{"id":3801,"date":"2010-04-18T01:00:00","date_gmt":"2010-04-18T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-04-18T01:00:00","modified_gmt":"2010-04-18T01:00:00","slug":"gime-svajoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gime-svajoti\/3801\/","title":{"rendered":"Gim\u0119 svajoti"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><strong>Atrodyt\u0173, kad u\u017esi\u0117mus rimtais moksliniais reikalais svajojimas tampa<br \/>\nvienu i\u0161 pagrindini\u0173 proto u\u017edavini\u0173 \u2013 nei\u0161senkantis i\u0161radingumo \u0161altinis ir<br \/>\nscena socialiniams \u012fg\u016bd\u017eiams repetuoti. Tai galb\u016bt netgi yra m\u016bs\u0173 s\u0105moningumo<br \/>\npagrindas. Galb\u016bt viskas, ko mums reikia &#8211; tai leisti savo mintims pakeliauti.<br \/>\nIr nedrausti to daryti ma\u017eiesiems.<\/strong><\/p>\n<p>Varn\u0173 skai\u010diavimas, oro pili\u0173 statymas, klajojimas padebesiais, fantazavimas.<br \/>\nNereikia daugyb\u0117s vien\u0105 ir t\u0105 pat\u012f rei\u0161kian\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kad suprastume, jog<br \/>\nsvajojimo mes nevertiname pernelyg teigiamai.<br \/>\nKiek mokinuk\u0173 buvo nubausta, i\u0161 kiek buvo pasi\u0161aipyta u\u017e tai, kad jie leido savo<br \/>\nmintims i\u0161keliauti ka\u017ekur toli, kai mokytoja ar mokytojas nor\u0117jo, kad jie<br \/>\nsusikaupt\u0173 ties kuo nors svarbiu?<br \/>\nTa\u010diau, pasak Washingtono universiteto St. Louise (JAV) neurologo Marcuso<br \/>\nRaichle, kiekvienas taip daro, \u201ejie \u017eino, kad jie taip daro ir \u017emon\u0117ms paprasta<br \/>\nsuprasti, kai t\u0105 daro kiti\u201c.<br \/>\nI\u0161 tikr\u0173j\u0173 psichologai ir neurologai mano, kad 15-50 proc. savo ne miego laiko<br \/>\nmes praleid\u017eiame svajon\u0117se \u2013 kitaip tariant, mintimis nuklyd\u0119 nuo savo<br \/>\ntiesioginio u\u017esi\u0117mimo ar i\u0161orinio dirgiklio pasineriame \u012f vidines mintis,<br \/>\nfantazijas ir jausmus.<br \/>\nO kai m\u016bs\u0173 smegenys neturi jokio rimto darbo, jos \u012fsijungia ir intensyviai<br \/>\nveiklai aktyvuoja vis\u0105 nervin\u012f tinkl\u0105, skirt\u0105 per\u017evalgai to, k\u0105 jau \u017einome ir<br \/>\nnauj\u0173 pasauli\u0173 \u012fsivaizdavimui \u2013 kitaip tariant, svajojimui.<br \/>\nTa\u010diau iki \u0161iol buvo manyta, kad svajojimas \u2013 tai ne \u0161iaip laiko gai\u0161imas, o<br \/>\nnetgi ka\u017ekas artimo patologijai. Senuose psichologijos vadov\u0117liuose \u012fsp\u0117jama,<br \/>\nkad pernelyg da\u017enas svajojimas gali past\u016bm\u0117ti \u012f beprotyb\u0119, o Pirmojo pasaulinio<br \/>\nkaro metais \u012f JAV kariuomen\u0117s klausimyn\u0105, buvo \u012ftrauktas teiginys \u201eA\u0161 da\u017enai<br \/>\nsvajoju\u201c, kuriuo buvo bandomi atsijoti \u012f neuroti\u0161kum\u0105 linkusius \u0161auktinius.<br \/>\nNetgi \u0161iais laikais mes taip netoleruojame d\u0117mesio nesukauptumo \u2013 ypa\u010d mokykl\u0173<br \/>\nklas\u0117se \u2013 kad netgi vaistais gydome \u012f svajones linkusius vaikus.<br \/>\n\u201ePer XX a. tik nedaugelis \u017emoni\u0173 tyr\u0117 svajojimo rei\u0161kin\u012f. Vyraujan\u010dioje<br \/>\npsichologijoje tai buvo i\u0161 esm\u0117s apleistas rei\u0161kinys\u201c, &#8211; &#8222;Psychology Today&#8221;<br \/>\nteig\u0117 Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) psichologas Jonathanas<br \/>\nSchooleris.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Atrodyt\u0173, kad u\u017esi\u0117mus rimtais moksliniais reikalais svajojimas tampa vienu i\u0161 pagrindini\u0173 proto u\u017edavini\u0173 \u2013 nei\u0161senkantis i\u0161radingumo \u0161altinis ir scena socialiniams \u012fg\u016bd\u017eiams repetuoti. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3802,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3801","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3801\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3801"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3801"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}