{"id":3805,"date":"2010-03-15T00:00:00","date_gmt":"2010-03-15T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-03-15T00:00:00","modified_gmt":"2010-03-15T00:00:00","slug":"paaugliai-izulus-nes-nepasitiki-savimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/paaugliai-izulus-nes-nepasitiki-savimi\/3805\/","title":{"rendered":"Paaugliai: \u012f\u017e\u016bl\u016bs, nes nepasitiki savimi?"},"content":{"rendered":"

\u201e\u012e\u017e\u016blus paauglys…\u201c, \u201e\u0160is jaunuolis elgiasi i\u0161\u0161aukian\u010diai…\u201c. J\u016bs
\nnustebsite, ta\u010diau psichologai mano, jog po tokiu elgesiu slepiasi sav\u0119s
\nnuvertinimas, ra\u0161o zdr.ru.<\/strong><\/p>\n

Vis\u0105 par\u0105 scenoje<\/strong><\/p>\n

Paauglyst\u0117je visada b\u016bna daug abejoni\u0173 ir neapsisprendimo. Tai paaugliai laiko
\nsave pa\u010diais protingiausiais ir svarbiausiais, \u2013 tiesiog Napoleonai, \u2013 tai
\nvisi\u0161kai save sumenkina. Psichologai turi paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l pasitik\u0117jimas
\nsavimi \u0161iame \u017emogaus am\u017eiuje taip svyruoja.
\nPaaugliai i\u0161gyvena \u201epasin\u0117rim\u0105 \u012f \u012fsivaizduojam\u0105 auditorij\u0105\u201c. Jie vis\u0105 laik\u0105
\njau\u010diasi, tarsi b\u016bt\u0173 scenoje ir juos steb\u0117t\u0173 milijonai aki\u0173. Jiems atrodo, kad
\nvisi juos stebi, girdi kiekvien\u0105 j\u0173 \u017eod\u012f ir visk\u0105 iki smulkmen\u0173 apie juos \u017eino.
\nD\u0117l to j\u0173 elgesys yra toks nenat\u016bralus \u2013 tai jie per daug susikaust\u0119, tai jie
\nelgiasi i\u0161\u0161aukian\u010diai. Ir vis d\u0117lto yra vaik\u0173, kuri\u0173 savigarba ne tik svyruoja,
\nta\u010diau ilgam lieka \u201edugne\u201c. Tokius vaikus \u201epakelti\u201c tur\u0117t\u0173 j\u0173 t\u0117vai.<\/p>\n

Ar J\u016bs\u0173 vaikas pasitiki savimi?<\/strong><\/p>\n

Nupie\u0161kite kelias vienodas vertikalias linijas. Auk\u0161\u010diausi ta\u0161kai \u2013 patys
\nprotingiausi, sveikiausi, mylimiausi, laimingiausi, stipriausi, turtingiausi ir
\npan. \u017emon\u0117s. \u017demiausi ta\u0161kai \u2013 atvirk\u0161\u010diai \u2013 patys kvailiausi, negra\u017eiausi,
\nnemylimiausi, nelaimingiausi, silpniausi ir pan. \u017emon\u0117s. Pa\u017eym\u0117kite vidurk\u012f.
\nPapra\u0161ykite vaiko ant vienos linijos pa\u017eym\u0117ti, jo manymu, savo viet\u0105, o ant
\nkitos linijos \u2013 kur nor\u0117t\u0173 b\u016bti. Jeigu jis save mato tarp vidurio ir trij\u0173
\nketvirtadali\u0173 (skai\u010diuojame nuo apa\u010dios), tai jis save truput\u012f pervertina (tai
\nn\u0117ra blogai). Ateityje jis nor\u0117s pakilti truput\u012f auk\u0161\u010diau. Jeigu jis save mato
\n\u017eemiau vidurio ar pa\u010diame auk\u0161\u010diausiame ta\u0161ke, jis save nuvertina.<\/p>\n

Baim\u0117 ir pagyr\u016bni\u0161kumas. <\/strong>Sav\u0119s nuvertinimas gali b\u016bti matomas ir
\nu\u017esl\u0117ptas. Matomas nuvertinimas pastebimas nesunkiai: vaikas savimi nepasitiki,
\nbijo, jog bus vertinamas. Jam nuolatos atrodo, kad visi nori j\u012f egzaminuoti ar
\nlyginti su kitais. Kaip beb\u016bt\u0173 keista, jis nesid\u017eiaugia savo s\u0117kme, prie\u0161ingai \u2013
\nji tampa jam na\u0161ta.
\nTokie vaikai turi hipertrofuot\u0105 kalt\u0117s ir g\u0117dos jausm\u0105. Jis labai \u012fsitempia
\nnetgi paprastose situacijose: b\u016bna susikaust\u0119s prie lentos, nors nam\u0173 darbus
\natliko gerai. Jis jaudinasi, prakaituoja ir raudonuoja, jis visada ka\u017ek\u0105 varto
\nrankose ar lie\u010dia savo plaukus. B\u016btent tokie vaikai da\u017enai serga per\u0161alimo
\nligomis, prastai miega ir skund\u017eiasi galvos skausmais.
\nTa\u010diau da\u017enai \u017eema paaugli\u0173 savigarba slepiasi u\u017e \u012f\u017e\u016blumo ir i\u0161\u0161aukian\u010dio
\nelgesio. Kai psichologai tokiems savimi pasitikintiems \u201eprotinguoliams\u201c pasi\u016bl\u0117
\n\u012frodyti savo geb\u0117jimus konkre\u010diais darbais, paaugliai nelaukiant sutikdavo,
\nta\u010diau paskutin\u0119 akimirk\u0105 jie rasdavo \u0161imtus atsisakymo prie\u017eas\u010di\u0173.
\nPasitik\u0117jimo savimi tr\u016bkumo po\u017eymiu taip pat laikomas ir nuolatinis beprasmis
\nmelas.
\nSav\u0119s nuvertinim\u0105 berniukai slepia po agresija, mergait\u0117s \u2013 nepriimdamos savo
\ni\u0161vaizdos: \u201eA\u0161 stora, mano nosis ilga, o kojos kreivos\u201c. Savimi nepasitikintys
\npaaugliai yra link\u0119 \u012f perfekcionizm\u0105, da\u017enai tai b\u016bdinga vidutiniams
\n\u201egeruoliams\u201c. Nuolatin\u0117 kruop\u0161ti kova u\u017e tobulum\u0105 \u2013 taip pat \u017eemos savigarbos
\npo\u017eymis.<\/p>\n

