Kai vaikui rieda a\u0161aros kaip pupos, da\u017enai pasakome: neverk! Kai pyksta,
\nsakome: \u201enepyk”. Ar gerai elgiam\u0117s tramdydami vaiko jausmus?<\/p>\n
Konsultuoja psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 R\u016bta Ba\u010diulyt\u0117<\/p>\n
Grupin\u0117s terapijos seanse s\u0117di i\u0161vaizdus vaikinas, koki\u0173 25-eri\u0173 met\u0173. Balti
\nmar\u0161kiniai, kaklarai\u0161tis, madingas kostiumas ir batai taip nublizginti, kad
\njuose atsispindi, kas vyksta sal\u0117je. Vaikinas s\u0117di pavyzdingai i\u0161tiesta nugara,
\ntvarkingai susid\u0117j\u0119s rankas ant keli\u0173. Jo veidas tarsi akmeninis, akys \u0161altos,
\ntod\u0117l primena labiau statul\u0105, nei gyv\u0105, jaun\u0105 \u017emog\u0173. Kai jo paklausi, k\u0105 \u0161iuo
\nmetu jau\u010dia, sako nieko, nors visi kiti grup\u0117s dalyviai mato, kad jaunuolis, net
\nkunkuliuoja i\u0161 pyk\u010dio. Kas jam yra? Meluoja? Ne. Jis papras\u010diausiai ne\u017eino, kas
\nsu juo vyksta. Jis tikrai nesupranta, kad pavzd\u017eiui, \u0161iuo metu pyksta, kad vakar
\nbuvo li\u016bdna. Net ne\u017eino, ar myli savo mergin\u0105. Be to, vaikinas turi ir sveikatos
\nproblem\u0173, skrand\u017eio op\u0105 ir \u201e\u0161uoliuojant\u012f kraujosp\u016bd\u012f”. Prireiks dar dviej\u0173 met\u0173,
\nkol jis i\u0161moks suprasti ir pasakyti: \u201edabar a\u0161 supykau”. ]<\/p>\n
Paklausite, kod\u0117l ra\u0161au apie suaugus\u012f \u017emog\u0173? Tod\u0117l, kad ka\u017ekada jis buvo vaikas,
\nkuris ir verkdavo, ir juokdavosi, ir supykdavo, myl\u0117jo ir d\u017eiaug\u0117si. Kur pdingo
\njo jausmai?<\/p>\n
Svarbu ne tik protas, bet ir emocijos<\/strong><\/p>\n Geb\u0117jimas jausti, jausmus \u012fvardinti ir i\u0161reik\u0161ti yra vadinamas emociniu Jausm\u0173 mokosi namuose<\/strong><\/p>\n Jausmus galima ugdyti ir lavinti nuo pat k\u016bdikyst\u0117s. Ta\u010diau jeigu t\u0117vai yra Tarpusavio santykiai<\/strong><\/p>\n Labai svarbu mok\u0117ti jausti, jausmus atpa\u017einti, \u012fvardinti bei i\u0161reik\u0161ti Jausm\u0173 prigimtis<\/strong><\/p>\n Jeigu \u017emogus nuolatos slopina jausmus, nejau\u010dia nei pasitenkinimo, nei gyvenimo Pyktis. <\/strong>Pagrindin\u0117 jo funkcija yra ginti savo teritorij\u0105, nors tai skamba Baim\u0117. <\/strong>Pagrindin\u0117 jos funkcija yra apsaugoti. Jeigu kyla kokia nors reali Li\u016bdesys.<\/strong> Li\u016bdime ko nors netek\u0119, su kuo nors i\u0161siskyr\u0119 ir t.t. Li\u016bdesys D\u017eiaugsmas. <\/strong>Labai atvira emocija, skirta tam, kad savo susijaudinimu, Kiekviena emocija turi savo funkcij\u0105 ir bandymas tai neigti ar slopinti nieko Mokome reik\u0161ti jausmus<\/strong><\/p>\n Jeigu j\u016bs\u0173 ma\u017eylis supyko ir paspyr\u0117 k\u0117d\u0119, pirmiausia pasakykite jam: \u201etu Kai vaikui rieda a\u0161aros kaip pupos, da\u017enai pasakome: neverk! Kai pyksta,
\nintelektu arba ra\u0161tingumu. Gyvenime yra svarb\u016bs ne tik protiniai sugeb\u0117jimai,
\nmok\u0117jimas abstrak\u010diai m\u0105styti, analizuoti, bet ir jausti. Mokslininkai atliko
\ndaugyb\u0119 studij\u0173, kuriomis \u012frod\u0117, kad vaikai, kurie i\u0161 prigimties pasi\u017eymi auk\u0161tu
\nemociniu intelektu, jau dar\u017eelyje skiriasi nuo bendraam\u017ei\u0173. Jie lengviau
\nbendrauja, grei\u010diau u\u017emezga pa\u017eintis. Kod\u0117l? Nes jau\u010dia ne tik savo pa\u010di\u0173, bet
