Visi esame gird\u0117j\u0119 istorij\u0173, kai po galvos traumos ar i\u0161sigand\u0119s vaikas prad\u0117jo
\nmik\u010dioti. I\u0161 ties\u0173 patirta baim\u0117, stresas – tik paskutinis la\u0161as, perpild\u0119s
\ntaur\u0119. Apie tai, kod\u0117l paveld\u0117t\u0105 polink\u012f mik\u010dioti turintis ma\u017eylis kalb\u0117damas
\npradeda u\u017esikirsti, kaip jam pad\u0117ti, pasakoja logoped\u0117 Gintara Povilaitien\u0117. <\/p>\n
Mik\u010diojimo \u0161aknys Mik\u010diojimo \u201enei\u0161auga\u201d Prad\u017ei\u0173 prad\u017eia Pagalba vaikui Dienos re\u017eimas. <\/strong>Ma\u017eyliui prad\u0117jus mik\u010dioti 1-2 sav. \u012f dar\u017eel\u012f neveskite. Tvarkinga dienotvark\u0117.<\/strong> Dienos re\u017eimas never\u010dia ka\u017eko atsisakyti. Tereikia Kv\u0117pavimo ir kalbos derm\u0117.<\/strong> Kad dingt\u0173 spazmai, svarbu atpalaiduoti kalbos L\u0117ta kalb\u0117sena. <\/strong>Kalb\u0117kite l\u0117tai. Vaikas nevalingai perims j\u016bs\u0173 kalb\u0117sen\u0105 \u0160alin baim\u0119! <\/strong>Svetimo ma\u017eylis vaikas drovisi, jam girdint bijo kalb\u0117ti (akyt\u0117s Vaistai.<\/strong> Ar reikia vaik\u0105 gydyti vaistais, nervus raminan\u010diomis Visi esame gird\u0117j\u0119 istorij\u0173, kai po galvos traumos ar i\u0161gand\u0119s vaikas prad\u0117jo mik\u010dioti. I\u0161 ties\u0173 patirta baim\u0117, stresas – tik paskutinis la\u0161as, perpild\u0119s taur\u0119. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3782,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3781","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3781","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3781"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3781\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3782"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3781"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3781"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3781"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3781"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3781"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/strong>
\nMik\u010diojimas – kalbos padarg\u0173 spazmai. Vaikas gali prad\u0117ti mik\u010dioti po kokios
\nnors traumos. Ta\u010diau da\u017eniausiai tai \u012fvyksta d\u0117l nestabilios, jautrios vaiko
\nnerv\u0173 sistemos. Atsiradus prie\u017eas\u010diai, tarkim, i\u0161sigandus, suspazmuoja gerklyt\u0117 ir
\ntariami \u017eod\u017eiai ima strigti pusiaukel\u0117je.
\nGenetinis polinkis. Polink\u012f mik\u010dioti ma\u017eylis gali paveld\u0117ti. Prigimt\u012f pa\u017eadina
\ngyvenimo aplinkyb\u0117s. Norint u\u017e\u010diuopti tikras prie\u017eastis, kurios sudar\u0117 s\u0105lygas
\ni\u0161l\u012fsti prigim\u010diai, ir vaikui pad\u0117ti, reikia daug bei subtiliai bendrauti su
\nt\u0117vais. Jie patys prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017eniausiai nepastebi ar nesupranta, o apie savo
\nsantykius su vaiku neretai vengia kalb\u0117ti. Logopedas neva be reikalo smalsauja.
\nReikalavim\u0173 na\u0161ta. Gyvenimo tempas, vaikui keliami dideli reikalavimai – kelias
\nmik\u010diojimo link, nes d\u0117l intensyvaus ugdymo pertempiama nerv\u0173 sistema. Juk ne
\nveltui i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse mik\u010diojan\u010di\u0173j\u0173 yra daugiau. \u017dinoma, jei kit\u0173
\n\u012ftampos prie\u017eas\u010di\u0173 n\u0117ra, polink\u012f mik\u010dioti turin\u010dio vaiko kalba gali ir
\nnesutrikti. Ta\u010diau da\u017enai sergantis, jautrus, kompleksuotas ma\u017eylis pal\u016b\u017eta.
