{"id":3764,"date":"2010-10-30T01:00:00","date_gmt":"2010-10-30T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-10-30T01:00:00","modified_gmt":"2010-10-30T01:00:00","slug":"psichologo-patarimai-5-6-metu-vaiko-raida","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/psichologo-patarimai-5-6-metu-vaiko-raida\/3764\/","title":{"rendered":"Psichologo patarimai. 5-6 met\u0173 vaiko raida"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><em><strong>Turiu penkiamet\u012f s\u016bn\u0173. Gyvename \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Kartais pagalvoju, ar<br \/>\ntokio am\u017eiaus vaikui u\u017etenka \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, potyri\u0173, gal jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau<br \/>\nsmalsus tokiame am\u017eiuje? Dar\u017eelyje aukl\u0117tojos apib\u016bdina vaik\u0105 kaip labai<br \/>\nproting\u0105 (pagal jo samprotavimus, s\u016bnus pats moka skaityti) ger\u0105, ram\u0173, itin<br \/>\nstebint\u012f aplink\u0105, komentuojant\u012f kitus ir l\u0117tokai atliekant\u012f u\u017eduotis. Taip pat<br \/>\nir valgant\u012f l\u0117tokai.<\/strong><\/p>\n<p>Klausimas: kas vyksta vaiko raidoje 5-6 metus? Ko labiausiai reikia tokio<br \/>\nam\u017eiaus vaikui? \u012e kuriuos aspektus ar vaiko elgesio niuansus reikia kreipti<br \/>\nd\u0117mes\u012f? Ko daugiausiai reikia tinkamam jo tiek psichologiniam, tiek fiziniam<br \/>\nvystymuisi?<\/em><\/p>\n<p><strong>Pataria psicholog\u0117 Vaida Platkevi\u010di\u016bt\u0117<br \/>\n<\/strong><br \/>\nJ\u016bs\u0173 u\u017eduotas klausimas apie vaiko vystym\u0105si bei j\u012f skatinan\u010dius veiksnius yra<br \/>\ngan\u0117tinai platus. \u0160ioje srityje yra atliekami gana gaus\u016bs tyrimai, i\u0161skiriamos<br \/>\n\u012fvairios teorijos, pabr\u0117\u017eian\u010dios skirtingus raidos ypatumus ir j\u0173 tobulinimo<br \/>\nb\u016btinyb\u0119. D\u0117l to norint gauti i\u0161sam\u0173 atsakym\u0105 vert\u0117t\u0173 perskaityti ne vien\u0105<br \/>\nknyg\u0105, kurioje nagrin\u0117jamas vaiko auginimas ir aukl\u0117jimas.<br \/>\nVisgi pabandysiu trumpai i\u0161skirti ma\u017eyli\u0173 vystymosi sritis, joms b\u016bdingus<br \/>\npoky\u010dius ikimokykliniame am\u017eiuje ir pagrindinius vaiko poreikius, kuri\u0173<br \/>\npatenkinimas padeda vaikui augti ir tobul\u0117ti. Atsakin\u0117dama \u012f klausim\u0105 remsiuosi<br \/>\nDaniels E. R. ir Stafford K. knyga \u201eAtvir\u0173 visiems vaikams grupi\u0173 k\u016brimas\u201d.<br \/>\nSocialin\u0117 ir emocin\u0117 vaiko raida. Eric Rickson i\u0161skiria tris psichin\u0117s \u2013<br \/>\nsocialin\u0117s raidos etapus, kurie pasak jo, susij\u0119 su s\u0117kmingu vystymusi<br \/>\nankstyvojoje vaikyst\u0117je: pasitik\u0117jimo jausmo, savaranki\u0161kumo bei iniciatyvumo<br \/>\nugdymasis. J\u016bs\u0173 vaiko i\u0161gyvenamas am\u017eiaus tarpsnis pasi\u017eymi tuo, jog<br \/>\nbendraudamas su kitais \u017emon\u0117mis jis siekia vis didesnio savaranki\u0161kumo,<br \/>\niniciatyvumo ir tuo pa\u010diu kuria savigarbos jausm\u0105, pradeda priimti save kaip<br \/>\nvyri\u0161kos lyties atstov\u0105, \u012fgyja savikontrol\u0117s \u012fg\u016bd\u017eius (laikytis taisykli\u0173,<br \/>\nemocij\u0173 rei\u0161kimo kitiems priimtinu b\u016bdu).