Kol ma\u017eylis mokosi kalb\u0117ti, t\u0117veliai d\u017eiaugiasi kiekvienu i\u0161tartu \u017eodeliu.
\nVaiko akiratis ir \u017eodynas ple\u010diasi, daug\u0117ja nor\u0173, kuri\u0173 t\u0117veliai kartais n\u0117
\nnenor\u0117t\u0173 gird\u0117ti. Bet ma\u017eius atkaklus, tod\u0117l ko nors negav\u0119s mai\u0161tauja ir
\nprie\u0161inasi. Kaip reaguoti?<\/p>\n
Konsultuoja psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 moksl\u0173 daktar\u0117 Viktorija Grigali\u016bnien\u0117<\/p>\n
Pirmas brandos slenkstis<\/strong><\/p>\n Anks\u010diau buvo \u012fprasta, kad ma\u017edaug tre\u010diaisiais gyvenimo metais vaikas pradeda Kas \u010dia gaujos vadas?<\/strong><\/p>\n Kita prie\u017eastis, kod\u0117l trimetis labai da\u017enai pradeda mai\u0161tauti, tai noras b\u016bti Toks kaip mes<\/strong><\/p>\n \u201eDa\u017enai ir mes, suaugusieji, reaguojame a\u0161aromis ar riksmu. Jei sutuoktinis sako: Ta\u010diau kod\u0117l vaikas kartais prie\u0161tarauja absoliu\u010diai viskam: ir tas, ir kitas Griebiame o\u017e\u012f u\u017e rag\u0173!<\/strong><\/p>\n Vaiko aik\u0161tijimasis yra nat\u016brali jausm\u0173 (pyk\u010dio, susierzinimo) i\u0161rai\u0161ka, nes Vaikas i\u0161girsta antr\u0105 sakinio dal\u012f, atsiranda motyvacija grei\u010diau liautis rodyti Kada o\u017eiukai i\u0161b\u0117gios<\/strong><\/p>\n Tai priklauso nuo vaiko ir jo temperamento. Temperamentingas ilgiau bando t\u0117vus, Ta\u010diau jei buvo daug klaid\u0173 ir nuolaid\u0173 vaikui, keisti elges\u012f bus sunku. Bet T\u0116VELI\u0172 KLAIDOS<\/strong><\/p>\n Dir\u017eas. <\/strong>Kai kurie t\u0117vai yra \u012fsitikin\u0119, kad tre\u010diaisiais gyvenimo metais Vienut\u0117. <\/strong>I\u0161vesti vaik\u0105 \u012f kit\u0105 kambar\u012f ir palikti pasakius: \u201eNa, ir bliauk Nuolaidos.<\/strong> Ma\u017eyliui puolus ant \u017eem\u0117s t\u0117veliai neretai i\u0161sig\u0105sta, kad tai Kol ma\u017eylis mokosi kalb\u0117ti, t\u0117veliai d\u017eiaugiasi kiekvienu i\u0161tartu \u017eodeliu. Vaiko akiratis ir \u017eodynas ple\u010diasi, daug\u0117ja nor\u0173, kuri\u0173 t\u0117veliai kartais n\u0117
\nsave i\u0161skirti i\u0161 aplinkos, daugiau suvokti, tampa savaranki\u0161kesnis. Apie save
\nkalb\u0117j\u0119s tre\u010diuoju asmeniu: \u201ePetriukas valgys duonut\u0119, ausis batus”, sulauk\u0119s
\ntrej\u0173 parei\u0161kia: \u201eA\u0161 noriu!”, \u201eA\u0161 valgysiu!” Ta\u010diau dabar pasteb\u0117ta, kad
\nasmenyb\u0117s kriz\u0117, pirmieji savaranki\u0161kumo protr\u016bkiai kyla anks\u010diau, kartais jau
\ndvej\u0173 metuk\u0173. Angel\u0117lis pradeda prie\u0161intis t\u0117veli\u0173 nuomonei, \u0161aukti, o kai \u0161ie
\nko nors neleid\u017eia, protestuoja r\u0117kdamas ir gri\u016bdamas ant grind\u0173. To nereik\u0117t\u0173
\nvertinti kaip kaprizo. Taip pyplys tiesiog i\u0161sako savo nuomon\u0119, o suaugusiesiems
\nreikia priprasti, kad pama\u017eu tampa asmenybe.<\/p>\n
\nlyderiu, tro\u0161kimas sustiprinti pozicijas, parodyti, kad taip pat turi savo
\nnuomon\u0119. Tai \u012fprastas sveiko vaiko elgesys. Gyvojoje gamtoje vyksta pana\u0161iai.