\nNervus taip pat gali \u201ei\u0161derinti\u201d skirtingi t\u0117\u010dio ir mamos reikalavimai. Pvz.,
\nt\u0117tis neleid\u017eia ma\u017eiukui pasirinkti, kategori\u0161kai i\u0161r\u0117\u017eia: \u201ePasakiau ir \u0161venta!\u201d,
\no \u0161velni, gera, at\u017eal\u0117l\u0119 dievinanti mama pagaili. O gal aukl\u0117jimas nenuoseklus
\nd\u0117l kartu gyvenan\u010di\u0173 seneli\u0173, kit\u0173 kasdien su vaiku s\u0117din\u010di\u0173 \u017emoni\u0173? \u012etempiamos
\nir v\u0117l atleid\u017eiamos vadel\u0117s, ma\u017eiukas pradeda nervintis, tad d\u0117l menkiausios
\nprie\u017easties jis gali prad\u0117ti mik\u010dioti. Jei \u0161eima nepakei\u010dia bendravimo b\u016bdo,
\napmaudu, bet logopedas beveik negali pad\u0117ti.
\nMin\u010di\u0173 daugiau nei \u017eod\u017ei\u0173. Kai pyplys dar beveik nekalba, b\u016bsim\u0105 b\u0117d\u0105 i\u0161duoda
\nkalbant dr\u0117kstan\u010dios rankyt\u0117s, nervingi judesiai, ilgesnis tarsi \u017euvyt\u0117s
\n\u012fkv\u0117pimas. Sulaukus 2 m. ir daugiau, kai suintensyv\u0117ja kalbos raida, mik\u010diojama
\nsmarkiau. Ypa\u010d tada, kai vaikas nori papasakoti apie tai, ko nelabai supranta,
\nkai mintys tampa greitesn\u0117s u\u017e \u017eod\u017eius. Kalb\u0117ti skubant, netaisyklingai
\nkv\u0117puojant gali tapti \u012fpro\u010diu. Tod\u0117l mama, pajutusi bet kok\u012f kalbos trukd\u012f,
\ntur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f logoped\u0105. Jis su vaiku atsargiai pabendraut\u0173. O kai mama
\nateit\u0173 be vaiko, paai\u0161kint\u0173, kas i\u0161 ties\u0173 yra, k\u0105 ir kaip reikia daryti.
\nDraugo \u012ftaka. Vaikas gali prad\u0117ti mik\u010dioti m\u0117gd\u017eiodamas draug\u0105, kuris jam yra
\nautoritetas, idealas. Taip pat pasteb\u0117ta, kad greitakalbis ir garsiakalbis
\nmik\u010dioja da\u017eniau nei kiti. Greitakalbyst\u0117 da\u017eniausiai yra paveldima, o garsi
\nkalb\u0117sena gali b\u016bti \u0161eimos \u012fprotis ar atsiradusi d\u0117l aplinkos poveikio. Jei mama
\nar aukl\u0117toja garsiai, pakeltu tonu kalba – ir vaikas garsiau tar\u0161ka. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nKeista, bet t\u0117vai pirmiausia kreipiasi \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. \u0160is nusiun\u010dia pas
\nneurolog\u0105. Labai da\u017enai pas logoped\u0105 ateina 4-5 m. vaiko t\u0117vai. Jie, paklausti,
\nkiek laiko vaikas mik\u010dioja, atsako: \u201e\u017dinote, jau dvejus metus… Buvom pas nerv\u0173
\ngydytoj\u0105. Jis sak\u0117, kad i\u0161augs, kad tai nieko baisaus\u201d. B\u016bna, neurologas i\u0161ra\u0161o
\nvaist\u0173, draud\u017eia lakstyti, va\u017ein\u0117ti dvira\u010diu, bet pacientui neger\u0117ja. \u201eVisoki\u0173
\nkurioz\u0173 i\u0161girstu i\u0161 mam\u0173, kartais net verkt norisi. Joms b\u016bt\u0173 labai pravartu
\ni\u0161girsti keli\u0173 specialist\u0173 nuomon\u0119. Ne d\u0117l to, kad vienas ar kitas blogas, ne
\ntuo metodu dirba. Papras\u010diausiai vaikai yra skirtingi ir reikia rasti kiekvienam
\nj\u0173 tinkam\u0105 metod\u0105. Tad jei prad\u0117jus lankytis pas logoped\u0105 kalba nesitaiso,
\nreikia kreiptis \u012f kit\u0105. Ta\u010diau jei mik\u010diojimo prie\u017eastis nepa\u0161alinama, deja,
\nnegali pagelb\u0117ti joks b\u016bdas ir joks logopedas\u201d, – sako logoped\u0117 G.Povilaitien\u0117.<\/p>\n
\n<\/strong>
\nLabai svarbu pasteb\u0117ti pa\u010di\u0105 prad\u017ei\u0105, kai pagalba vaikui b\u016bna efektyviausia.
