{"id":3821,"date":"2010-02-08T00:00:00","date_gmt":"2010-02-08T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-02-08T00:00:00","modified_gmt":"2010-02-08T00:00:00","slug":"mamos-zodziu-ir-meiles-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/mamos-zodziu-ir-meiles-terapija\/3821\/","title":{"rendered":"Mamos \u017eod\u017ei\u0173 ir meil\u0117s terapija"},"content":{"rendered":"

Ma\u017eylis \u012fveikia net ir pa\u010dias sunkiausias ligas jei greta yra mama.
\nTereikia \u017einoti stebuklingus \u017eod\u017eius. K\u0105 sakyti ir kada? Apie mamos terapijos
\ngudrybes \u017eurnalui \u201eZdorovje\u201c pasakoja vaik\u0173 psichiatras profesorius Borisas
\nDrapkinas.<\/p>\n

Gydo \u017evilgsnis ir \u0161velnumas
\n<\/strong>
\nJei ma\u017eylis jau\u010dia mamos meil\u0119 \u2013 jis laimingas, normaliai vystosi. Nepakankamai
\nmylimas vaikas blogai elgiasi, tampa nepaklusnus, gali prad\u0117ti mik\u010dioti,
\n\u0161lapintis \u012f lov\u0105. O jei jis patyr\u0117 traum\u0105, pasigavo infekcij\u0105, tuomet sveikimas
\nvyksta l\u0117tai ir sunkiai. Ta\u010diau pakanka mamai parodyti savo meil\u0119, ir ligonis
\nprad\u0117s sveikti kur kas grei\u010diau.
\nTa\u010diau kaip ma\u017eyliui perduoti savo meil\u0119? Vis\u0173 pirma \u2013 \u017evilgsniu ir
\nprisilietimais. Kaip galima da\u017eniau su meile \u017ei\u016br\u0117kite \u012f vaiko akis,
\npaglostykite, priglauskite, d\u016bkite.
\nGydytojas B.Drapkinas mano, kad mama apskritai negali skirtis su ma\u017eyliu tol,
\nkol \u0161iam sukaks dveji metai. Jei per t\u0105 laik\u0105 mama pradeda dirbti ar jos
\ngyvenimo b\u016bdas yra visuomeni\u0161kas \u2013 da\u017enai vaik\u0161tin\u0117ja \u012f sve\u010dius, va\u017ein\u0117ja
\npoilsiauti, o vaik\u0105 palieka auklei arba mo\u010diutei \u2013 meil\u0117s srautas nutr\u016bksta,
\nma\u017eylis pradeda da\u017eniau sirgti, pras\u010diau vystosi.
\nSergan\u010diam ma\u017eyliui mama \u2013 u\u017e tabletes, mikst\u016bras ir sirupus veiksmingesnis
\nvaistas.
\nIr dar vaikui \u2013 ne tik naujagimiui, bet ir ikimokyklinukui ir netgi pradinukui \u2013
\nlabai daug \u012ftakos turi motinos balsas. Vaikas j\u012f pradeda skirti nuo penkto
\nn\u0117\u0161tumo m\u0117nesio. Jau gim\u0119s jis bals\u0105 atpa\u017e\u012fsta, \u012f j\u012f emoci\u0161kai reaguoja, skiria
\nintonacijas. Mamos balsas tampa lyg vidiniu vaiko balsu.
\nJei mama vaikui rei\u0161kia daug pretenzij\u0173, skund\u017eiasi, kad jis ne toks, kokio
\nnor\u0117t\u0173si, vaikui tarytum \u012fskiepijama nes\u0117kmi\u0173 ir lig\u0173 programa. Ir atvirk\u0161\u010diai:
\njei balsas nuolat dr\u0105sina, palaiko, jis programuoja sveikatai ir s\u0117kmei, tai
\nvaikas nusiramina ir jau\u010diasi laimingesnis.<\/p>\n