\nPavyzd\u017eiui, \u012f namus parsine\u0161to \u0161uny\u010dio po\u017ei\u016bris \u012f \u0161eim\u0105 kaip \u012f gauj\u0105, tarp jos
\nnari\u0173 instinktyviai ie\u0161ko sau vietos, bando vadovauti \u201eparadui”, kol galiausiai
\nvien\u0105 \u0161eimos nar\u012f pripa\u017e\u012fsta vadu. Vaikas savo vietos ie\u0161ko antraisiais
\ntre\u010diaisiais gyvenimo metais. Jis nes\u0105moningai nori b\u016bti auk\u0161\u010diau u\u017e t\u0117vus. Bet
\nda\u017eniausiai nebando b\u016bti vir\u0161esnis u\u017e t\u0117t\u012f, kurio balsas, intonacija,
\npasitik\u0117jimas savimi rodo: \u201eEsu u\u017e tave stipresnis ir man\u0119s nenurungsi.” Retas
\nvaikas gali suduoti t\u0117\u010diui per veid\u0105, spjauti, tampyti u\u017e plauk\u0173. Bet su mama
\nelgiasi be skrupul\u0173: pliauk\u0161teli ranka, \u012f\u017enybia ir pan.<\/p>\n
\n\u201eEik, padaryk man valgyti”, o moteris, tuo laiku \u017ei\u016brinti serial\u0105, atsisako,
\nsupyk\u0119s pakelia bals\u0105. \u017dmona, manydama, kad vyras jos nesupranta, apsiverkia”, –
\nsako psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 V.Grigali\u016bnien\u0117.<\/p>\n
\nnetinka? T\u0117veliai nesupranta, ko jis nori, ir negali pad\u0117ti. Ir mes kartais
\nb\u016bname suirz\u0119, i\u0161 lovos i\u0161lipame ne ta koja, viskas mums kli\u016bva, pykstame ant
\nsutuoktinio, vaiko ar bendradarbio. Juk b\u016bna dien\u0173 lyg ty\u010dia. Bet jos praeina.
\nIr vaikui tas pats. T\u0117veliai tur\u0117t\u0173 suvokti, kad tai nat\u016bralu, kad ir jis turi
\nteis\u0119 \u012f jausmus. A\u0161aromis vaikas tarsi parodo nor\u0105, kad viskas b\u016bt\u0173 taip, kaip
\nbuvo iki o\u017eiuk\u0173, bet tuo pa\u010diu metu nori pademonstruoti, kad yra stiprus, ir
\ni\u0161bandyti mamos kantryb\u0119. Gal ji pagail\u0117s ir visk\u0105 metusi atb\u0117gs, paguos?<\/p>\n
\ndvimetis ar trimetis dar negali pasakyti: \u201eA\u0161 pykstu, esu piktas, man blogai.”
\nTod\u0117l visas blogas emocijas rei\u0161kia verksmu. Verksmo nereikia bijoti. \u012e ma\u017eylio
\nnepasitenkinim\u0105, a\u0161aras ir riksm\u0105 reaguokite ramiai, be pyk\u010dio, bet jei klykia
\nar puola ant \u017eem\u0117s, netoleruokite. Reikia leisti vaikui papykti, tod\u0117l
\npasakykite: \u201eSuprantu, tu pyksti, nenori tvarkyti \u017eaisliuk\u0173. Tu gali pykti, o
\nmes su broliu eisime pie\u0161ti. Kai paverki, pa\u0161auksi, gal\u0117si ateiti pas mus ir mes
\nkartu pie\u0161ime.” Taip neskatinsite blogo vaiko elgesio ir parodysite, kad gali
\nrinktis: toliau protestuoti ir rodyti o\u017eius arba ateiti ir gra\u017eiai bendrauti.<\/p>\n
\nblogus jausmus. Tod\u0117l \u017einia apie maloni\u0105 veikl\u0105 daug grei\u010diau u\u017egesina o\u017ei\u0161k\u0105
\npriepuol\u012f. Tikrai n\u0117 vienas vaikas nesirinks ilgiau verkti. Jam r\u016bp\u0117s su mama
\nskaityti, pie\u0161ti, kepti pyrag\u0105. Vaikui did\u017eiausia bausm\u0117 – netekti malonios
\nveiklos. Taigi skatinant galima \u012fveikti o\u017eius. \u017dinoma, suveikia ir konkurencija.
\nMa\u017eajam mai\u0161tautojui r\u016bpi: kaip be jo mama su broliu spalvins knygeles? Jis
\nsupranta, kad norint spalvinti kartu reikia baigti verkti.<\/p>\n
\nmat kad suvokt\u0173, jog gali rinktis, reikia daugiau laiko. Bet jei t\u0117vai i\u0161kart
\ntinkamai reaguoja, gali ir nesio\u017eiuoti: nors vaikas i\u0161gyvens asmenyb\u0117s kriz\u0119,
\nnepuls ant \u017eem\u0117s, tik pasakys, kad to nedarys, ir stov\u0117s nusisuk\u0119s.<\/p>\n
\n\u012fmanoma. Tik reikia apsiginkluoti kantrybe ir suprasti, kad prie\u017eastis – ne
\nvaikas. Da\u017eniausiai kaip tik suaugusieji daro klaid\u0173, netinkamai elgiasi, deja,
\nda\u017enai to nepripa\u017e\u012fsta. Jei matote, kad negalite \u012fveikti vaiko o\u017ei\u0173, kreipkit\u0117s
\n\u012f vaik\u0173 psicholog\u0105.<\/p>\n
\nvisus o\u017eiukus labai gerai i\u0161vaiko dir\u017eiukas ar ryk\u0161t\u0117. Jie turi teis\u0119 rinktis.