\nVaikas, mik\u010dioti prad\u0117j\u0119s suintensyv\u0117jus kalbos raidai, po keli\u0173 pratyb\u0173 kuo
\npuikiausiai kalba neu\u017esikirsdamas. B\u0117da gali net nepasikartoti. Kai kalba
\nstringa d\u0117l neurologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, logopedo pagalba da\u017enai b\u016bna laikina.
\nVaikas tik i\u0161moksta kalbos tr\u016bkum\u0105 pridengti nuo aplinkini\u0173. Juk prie\u017eastis
\nslypi giliai smegenyse ir laukia palankios valandos: ligos, nuovargio, streso.
\nTarkim, vaikas pradeda lankyti mokykl\u0105, pasikei\u010dia aplinkyb\u0117s. Jos baugina
\npirmok\u0117l\u012f, tad jau\u010diasi nesaugus ir v\u0117l pradeda mik\u010dioti.
\nKai kurie t\u0117veliai girdi, kad vaikas u\u017esikerta, bet niekur nesikreipia. Kam? Juk
\ntr\u016bkumo visai pa\u0161alinti beveik ne\u012fmanoma. Bet daug ko mes nei\u0161vengiame (nuovargio,
\nlig\u0173, stres\u0173, konflikt\u0173), bet stengiam\u0117s suma\u017einti ir pagerinti savijaut\u0105. Nieko
\nnedarant vaiko asmenyb\u0117 gali pakisti. Vaikas taps u\u017edaras, nedr\u0105sus, kankins
\nmenkaverti\u0161kumo jausmas, negal\u0117s pasirinkti norimos specialyb\u0117s… Tad reikia
\nstengtis jam pad\u0117ti, net ir nesitikint b\u0117d\u0105 negr\u012f\u017etamai i\u0161rauti su visomis
\n\u0161aknimis. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nKo gero, didesn\u0119 \u012ftak\u0105 vaikui turi ne specialistas, o t\u0117veli\u0173 pastangos. \u0160tai
\nkeletas patarim\u0173.<\/p>\n
\nStenkit\u0117s jo nekalbinti. Susitarkite, kad paklaustas tik link\u010dios arba purtys
\ngalvyt\u0119. \u017daiskite \u017eaidim\u0105 \u201eTylos karalius\u201d (kas ilgiau i\u0161bus nekalb\u0117j\u0119s). Deja,
\ndaugelis \u0161eim\u0173 negali vaiko palikti namie. O esant triuk\u0161mingai dar\u017eelio
\naplinkai nor\u0117damas k\u0105 nors pasakyti, jis turi stengtis perr\u0117kti kitus. Kuo
\ngarsiau, tuo labiau spazmuoja kalbos organai…<\/p>\n
\nsteb\u0117ti vaik\u0105 ir visk\u0105 tvarkingai sud\u0117lioti. K\u0105 ir kaip? Vieno patarimo visiems
\nn\u0117ra. J\u016bs esate geriausiai matote, ko reikia griebtis. Ma\u017eyliui, be abejo,
\nb\u016btinas dienos miegas. Jei jis ,,i\u0161sikovoja\u201d teis\u0119 neiti pogulio, vakare jis
\nlabai nori miego. Tai kenkia nerv\u0173 sistemai. Patarkite jam bent pails\u0117ti, juolab
\njei po piet\u0173 eina \u012f b\u016brel\u012f. Prie\u0161 tai tegul neb\u0117ga \u012f lauk\u0105, bet pasiklauso
\nramios muzikos, pasakos. Gal net ir u\u017esn\u016bs? Jei vaikas dien\u0105 dar\u017eelyje nemiega,
\nnes vakare gulasi v\u0117lai ir ryte keliasi v\u0117lai, pama\u017eu j\u012f guldykite vis anks\u010diau.