\nir kit\u0173 emocijas. Toks vaikas, pamat\u0119s, kad kitas li\u016bdi, prieis ir j\u012f apkabins,
\npaglostys. Ras bendr\u0105 kalb\u0105 ir su dar\u017eelio aukl\u0117tojomis, ir su mokyklos
\nmokytojais. Beje, jie jau ir k\u016bdikyst\u0117je yra kitokie: prikausto savo \u0161ypsena,
\nbandymu bendrauti, geriau supranta mam\u0105, jos balso intonacijas. V\u0117liau, jeigu
\n\u0161ios savyb\u0117s n\u0117ra slopinamos, jie b\u016bna itin auk\u0161to emocinio intelekto. Nors
\nemocinis intelektas yra daugiau prigimtinis nei i\u0161ugdomas, vis d\u0117l to, \u0161iek tiek
\nj\u012f galima ir ugdyti.<\/p>\n
\nvisi\u0161kai nejausmingi ir niekada niekaip nerei\u0161kia emocij\u0173 bei j\u0173 ne\u012fvardija,
\nma\u017eylis i\u0161 j\u0173 nieko nepasimokys ir netaps emoci\u0161kai ra\u0161tingas. Jeigu t\u0117vai savo
\njausmus i\u0161rei\u0161kia, pavyzd\u017eiui, ne tik parodo, kad pyksta, bet ir pasako: \u201ea\u0161
\npykstu”, \u201eli\u016bd\u017eiu”, \u201ed\u017eiaugiuosi”, vaikas tai gird\u0117damas taip pat mokosi
\n\u012fvardinti jausmus. Dar labiau i\u0161prus\u0119 t\u0117vai vaikui, kai \u0161is, pavyzd\u017eiui,
\nnukrenta ir susimu\u0161a, pasako: \u201edabar tau skauda, tod\u0117l verki” arba \u201etau li\u016bdna,
\ntod\u0117l verki”. Taip aukl\u0117jami vaikai jau dar\u017eelyje puikiai moka \u012fvardinti savo
\njausmus. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je da\u017eniausiai jausmai ir emocijos
\nyra nustumiami \u012f antr\u0105 plan\u0105, o \u017emogus tampa tarsi \u012frankis, skirtas tik tam, kad
\nk\u0105 nors nuveikt\u0173, tarsi b\u016bt\u0173 bejausmis akmuo. Ypa\u010d da\u017enai vyrai klausia, k\u0105
\ndaryti, kad nieko nejaust\u0173 ir visada gal\u0117t\u0173 \u0161altakrauji\u0161kai m\u0105styti. Klausia,
\nnes \u012fsivaizduoja, kad jausmai gyvenime tik trukdo, nors i\u0161 ties\u0173 yra atvirk\u0161\u010diai.
\nEmocijos padeda prisitaikyti prie aplinkos, reaguoti \u012f viduje kylant\u012f skausm\u0105,
\ntvarkytis su pyk\u010diu. Jeigu, pavyzd\u017eiui, suprantame, kad ka\u017ekas mums yra negerai,
\nbet \u0161iuo metu neturime sau laiko, nes reikia dar daug darb\u0173 nuveikti, ir d\u0117l to
\nvidin\u012f skausm\u0105 nuslopiname, jis niekur nedingsta. Ateis laikas, kai jis smogs su
\nkaupu kokia nors fizine liga.<\/p>\n
\ntarpusavio santykiuose. Bet jeigu \u017emogus nejau\u010dia, kas su juo vyksta, na \u017eino,
\nkad ka\u017ekas vyksta, bet ne\u012fsivaizduoja, kas, niekada nesugeb\u0117s su kitu \u017emogumi
\nu\u017emegzti artimo ry\u0161io. O juk kiekvienas turi \u012fgimt\u0105 poreik\u012f artimai bendrauti
\nbent su vienu \u017emogumi. Galima gerai atlikti savo pareigas, tiksliai ir tobulai
\njud\u0117ti lovoje, bet…jei tie judesiai bus bejausmiai, ka\u017ein, ko bus verti? Tai
\ntik gyvenimas su \u012fsipareigojimais.<\/p>\n
\nd\u017eiaugsmo. Gyvena kaip robotas. Emocijas mums suteik\u0117 pati gamta ir visos jos
\nturi savo funkcijas. \u0160tai keletas:<\/p>\n
\nlabai archaji\u0161kai. Pyk\u010dio funkcija yra iki \u0161iol gynybin\u0117. Mes supykstame, kai
\nkas nors per\u017eengia m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 nustatytas ribas, kai yra pa\u017eeid\u017eiamos m\u016bs\u0173
\nvertyb\u0117s. Kai \u017emon\u0117s sako, kad nor\u0117t\u0173 niekada nepykti, jie nesuvokia, kad pyktis
\nsavaime n\u0117ra blogas dalykas. Tai t\u0117ra \u012fsp\u0117jimas, kad reikia ko nors imtis, k\u0105