\nElgesio normas mu\u0161amas vaikas \u012fsis\u0105monins per skausm\u0105 ir i\u0161 baim\u0117s neprotestuos.
\nToks o\u017eiuk\u0173 varymo b\u016bdas galb\u016bt b\u016bt\u0173 tinkamesnis labai temperamentingam vaikui –
\ncholerikui ir sangvinikui. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 mu\u0161ti vaik\u0105 nevalia, kaip sakoma,
\nsmurtas gimdo smurt\u0105. Jei prie\u0161 vaik\u0105 labai da\u017enai smurtaujama, tik\u0117tina, kad
\nprad\u0117j\u0119s lankyti mokykl\u0105 i\u0161kilusius sunkumus spr\u0119s skriausdamas u\u017e save
\nsilpnesnius, nes to bus i\u0161mok\u0119s namie.<\/p>\n
\ntenai”, taip pat negalima. Tada ma\u017eylis manys, kad t\u0117vai yra kalti, ir toliau
\nsri\u016bbaus jau ne tik i\u0161 pyk\u010dio, bet ir d\u0117l to, jog jau\u010diasi nesuprastas. U\u017edarym\u0105
\njis suprast\u0173 kaip nepelnyt\u0105 bausm\u0119. Juk bausti u\u017e savo nuomon\u0119 negalima.
\nR\u0117kdamas ma\u017eylis parodo nepasitenkinim\u0105, kad t\u0117veliai su ja nesutiko. Be to,
\nkitame kambaryje u\u017edarytas vaikas negauna jokios alternatyvos. Na ir kas, kad
\nliausis verkti? Tad verkia toliau. Tai u\u017eburtas ratas. Tad kaip t\u0117veliams elgtis?
\nPasakyti, kad vaikas gali pykti, o kai nustos, pasi\u016blyti koki\u0105 nors jam tinkam\u0105
\nveikl\u0105. Tada i\u0161eiti ir palikti j\u012f ten, kur s\u0117di, o ne i\u0161vesti \u012f kit\u0105 kambar\u012f.
\nVaikas, kuriam t\u0117vai da\u017enai neleid\u017eia rodyti jausm\u0173, uoliai ugdo kalt\u0117s, g\u0117dos
\njausm\u0105, tad v\u0117liau ma\u017eylis gali susirgti psichosomatine liga (be jokios fizin\u0117s
\nprie\u017easties skaud\u0117s galv\u0105, pilv\u0105 ir pan.). Juk vaikas u\u017egniau\u017eia kylan\u010dius
\njausmus, o u\u017egniau\u017eti jausmai kai kada ima ir prasiver\u017eia. Geriau, kai vaikas
\npykt\u012f i\u0161lieja kum\u0161\u010diuodamas pagalv\u0119 ar lovos kra\u0161t\u0105.<\/p>\n
\nepilepsija, nes isterijos priepuolis gali b\u016bti \u012f j\u0105 pana\u0161us: i\u0161 burnos teka
\nseil\u0117s, i\u0161 pyk\u010dio vaikui suspaudus raumenukus pam\u0117lsta veidukas. T\u0117veliai puola
\nvaik\u0105 kelti, ne\u0161ioti, d\u0117l \u0161ventos ramyb\u0117s leid\u017eia visk\u0105, ko tik nori. Toks
\nelgesys gali formuoti isterin\u0119 asmenyb\u0119, nes ma\u017eylio pas\u0105mon\u0117je atsiranda
\nnuostata, kad r\u0117kiant ir puolat ant \u017eem\u0117s t\u0117veliai tenkina visus poreikius.
\nT\u0117veliai tur\u0117t\u0173 pagalvoti, ko i\u0161 ties\u0173 linki savo vaikui, ko patys nori: ramyb\u0117s
\nar auginti sveik\u0105 asmenyb\u0119. Visada yra alternatyva: elgtis taip, kaip jau yra
\nprat\u0119, arba keistis. Vaikas i\u0161 prad\u017ei\u0173 nesupras pasikeitusio t\u0117v\u0173 elgesio, bet
\n\u017eengti \u017eingsn\u012f \u012f permainas reikia, negalima toleruoti kaprizingo elgesio.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nnenor\u0117t\u0173 gird\u0117ti. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3779,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3778","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3778","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3778"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3778\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3779"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3778"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3778"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3778"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3778"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3778"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}