stipr\u016bs jausmai lemia ir tai, kad
\nvaikas gali imti grie\u017eti dantimis sapnuodamas. Jo miego kokybei tokia veikla
\nnekenkia, bet dantukus gadina. Jei tai kartojasi nuolat ir pakankamai garsiai,
\nreikt\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105, kuris patart\u0173, kaip raminti per didel\u012f vaiko
\njautrum\u0105.<\/p>\n
Ko\u0161marai<\/strong> Kaip galime pad\u0117ti?<\/strong><\/p>\n Vert\u0117t\u0173 sutvarkyti vaiko kambar\u012f,<\/strong> kuris gali b\u016bti lygiai tokia pati Gal \u012fsigykite augintin\u012f?<\/strong> Daugelis mokslinink\u0173 teigia, kad geriausia Tegul vaikas i\u0161sikalba. <\/strong>Leiskite vaik\u0105 papasakoti sapn\u0105. Apib\u016bdinti Prie\u0161 mieg\u0105 \u2013 arbat\u0117l\u0117s. <\/strong>Nuraminti vaiko galvel\u0117je besisukan\u010dius dienos Ko\u0161marai tur\u0117t\u0173 skatinti t\u0117vus susim\u0105styti,<\/strong> kas vyksta namuose ir kaip O gal tai naktinis paroksizmas?<\/strong> B\u016btent \u0161i\u0105 neramaus miego b\u016bsen\u0105 yra Kuo jautresnis vaikas ir kuo daugiau emocij\u0173 jis patiria dien\u0105, tuo neramesnis jos miegas nakt\u012f. Dien\u0105 patirti stipr\u016bs jausmai lemia ir tai, kad
\nVaikus taip pat kankina ko\u0161marai. Mokslininkai teigia, kad beveik kas antr\u0105
\nvaik\u0105 nuo dviej\u0173 iki de\u0161imties met\u0173 kankina ko\u0161marai, prasidedantys ilgu sapnu,
\npama\u017eu sukelian\u010diu baim\u0119. Da\u017eniausiai tai b\u016bna taip: vaikas pabunda vienas
\ntamsiame kambaryje, pradeda verkti ir b\u0117ga ie\u0161koti prieglobs\u010dio pas t\u0117vus \u012f lov\u0105.
\n\u010cia nuramintas ir u\u017emiega. Ta\u010diau problemos tai nei\u0161sprend\u017eia.<\/p>\n
\nko\u0161maro i\u0161gyvenimo dalis kaip ir pats sapnas. Gr\u012f\u017ekite kartu su vaiku \u012f kambar\u012f,
\n\u012ftikinkite j\u012f, kad \u0161lepet\u0117 \u2013 ne kokios raganos p\u0117da, ky\u0161anti i\u0161 palovio.
\nPapra\u0161ykite vaik\u0105 likti kambaryje, pab\u016bkite su juo tiek, kiek reikia. Jei vaikui
\nvis dar baisu, pastatykite jo kambaryje naktin\u0119 lemput\u0119, palikite praviras duris.<\/p>\n
\npriemon\u0117 nuo ko\u0161mar\u0173 \u2013 leisti \u0161eimos augintiniui miegoti vaik\u0173 kambaryje. Jei
\nnamie auginti gyv\u016bn\u0117lio, tai gal verta pagalvoti apie \u017eaislin\u0119 jo imitacij\u0105?<\/p>\n
\nbaubai \u012fgaus pavidal\u0105 ir nekels baim\u0117s. Ko\u0161maro baim\u0117 i\u0161sisklaidyti gali ir tada,
\njei vaikas nupie\u0161 savo i\u0161gyvenimus. Neleiskite vaikui prie\u0161 mieg\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti
\nkriminalini\u0173 laid\u0173, so\u010diai prisivalgyti, aktyviai \u017eaisti.<\/p>\n
\n\u012fvyki\u0173 vaizdinius pad\u0117t\u0173 valerijon\u0173, melis\u0173 arbata. Atsipalaiduoti vaikui pad\u0117t\u0173
\nir \u017eoli\u0173 vonia. Ji gal\u0117t\u0173 b\u016bti paruo\u0161ta su tokiu mi\u0161iniu \u2013 vienas desertinis
\n\u0161auk\u0161telis valerijon\u0173 sumai\u0161ytas su vienu \u0161auk\u0161teliu apyni\u0173. Juos reikt\u0173
\nsuvynioti \u012f skudur\u0117l\u012f ir pamerkti \u012f voni\u0105. Tokiomis voniomis m\u0117gautis patartina
\nne daugiau kaip dukart per savait\u0119.<\/p>\n
\ntai veikia vaiko psichik\u0105, nes vaik\u0173 i\u0161gyvenimai \u0161eimoje atsikartoja j\u0173 sapnuose.
\nAnalizuokite vaiko sapnus ir ie\u0161kokite juose ne mistinio, o j\u016bs\u0173 gyvenim\u0105
\natspindin\u010dio pagrindo.<\/p>\n
\nb\u016btina gydyti. Kaip ji pasirei\u0161kia? Vaikas atsibunda pirmoje nakties pus\u0117je
\nr\u0117kdamas ir klykdamas, nesiduoda nuraminamas, neprisileid\u017eia mamos, neprisimena
\nkas atsitiko. Jei tokia b\u016bsena kartojasi tuo pat metu kelet\u0105 kart\u0173 per savait\u0119,
\nb\u016btina pasitarti su gydytoju. Tokia b\u016bsena yra liguista, tai gali b\u016bti
\nepilepsinio sindromo prad\u017eia, kur\u012f b\u016btina gydyti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nvaikas gali imti grie\u017eti dantimis sapnuodamas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3761,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3760","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3760","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3760"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3760\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3761"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3760"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3760"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}