<br \/>\nDalyvaujant kit\u0173 vaik\u0173 grup\u0117je, bendraujant su suaugusiais vaikas pama\u017eu mokosi<br \/>\ntoki\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 kaip savo ir kit\u0173 jausm\u0173 atpa\u017einimo bei nusakymo,<br \/>\nskirtingumo suvokimo ir pri\u0117mimo, geb\u0117jimo dalytis, prisiimti atsakomyb\u0119, pad\u0117ti<br \/>\nkitiems, spr\u0119sti problemas.<br \/>\nKad vaikas viso to gal\u0117t\u0173 mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti<br \/>\ns\u0117km\u0119, bent jau kur kas da\u017eniau nei nes\u0117km\u0119. Kad vaikas gal\u0117t\u0173 i\u0161 bendravimo<br \/>\nperimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam. D\u0117l to t\u0117v\u0173 elgesys<br \/>\nsu vaiku \u010dia labai reik\u0161mingas: priimti vaik\u0105 tok\u012f, koks jis yra, rodyti jam<br \/>\nmeil\u0119, pad\u0117ti jam jaustis reikalingu.<br \/>\nTai, kaip vaikas jau\u010diasi namuose, santykiuose su t\u0117vais, susij\u0119 su jo atvirumu<br \/>\nbendraam\u017ei\u0173 grup\u0117je, su jo perkeliamu elgesiu ir geb\u0117jimu pl\u0117sti savo bendravimo<br \/>\n\u012fg\u016bd\u017eius. Taigi norint skatinti vaiko socialin\u0119 ir emocin\u0119 raid\u0105, pirmiausia<br \/>\nverta patenkinti ma\u017eylio poreik\u012f b\u016bti mylimu ir reik\u0161mingu, o tai geriausiai<br \/>\ngali padaryti jo t\u0117vai.<br \/>\n<strong><br \/>\nKitas svarbus veiksnys yra \u017eaidimas.<\/strong> Tokio am\u017eiaus ma\u017eyliai b\u016btent jo metu<br \/>\ntobul\u0117ja, mokosi nauj\u0173 elgesio, bendravimo form\u0173, i\u0161bando gaut\u0105 informacij\u0105,<br \/>\nkuri\u0105 v\u0117liau panaudoja realyb\u0117je. \u017daidimas svarbus ne tik emocinei bei<br \/>\nsocialinei raidai, bet ir kalbos, pa\u017eintiniam bei fiziniam vystymuisi. Taigi<br \/>\nj\u016bs\u0173 am\u017eiaus vaikas turi kuo daugiau \u017eaisti, tiek individualiai, tiek<br \/>\nbendraam\u017ei\u0173 grup\u0117je, tiek laisv\u0105 \u017eaidim\u0105, tiek su tam tikromis taisykl\u0117mis.<br \/>\nDar vienas svarbus veiksnys \u0161iame kontekste yra vaiko elgesio reguliavimas. Kad<br \/>\nma\u017eylis jaust\u0173si saugus ir gal\u0117t\u0173 tobulinti savo socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, svarbu,<br \/>\njog jis \u017einot\u0173, kokios taisykl\u0117s, elgesio normos ir j\u0173 nevykdymo pasekm\u0117s<br \/>\negzistuoja jo aplinkoje. Vaikui tai suteikia apibr\u0117\u017etum\u0105, konkretum\u0105, pastovum\u0105,<br \/>\nkuris yra reikalingas tiek \u0161iame, tiek v\u0117lesniame am\u017eiuje. Net jei atrodo, jog<br \/>\nvaikai prie\u0161inasi riboms, j\u0173 nebuvimas juos ver\u010dia jaustis didel\u0117je sumai\u0161tyje<br \/>\nir pasimetime, kuriame sunkiai gali vykti \u017emogaus augimas ir tobul\u0117jimas.<\/p>\n<p><strong>Kalbos raida. <\/strong>Kalb\u0105 sudaro klausymasis, kalb\u0117jimas, skaitymas ir ra\u0161ymas.<br \/>\nPagrindin\u0117 j\u016bs\u0173 am\u017eiaus vaiko u\u017eduotis yra ugdyti pirm\u0105sias dvi. Skaitymas ir<br \/>\nra\u0161ymas \u0161iame am\u017eiuje jau yra reikalavimas, priklausantis nuo to, kokiu po\u017ei\u016briu<br \/>\nvadovaujat\u0117s, ugdydami s\u016bn\u0173. Kalbos raidos pagrind\u0105 sudaro klausymasis.<br \/>\nNepakankami jo pagrindai pablogina visus kitas \u017eodin\u0117s rai\u0161kos formas.