\nnors daryti. \u0160tai, jeigu u\u017esidega automobilio lemput\u0117, signalizuojanti, kad tuoj
\nbaigsis kuras, mes va\u017eiuojame \u012f degalin\u0119 ir jo prisipildome. Negi persp\u0117jimas
\nyra blogai? Ne, tiesiog \u012f pykt\u012f reikia i\u0161mokti reaguoti kaip \u012f raudon\u0105 lemput\u0119
\nir jau vadovaujantis ne emocijomis, o protu, ie\u0161koti prie\u017easties, kod\u0117l supykome
\nir priimti atitinkamus sprendimus, kaip elgtis toliau.<\/p>\n
\narba \u012fsivaizduojama gr\u0117sm\u0117, mes i\u0161sig\u0105stame, neretai taip save apsaugome nuo
\nnelaim\u0117s. Tarkim, jeigu stovime prie auk\u0161to skard\u017eio, nenukrentame \u017eemyn, nes
\nbijome per arti prieiti. (Da\u017eniausiai labai arti prieina paaugliai, bet jiems
\nb\u016bdinga save i\u0161bandyti ir nugal\u0117ti baim\u0119, bet suaug\u0119s \u017emogus arba ma\u017eas vaikas
\nper arti neprieis).<\/p>\n
\npriver\u010dia pasitraukti \u012f save, pab\u016bti vienu du su savo mintimis. Taip tarsi
\ni\u0161silai\u017eome savo \u017eaizdas. Tod\u0117l ir sakome, apie pavyzd\u017eiui, artimo netekus\u012f
\n\u017emog\u0173, kad reikia jam duoti laiko i\u0161li\u016bd\u0117ti.<\/p>\n
\npakyl\u0117jimu pasidalintume su kitais. Ko gero, labai nedaug kas pats vienas i\u0161
\nd\u017eiaugsmo \u0161okin\u0117ja ir ploja delnais. D\u017eiaugsmo funkcija yra apjungti, suvienyti,
\ndalintis laime su kitais.<\/p>\n
\ngera nesuteiks. Atsisak\u0119 emocij\u0173, atsisakome dalies sav\u0119s. Negalime nupjauti j\u0173
\ntarsi nud\u017ei\u016bvusios med\u017eio \u0161akos ir numesti \u012f \u0161al\u012f. Slopinamos emocijos
\npatyliukais \u201eardo” ir alina organizm\u0105.<\/p>\n
\nsupykai”, o po to b\u016btinai paai\u0161kinkite, kad k\u0117d\u0117 \u010dia niekuo d\u0117ta, ji nieko
\nnepadar\u0117, kit\u0105 kart\u0105 der\u0117t\u0173 b\u016bti atsargesniam ir k\u0117d\u0119 apeiti arba l\u0117\u010diau b\u0117gti.
\nJeigu vaikas \u012fspyr\u0117 mamai arba t\u0117\u010diui, jam taip pat reikia pasakyti: \u201etu supykai.
\nBet net tada, kai pyksti, negalima skaudinti ir mu\u0161ti kit\u0173 \u017emoni\u0173”. Taip ma\u017eylis
\nyra mokomas pa\u017einti savo emocijas ir jas reik\u0161ti. Ne spardymu, o kitokiais
\nb\u016bdais. Taip pat akcentuokite, kai ma\u017eylis d\u017eiaugiasi ar li\u016bdi. Normalu, kad
\n\u0161eimoje t\u0117vai ir pykstasi, ir d\u017eiaugiasi, ir apsikabina, ir pasibu\u010diuoja. Ir
\nvisus \u0161iuos jausmus vaikas turi matyti, nes i\u0161 j\u0173 mokosi atpa\u017einti, k\u0105 pats
\njau\u010dia.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nsakome: \u201enepyk”. Ar gerai elgiam\u0117s tramdydami vaiko jausmus?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3796,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3795","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3795","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3795"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3795\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3796"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3795"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3795"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3795"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3795"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3795"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}