{"id":3774,"date":"2010-09-09T01:00:00","date_gmt":"2010-09-09T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-09-09T01:00:00","modified_gmt":"2010-09-09T01:00:00","slug":"del-ko-vaikas-stresuoja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/del-ko-vaikas-stresuoja\/3774\/","title":{"rendered":"D\u0117l ko vaikas stresuoja?"},"content":{"rendered":"

Vaikas prad\u0117jo lankyti mokykl\u0105. Bet po kurio laiko pasteb\u0117jote, kad jis
\njau nebe toks aktyvus ir judrus kaip anks\u010diau, j\u012f sunku pa\u017eadinti ryte, nors jis
\nir miega 9-10 valand\u0173 per par\u0105, da\u017enai skund\u017eiasi nuovargiu ir vietoj
\nsekmadieninio pasivaik\u0161\u010diojimo labiau link\u0119s rinktis s\u0117d\u0117jim\u0105 namie, prad\u0117jo
\nda\u017eniau sirgti…<\/strong><\/p>\n

Visi \u0161ie po\u017eymiai rodo, kad grei\u010diausiai j\u016bs\u0173 vaikas patiria streso b\u016bsen\u0105. O
\ntokia b\u016bsena silpnina organizm\u0105 ir didina susirgim\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105. Medikai
\nstresu vadina palaipsniui, keliais etapais i\u0161sivystant\u012f organizmo poky\u010di\u0173 \u201erinkin\u012f\u201c,
\nkurio paskirtis \u2013 palengvinti adaptacij\u0105 prie naujos situacijos.<\/p>\n

Pirmoji stadija
\n<\/strong>
\nJ\u0117g\u0173 antpl\u016bdis, suaktyv\u0117j\u0119s protinis ir fizinis aktyvumas. \u0160iame etape stresas
\nyra naudingas, jis padeda mobilizuoti j\u0117gas problemai i\u0161spr\u0119sti. Prisiminkite,
\nkaip susijaudin\u0119s vaikas pasakojo apie pirm\u0105sias dienas mokykloje, kaip pats
\nprabusdavo anks\u010diau, nor\u0117damas kuo anks\u010diau b\u0117gti \u012f mokykl\u0105. Bet pama\u017eu kr\u016bvis
\ndaro savo ir vaikui tampa sunkiau.<\/p>\n

Antroji stadija<\/strong><\/p>\n

\u201eAktyvios\u201c neigiamos emocijos. \u0160ioje stadijoje galimas irzlumas, pyktis ir netgi
\nagresija. \u0160ios emocijos leid\u017eia vaikui i\u0161silieti. Be jokios abejon\u0117s,
\nprisimenate atvejus, kai ma\u017eylis grie\u017etai atsisakydavo ruo\u0161ti pamokas arba eiti
\n\u012f mokykl\u0105, atsikalbin\u0117davo. Bet j\u016bs, \u017einoma, u\u017ekirsdavote keli\u0105 visiems vaiko
\nbandymams \u201enuleisti gar\u0105\u201c.<\/p>\n

Tre\u010dioji stadija<\/strong><\/p>\n

\u201ePasyvios\u201c neigiamos emocijos. \u0160ioje stadijoje vaikas liaujasi prie\u0161intis,
\no\u017eiuotis ir klusniai d\u017eiugina jus savo pasiekimais ar li\u016bdina dvejetukais.
\nL\u0117tinis stresas yra kenksmingas, mokslininkai pavadino j\u012f \u201edistresu\u201c (nuo angl\u0173
\nk. \u017eod\u017eio \u201edistress\u201c \u2013 b\u0117da, nelaim\u0117, sutrikimas).<\/p>\n

Ketvirtoji stadija<\/strong><\/p>\n

Prasideda nesiliaujan\u010dios ligos. Statistika rodo, kad pusei vidurin\u0117s mokyklos
\nmokini\u0173 jau galima ra\u0161yti \u0161i\u0105 diagnoz\u0119, o vyresn\u0117se klas\u0117se nesiliaujan\u010dios
\nligos kamuoja net 95 proc. mokini\u0173. U\u017eburtas ratas u\u017esidaro: ligos tik dar
\nlabiau silpnina organizm\u0105.<\/p>\n

Jei jums atrodo, kad vaiko gyvenimas yra nesibaigianti \u0161vent\u0117, jei abejojate,
\nkad j\u016bs\u0173 vaikas patiria mil\u017eini\u0161kus kr\u016bvius, \u012fvaran\u010dius distreso b\u016bsen\u0105, tiesiog
\npabandykite \u012fsivaizduoti save vaiko vietoje.<\/p>\n