\nSutvarkius re\u017eim\u0105 vaikas ma\u017eiau mik\u010dioja.<\/p>\n
\npadargus, atlikti kv\u0117pavimo pratimus. Kv\u0117pavim\u0105 su kalba padeda derinti
\neil\u0117ra\u0161\u010diai, eiliuotos pasakos. N\u0117 vienas mik\u010dius, kai deklamuoja, dainuoja ar
\nvienas tyliai bendrauja su \u017eaislais, nemik\u010dioja! Tad patarkite vaikui: \u201eTu
\ndeklamavai eil\u0117ra\u0161tuk\u0105 skland\u017eiai. Matei? Tad galima padaryti tarsi apgavyst\u0119 –
\nkalb\u0117ti lyg dainuotum\u201d. Vaikas pabando. Kai pavyksta, \u0161\u012f patarim\u0105 priima vos ne
\nkaip stebukl\u0105, pradeda stengtis. Taip pats sau pad\u0117ta.<\/p>\n
\nir greitakalb\u0117 pama\u017eu dings. Kai vaikas nori greitai pasakyti, jaudinasi,
\npaimkite j\u012f u\u017e rankos, apkabinkite ir nuraminkite: \u201eTu juk visk\u0105 \u017einai, bet
\ntruput\u012f pagalvok ir tada pasakysi neu\u017esikirsdamas\u201d. Prisilietimas, geras \u017eodis
\nvisuomet ramina, teikia pasitik\u0117jimo savimi.<\/p>\n
\nb\u0117gin\u0117ja, vengia pa\u0161nekovo aki\u0173, trina rankytes, mind\u017eikuoja). Kol vaikas
\nnenugali baim\u0117s, kalba stringa. Tod\u0117l reikia j\u0105 ma\u017einti. \u017dod\u017eiai – \u201eTai nieko
\nbaisaus. Viskas bus gerai\u201d ne\u012ftikina. Be to, nes\u0105\u017eininga \u017ead\u0117ti, kad kalba
\npasitaisys. Vaikas laukia, tiki, stengiasi, o viskas lieka kaip buv\u0119, tad gali
\npulti \u012f nevilt\u012f. Mokykite prisitaikyti, kalb\u0117ti taip, kad tr\u016bkumas u\u017esiglaistyt\u0173:
\n\u201eKai nesijaudinsi, ma\u017eiau u\u017esikirsi. Bet ir mik\u010diodamas tu netampi kitoks,
\nblogesnis nei kiti. Jei jauti, kad ka\u017ekas u\u017espaud\u017eia gerkl\u0119, \u012fkv\u0117pk oro,
\nstabtel\u0117k ir v\u0117l kalb\u0117k. Taip vaikai nepasteb\u0117s, kad tau nesiseka\u201d. Pasakykite,
\nneva ir jums taip buvo arba pa\u017einojote mik\u010diojant\u012f berniuk\u0105. Jis buvo \u0161aunus,
\ngabus, mok\u0117jo konstruoti laiv\u0105 (ar kt.) ir nors mik\u010diojo, visi myl\u0117jo. I\u0161gird\u0119s
\n\u201egyvenimi\u0161k\u0105\u201d pavyzd\u012f, su\u017eino es\u0105s toks ne vienas, patiki, kad ir jis bus
\nmylimas, kad pasaulis d\u0117l tokios b\u0117dos nesugri\u016bva. Tokie patarimai vaikui
\nkartais labai padeda.<\/p>\n
\nvaista\u017eol\u0117mis, sprend\u017eia gydytojas. Kartais prireikia didel\u0117s vaist\u0173 doz\u0117s (da\u017eniau
\npadeda i\u0161 pat prad\u017ei\u0173, teikiant skubi\u0105 pagalb\u0105). Taip mik\u010diojantis vaikas
\nnepagydomas, tik leid\u017eiama pails\u0117ti nerv\u0173 l\u0105stel\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"