<br \/>\nKad vaikas gal\u0117t\u0173 tobulinti savo klausymosi ir kalb\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eius, svarbu su juo<br \/>\nkuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir j\u012f dominan\u010dius dalykus. Norint<br \/>\nskatinti vaiko kalbinius geb\u0117jimus, vert\u0117t\u0173 skirti kuo daugiau laiko kokybi\u0161kam<br \/>\nbendravimui su ma\u017eyliu, kurio metu reik\u0117t\u0173: b\u016bti d\u0117mesingais ir aktyviais<br \/>\nklausytojais; kalb\u0117ti ai\u0161kiai ir i\u0161rai\u0161kingai; kalbant daryti pertraukas, kuri\u0173<br \/>\nmetu vaikas gal\u0117t\u0173 sureaguoti; kalb\u0117ti apie \u0161iuo metu vykstan\u010dius \u012fvykius;<br \/>\nstengtis kuo ma\u017eiau kalb\u0117ti patiems, o inicijuoti vaiko min\u010di\u0173 rei\u0161kim\u0105.<br \/>\nTokio am\u017eiaus vaikams neu\u017edavin\u0117ti daug klausim\u0173, kurie prasideda \u017eod\u017eiais<br \/>\n\u201ekod\u0117l\u201d, \u201ekas\u201d, \u201ekur\u201d, \u201ekada\u201d, svarbiau pateikti atvirus klausimus \u201eGal gal\u0117tum<br \/>\npapasakoti apie tai?\u201d, \u201eKaip tai \u012fvyko?\u201d<br \/>\nB\u016bdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalb\u0105, yra jo atliekam\u0173 veiksm\u0173<br \/>\napib\u016bdinimas; jo pasakyt\u0173 teigini\u0173 pakartojimas teisingai arba praple\u010diant juos,<br \/>\nnorint parodyti savo supratim\u0105; vaidmenini\u0173 \u017eaidim\u0173 skatinimas; atvir\u0173 klausim\u0173<br \/>\npateikimas.<br \/>\nKaip jau min\u0117jau, vaikui svarbu mok\u0117ti ne tik kalb\u0117ti, bet ir klausytis. D\u0117l to<br \/>\npravartu klausti ma\u017eylio apie tai, k\u0105 jis i\u0161girdo, tarkime, j\u016bs\u0173 pasakojime,<br \/>\nskaityti knygas, pra\u0161yti perpasakoti tam tikr\u0105 dienos patirt\u012f, \u012fvyk\u012f ir<br \/>\npana\u0161iai. Tai duoda \u017eini\u0105 ma\u017eajam, jog svarbu ne tik tai, koki\u0105 informacij\u0105 jis<br \/>\npateikia, bet ir koki\u0105 gauna.<\/p>\n<p><strong>Pa\u017einimo geb\u0117jim\u0173 raida. <\/strong>Ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams yra labai svarbus<br \/>\ndom\u0117jimasis pasauliu ir jo tyrin\u0117jimas. Jie patys kuria savo \u017eini\u0173 sistem\u0105.<br \/>\nPoj\u016b\u010di\u0173 ir psichini\u0173 proces\u0173 pagalba ma\u017eyliai aplinkoje ie\u0161ko prasm\u0117s, ry\u0161i\u0173.<br \/>\nD\u0117l to turi b\u016bti stimuliuojami visi vaiko poj\u016b\u010diai: rega, klausa, lyt\u0117jimas,<br \/>\nuosl\u0117, skonis, jud\u0117jimo ir pusiausvyros jutimas.<br \/>\nUgdant \u0161iuos geb\u0117jimus, vaikams yra svarbus suaugusi\u0173j\u0173 pavyzdys, galimyb\u0117<br \/>\nmanipuliuoti kuo \u012fvairesniais objektais, psichologinis saugumas ir \u012fveikiamos<br \/>\nu\u017eduotys, kurios skatina d\u0117mesio, suvokimo ir atminties funkcij\u0173 lav\u0117jim\u0105.<br \/>\nGalima naudoti \u012fvairius ugdomuosius \u017eaidimus, kuri\u0173 yra gausu prekyboje arba<br \/>\ngalima pasigaminti, remiantis tam tikromis pedagogin\u0117mis sistemomis.<br \/>\nTaip pat vaiko pa\u017einimas gali vykti nat\u016braliu b\u016bdu stebint ir tyrin\u0117jant<br \/>\nnat\u016brali\u0105 aplink\u0105. \u010cia galima pasitelkti gamtos pa\u017einim\u0105, \u012fvairi\u0173 menini\u0173<br \/>\ngeb\u0117jim\u0173 ugdym\u0105, tam tikr\u0173 proces\u0173 nagrin\u0117jim\u0105, \u012fvairi\u0173 patir\u010di\u0173 i\u0161gyvenim\u0105,<br \/>\nskirting\u0173 aplink\u0173 patyrim\u0105.<\/p>\n<p><strong>Fizin\u0117 raida.