T\u0117v\u0173 kalt\u0117<\/strong><\/p>\n

Kod\u0117l atsiranda nepasitik\u0117jimas savimi? Psichologai sutinka vienbalsiai: kalti
\nt\u0117vai \u2013 d\u0117l savo raginim\u0173 ir grie\u017et\u0173 reikalavim\u0173. Vaikai gali to nesuvokti,
\nta\u010diau jie intuityviai jau\u010dia, jog nepateisina t\u0117v\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, jog t\u0117vai yra
\nnusivyl\u0119. Vaikas, nejausdamas t\u0117v\u0173 palaikymo ir apsaugos, bes\u0105lygin\u0117s j\u0173 meil\u0117s,
\npradeda bijoti ir praranda pasitik\u0117jim\u0105 savimi.
\nMes i\u0161 anksto apsprend\u017eiame jo gyvenim\u0105: \u201eTu privalai \u012fstoti \u012f universitet\u0105. Juk
\nm\u016bs\u0173 \u0161eimoje visi turi auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105\u201c. Vaikai jau\u010dia, jog j\u0173 vidinis
\ngyvenimas mus nelabai ir domina. Juk mums svarbiausia j\u0173 pasiekimai \u2013 geras
\nmokymasis. O b\u016bti pavyzdingu mokiniu mokykloje gali ne visi.
\nKartais d\u0117l pasitik\u0117jimo savimi stygiaus kaltas ir grie\u017etas bei piktas
\nmokytojas. Nepaisant to, tai m\u016bs\u0173 \u2013 t\u0117v\u0173 \u2013 reikalas i\u0161siai\u0161kinti prie\u017eastis ir
\napsaugoti paaugl\u012f.<\/p>\n

Poky\u010di\u0173 j\u0117ga<\/strong><\/p>\n

Jeigu mes nepadedame paaugliui kovoti su nepasitik\u0117jimu savimi, jis intuityviai
\nie\u0161ko i\u0161eities. Kai kurie pradeda r\u016bkyti ar gerti tam, kad \u012frodyt\u0173, jog yra
\n\u201ekieti\u201c. Kai kurie nuo problem\u0173 slepiasi \u017eaisdami kompiuterinius \u017eaidimus \u2013 jis
\n\u010dia pats stipriausias ir jis \u010dia valdovas. Kai kurie kei\u010dia i\u0161vaizd\u0105: ry\u0161kiomis
\nspalvomis da\u017eosi plaukus, pasidaro keis\u010diausias \u0161ukuosenas, darosi tatuiruotes,
\nveriasi auskarus ar augina raumenis.
\nI\u0161siskirti savo i\u0161ore galima tiktai ribot\u0105 laiko tarp\u0105. Netrukus ka\u017ekas
\npasirodys su dar labiau i\u0161\u0161aukian\u010dia \u0161ukuosena. Savigarb\u0105 didinti reikia kitomis
\npriemon\u0117mis.<\/p>\n

S\u0117km\u0117s zona<\/strong><\/p>\n

Veiksmingiausias ir universaliausias b\u016bdas pad\u0117ti \u2013 rasti tai, kas vaikui \u012fdomu,
\nkas jam pavyksta ir visaip palaikyti j\u012f ir jo pom\u0117g\u012f. Vaikas privalo ka\u017ekur b\u016bti
\ngeresnis nei visi kiti. Be to, nuolatos jam sakykite, jog jis t\u0105 daro geriau nei
\nkiti. Da\u017eniau su vaiku kalb\u0117kite, nes jiems kalb\u0117ti apie ateit\u012f, gyvenim\u0105 ar
\npolitik\u0105 svarbu ne tik su bendraam\u017eiais, ta\u010diau ir su suaugusiaisiais.
\nJie nor\u0117t\u0173 padiskutuoti d\u0117l paprast\u0173 dalyk\u0173, o mes jiems at\u0161auname: \u201eTu indus
\ni\u0161plovei? Kod\u0117l dar neparuo\u0161ei nam\u0173 darb\u0173?\u201c. Palaikykite paauglio pasitik\u0117jim\u0105
\nsavimi: parodykite, k\u0105 jis padar\u0117 gerai, k\u0105 blogai; pamin\u0117kite, kad jis paaugo
\nir pasikeit\u0117; da\u017eniau min\u0117kite, jog tikite juo, jog \u017einote, kad jis susidoros su
\nvisomis kli\u016btimis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201e\u012e\u017e\u016blus paauglys…\u201c, \u201e\u0160is jaunuolis elgiasi i\u0161\u0161aukian\u010diai…\u201c. J\u016bs nustebsite, ta\u010diau psichologai mano, jog po tokiu elgesiu slepiasi sav\u0119s nuvertinimas<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3806,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3805","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3805","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3805"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3805\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3806"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3805"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3805"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3805"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3805"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3805"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}