Prad\u0117sime nuo to, kad moksleivio \u201edarbo\u201c diena i\u0161 esm\u0117s trunka tiek, kiek ir
\nsuaugusi\u0173j\u0173: pamokos mokykloje ir nam\u0173 darb\u0173 ruo\u0161imas namie. O dabar
\n\u012fsivaizduokite, kad kasdien, kiekvien\u0105 valand\u0105 (per kiekvien\u0105 pamok\u0105) laukiate,
\nkad jus pakvies vir\u0161ininkas ir jums teks teikti ataskait\u0105 \u2013 ir dar taip, kad
\ng\u0117da neb\u016bt\u0173.<\/p>\n

Kartkart\u0117mis tokia b\u016bsena apsunkinama rimt\u0173 j\u016bs\u0173 profesini\u0173 geb\u0117jim\u0173
\npatikrinimais (egzaminai, vie\u0161os pamokos, miesto kontroliniai darbai ir pana\u0161iai).
\nBeje, mokiniai tvirtina, kad stresas, kur\u012f jie patiria per egzamin\u0105, palyginamas
\nsu stresu, kur\u012f patiria oro linij\u0173 dispe\u010deriai, atsakingi u\u017e t\u016bkstan\u010dius gyvybi\u0173.<\/p>\n

Po tokios darbo dienos j\u016bs dar turite b\u0117gti \u012f angl\u0173 kalbos kursus ar siuvin\u0117jimo
\nkry\u017eeliu b\u016brel\u012f (sporto u\u017esi\u0117mimus, b\u016brelius ir ar kokios kitos papildomos
\nveiklos grupes). O dar nepamir\u0161kite prie smulkmen\u0173 besikabin\u0117jan\u010dius mokytoj\u0173,
\nsud\u0117ting\u0173, neretai konfliktini\u0173 santyki\u0173 su klas\u0117s draugais, nami\u0161ki\u0173, kurie,
\natrodyt\u0173, tur\u0117t\u0173 tik palaikyti, priekai\u0161t\u0173, ir pana\u0161ius dalykus.<\/p>\n

Tuomet visa diena tampa viena nesibaigian\u010dia kankyne. Ir kiek sugeb\u0117tum\u0117te
\natlaikyti tokias s\u0105lygas? Suaugusieji su situacijos sunkumu gali susitaikyti
\nbent jau genami motyvacijos: nem\u0117giamas darbas gali b\u016bti gerai apmokamas, o
\nneken\u010diami angl\u0173 kalbos kursai suteikia galimyb\u0119 tik\u0117tis kilimo karjeros
\nlaiptais. O kaip gi paai\u0161kinti vaikui \u2013 d\u0117l ko jis 6 valand\u0105 ryto, prie\u0161 pamokas,
\nturi vaik\u0161\u010dioti \u012f dailiojo \u010diuo\u017eimo treniruotes arba ilgas valandas groti
\nakordeonu?<\/p>\n

Bet vaikai ken\u010dia: vieni nenori li\u016bdinti t\u0117v\u0173, kiti i\u0161 baim\u0117s gauti pylos, treti
\nnuo\u0161ird\u017eiai mano, kad suaugusiems prie\u0161tarauti negalima. Bet prisitaikymas prie
\npasi\u016blyto re\u017eimo toli gra\u017eu nerei\u0161kia, kad nepatiriama diskomforto. Organizmas
\nvisomis i\u0161gal\u0117mis stengiasi palaikyti \u201estatus quo\u201c. Bet jo resursai n\u0117ra
\nbegaliniai. Ir vis\u0173 resursai yra skirtingi. Vienus gamta apdovanojo stipria
\nnervine sistema ir geru geb\u0117jimu regeneruotis. Kitiems pasisek\u0117 ma\u017eiau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vaikas prad\u0117jo lankyti mokykl\u0105. Bet po kurio laiko pasteb\u0117jote, kad jis jau nebe toks aktyvus ir judrus kaip anks\u010diau, j\u012f sunku pa\u017eadinti ryte, nors jis ir miega 9-10 valand\u0173 per par\u0105, da\u017enai skund\u017eiasi nuovargiu ir vietoj sekmadieninio pasivaik\u0161\u010diojimo labiau link\u0119s rinktis s\u0117d\u0117jim\u0105 namie,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3775,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3774","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3774","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3774"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3774\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3775"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3774"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3774"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3774"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3774"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3774"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}