<\/strong> \u010cia reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, jog vaiko vystymuisi yra svarbu viso<br \/>\nk\u016bno judesi\u0173 bei akies \u2013 rankos koordinacijos raida. Viso k\u016bno judesius galima<br \/>\nformuoti ir tobulinti, skatinant vaik\u0105 \u017eaisti aktyvius \u017eaidimus, skatinti daug<br \/>\njud\u0117ti, vaik\u0161\u010dioti, ne\u0161ioti jam adekvataus svorio daiktus, \u0161okin\u0117ti, ropoti,<br \/>\n\u0161okti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir bar\u0161ku\u010diais) ir pana\u0161iai.<br \/>\nAkies \u2013 rankos koordinacija lav\u0117ja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais,<br \/>\nnaudojant l\u0117les \u2013 pir\u0161tines, d\u0117liojant \u012fvairias kalad\u0117les, tam tikrais b\u016bdais<br \/>\n(u\u017emaunant, suneriant, dedant vien\u0105 ant kitos ir taip toliau).<br \/>\nGana trumpai palie\u010diau visus vystymosi aspektus. Apibendrinant visgi nor\u0117\u010diau<br \/>\npabr\u0117\u017eti, jog bet kokiam vaiko raidos aspektui svarbiausia yra vaiko patiriama<br \/>\nemocin\u0117 b\u016bsena. Ma\u017eylis, kuris jau\u010diasi saugus, mylimas, reik\u0161mingas, priimamas<br \/>\nsavo t\u0117v\u0173 bus kur kas atviresnis mokymuisi.<br \/>\nKitas svarbus dalykas yra <strong>pa\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 pavyzdys<\/strong>. Jei jie yra pakankamai<br \/>\npasitikintys savimi, aktyv\u016bs ir leid\u017eiantys vaikui \u012fsitraukti \u012f j\u0173 atliekam\u0105<br \/>\nveikl\u0105, ma\u017eylis taip pat tur\u0117s erdv\u0119 tobulinti savo \u012fg\u016bd\u017eius \u012fvairiose srityse.<br \/>\nDar vienas svarbus aspektas &#8211; tai supratimas, kad lygiai taip pat, kaip vaikui<br \/>\nreikalingas naujumas ir \u012fvair\u016bs i\u0161gyvenimai, jam yra <strong>svarbu patirti<br \/>\npastovum\u0105, ai\u0161kum\u0105,<\/strong> kad gal\u0117t\u0173 vykti mokymasis ir tobul\u0117jimas, tai rei\u0161kia,<br \/>\njog vaiko nevert\u0117t\u0173 apkrauti \u012fvairia informacija ar specialiu ugdymu.<\/p>\n<p>J\u016bs\u0173 s\u016bnui svarbu daug \u017eaisti ir bendrauti su t\u0117vais bei kitais \u017emon\u0117mis, tai<br \/>\nyra pagrindiniai jo poreikiai, per kuri\u0173 patenkinim\u0105 vyksta ma\u017eylio raida.<\/p>\n<p>S\u0117km\u0117s<br \/>\n<strong>Vaida<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Turiu penkiamet\u012f s\u016bn\u0173. Gyvename \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Kartais pagalvoju, ar tokio am\u017eiaus vaikui u\u017etenka \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, potyri\u0173, gal jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau smalsus tokiame am\u017eiuje? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3765,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3764","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3764","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3764"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3764\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3765"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3764"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3764"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3764"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3764"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3764"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}