\u017dod\u017eiai gydo
\n<\/strong>
\nGydan\u010diuosius \u017eod\u017eius geriausia tarti tuomet, kai k\u016bdikis miega. Jie puikiai
\nprisimins tai, k\u0105 mama sako nakt\u012f. Taigi, pra\u0117jus 20-30 minu\u010di\u0173 po to, kai
\nvaikas u\u017emiega, s\u0117skite prie jo lovel\u0117s ir triskart kartokite kiekvien\u0105 fraz\u0119:
\ni\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012f k\u016bdik\u012f kreipiantis mintimis, o v\u0117liau balsu.
\nDarykite tai kiekvien\u0105 dien\u0105: m\u0117nes\u012f, du \u2013 tai priklauso nuo vaiko b\u016bkl\u0117s. Nei
\nauk\u0161ta temperat\u016bra, nei kitos ligos aprai\u0161kos n\u0117ra tokio gydymo
\nkontraindikacijos. O \u0161tai jei mamos b\u016bkl\u0117 prasta \u2013 ji susirgo ar yra suirzusi \u2013
\ntuomet gydymo seans\u0105 geriau at\u0161aukti.
\nMama savo vaik\u0105 myli nepriklausomai nuo to, ar jis paklusnus ar neklau\u017eada, ar
\nsveikas ar ligonis.<\/p>\n

\u017dod\u017eiai-vitaminai
\n<\/strong>
\n\u0160iomis fraz\u0117mis mama savo meile apgaubia vaik\u0105.<\/p>\n

\u201eA\u0161 tave labai labai myliu. Tu esi pats brangiausias ir nuostabiausias
\ndalykas mano gyvenime. Tu mano dalis. Negaliu be tav\u0119s gyventi. A\u0161 ir t\u0117tis tave
\nlabai mylime\u201c.
\n<\/em>
\n\u017dod\u017eiai-imunostimuliatoriai
\n<\/strong>
\n\u0160ios fraz\u0117s \u2013 tartum geros fizin\u0117s sveikatos programavimas. Esant nedideliems
\nsveikatos sutrikimams, \u201emamos terapija\u201c gali juos i\u0161gydyti be joki\u0173 kit\u0173 vaist\u0173.<\/p>\n

\u201eTu stiprus, sveikas, gra\u017eus vaikas, mano berniuk (mergaite). Tu gerai
\nvalgai, tod\u0117l greitai augi ir vystaisi. Tavo tvirta, sveika \u0161irdis, kr\u016btin\u0117,
\npilvukas. Tu lengvai ir gra\u017eiai judi. Tu u\u017esigr\u016bdin\u0119s, retai ir nesunkiai
\nsergi\u201c.
\n<\/em>
\n\u017dod\u017eiai-trankvilizatoriai
\n<\/strong>
\n\u0160ie stebuklingi \u017eod\u017eiai pad\u0117s nuraminti vaik\u0105, suteiks jam dvasin\u0119 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n

\u201eTu ramus berniukas (mergait\u0117). Tavo sveiki, tvirti nervai. Tu kantrus,
\ngeras, link\u0119s bendrauti. Tu protingas. Tavo galvyt\u0117 puikiai vystosi. Tu visk\u0105
\ngerai supranti ir \u012fsimeni. Tavo nuotaika visuomet gera, tu m\u0117gsti \u0161ypsotis. Tu
\ngerai miegi. Tu lengvai ir greitai u\u017emiegi, matai tik gra\u017eius, gerus sapnus.
\nMiego metu tu gerai pasiilsi. Tavo kalba vystosi gerai ir greitai\u201c.
\n<\/em>
\n\u017dod\u017eiai-donorai
\n<\/strong>
\nPati stipriausia priemon\u0117 \u2013 paimti vaik\u0105 ant rank\u0173, tvirtai prispausti prie
\nkr\u016btin\u0117s ir savo vidine galia apvalyti j\u012f nuo ligos: \u201eAtiduok man savo lig\u0105!\u201c<\/p>\n

\u201eA\u0161 atimu ir i\u0161metu tavo lig\u0105 ir tavo sunkumus. A\u0161 atimu ir i\u0161metu tavo
\nprast\u0105 mieg\u0105. A\u0161 atimu ir i\u0161metu tavo baisius sapnus. A\u0161 atimu ir i\u0161metu tavo
\nverksmingum\u0105. A\u0161 atimu ir i\u0161metu tavo nevalgum\u0105. A\u0161 tave labai labai myliu\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ma\u017eylis \u012fveikia net ir pa\u010dias sunkiausias ligas jei greta yra mama. Tereikia \u017einoti stebuklingus \u017eod\u017eius. K\u0105 sakyti ir kada? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3822,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3821","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3821","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3821"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3821\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3822"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3821"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3821"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3821"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3821"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3821"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}