Kai vaikams sueina 1,5-2 metai, dauguma t\u0117v\u0173 susiduria su taip vadinam\u0105ja „godumo”
\nproblema. Jei anks\u010diau vaikas nekreipdavo jokio d\u0117mesio \u012f tai, kas ima jo \u017eaisl\u0105,
\ntai apie antruosius gyvenimo metus viskas pasikei\u010dia, ir t\u0117vus ima g\u0105sdinti
\nvaiko nenoras dalintis „savo” daiktais ir aktyvus nuosavyb\u0117s gynimas. Su kuo
\nsusij\u0119 tokie poky\u010diai? Kaip susitvarkyti su savo emocijomis ir kaip koreguoti
\nvaiko elges\u012f nepabloginant situacijos? <\/p>\n
Ne godumas, o „a\u0161” rib\u0173 pa\u017einimas Apie antruosius gyvenimo metus prasideda visi\u0161kai naujas vaiko loginio vystymosi Kartu su \u017eod\u017eiu „a\u0161” atsiranda ir \u017eodis „mano”: „tai mano \u017eaislas, mano mama, Be to, \u0161iuo laikotarpiu kartu su „mano” vaikas ima suprasti ir tai, kas yra „svetima”. Privalo ar gali? I\u0161 tikr\u0173j\u0173, tai yra ne ma\u017eylio, bet mamos problema. B\u016btent jai nepatogu, g\u0117da ir Pozicijos „privalo dalintis” besilaikanti mama gali imti vaik\u0105 garsiai barti ir 1,5-2,5 met\u0173 am\u017eiuje formuojasi ir labai svarbus sugeb\u0117jimas sakyti „ne”. \u017dmon\u0117s, Nutinka ir taip, kad tie, kurios aktyviai vert\u0117 dalintis, v\u0117liau elgiasi „Mano Paulius paprastai dalinasi \u017eaislais. Ta\u010diau kartais ir jis gali grubiai \u017dmogus, kurio t\u0117vai laik\u0117si tokios pozicijos, ateityje gali apginti savo teises, Keletas praktini\u0173 patarim\u0173, kaip sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117je i\u0161saugoti taik\u0105, jei j\u016bs\u0173 \u2022 Galite atsargiai pasi\u016blyti vaikui vis tik pasidalinti („Matai, Tomas nusimin\u0117, \u2022 Galima pabandyti abu vaikus sudominti bendru \u017eaidimu, nors vaikai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2022 „Nuskriaustam” vaikui galima pasi\u016blyti kit\u0105 \u017eaisl\u0105, ta\u010diau b\u016btina atsiklausti \u2022 Jei „nuskriausto” vaiko mama \u017ei\u016bri \u012f jus smerkian\u010diai, tai arba jos vaikas dar \u2022 Atminkite, jog vaikas gali suprasti, k\u0105 rei\u0161kia „svetimas”. Tod\u0117l savo 3-5 metai: metas ugdyti dosnum\u0105<\/strong><\/p>\n \u0160iame am\u017eiuje vaikai pradeda \u017eaisti kartu. Galima steb\u0117ti, kaip vaikai Dabar vaikai patys stengiasi pasidalinti \u017eaislais su draugais, juk tai rei\u0161kia, „Mano dukra visuomet ne\u0161asi l\u0117les \u012f dar\u017eel\u012f. \u017dinau, kad jos su draug\u0117mis Lina ir Paprastai vaikai noriai dalinasi savo daiktais su draugais, ta\u010diau kitiems gali \u0160iame periode vaikas ima derinti savo elges\u012f prie kai kuri\u0173 elgesio taisykli\u0173, Parduotuv\u0117je pirkdami saldumynus, pasi\u016blykite vaikui: „Nupirkime \u0161iuos \u0160iuo atveju j\u016bs\u0173 pagalbininkais gali tapti knygos. Svarbu ne tik skaityti ir Kadangi ikimokykliniame am\u017eiuje pagrindin\u0117 veikla yra \u017eaidimai, jie gali b\u016bti Paimkite kelet\u0105 mink\u0161t\u0173 \u017eaisliuk\u0173. Tegul jam labiausiai patinkantis \u017eaisliukas I\u0161 prad\u017ei\u0173 „Tom\u0105” vaidinkite j\u016bs. Tai svarbu, nes reikia parodyti pageidaujam\u0105 5-7 metai: godumas \u2013 tai tik simptomas<\/strong><\/p>\n Vaikui jau 5-7 metai, ta\u010diau jis nerodo savo \u017eaisl\u0173, tyliai kamputyje suvalgo Kiekviena situacija su „gob\u0161iu” vaiku yra skirtinga. Labai da\u017enai godumas \u2013 tai \u0160e\u0161iamet\u0117 Vaida su niekuo nenor\u0117jo dalintis \u017eaislais. Atsine\u0161usi \u012f dar\u017eel\u012f savo Vaiko b\u016bsena, kai jam stinga artim\u0173j\u0173 \u0161ilumos, vadinama deprivacija. \u0160i\u0105 Tokie vaikai paprastai labai m\u0117gsta saldumynus (suvalgo problem\u0105), taip \u0160iuo atveju „gydyti” gob\u0161umo n\u0117ra prasm\u0117s. Reikia „gydyti” pa\u010di\u0105 \u0161eimos 2 situacija: „Andrius \u2013 vyresnysis brolis”<\/em><\/p>\n Andriui buvo \u0161e\u0161eri, kai gim\u0117 sesut\u0117. T\u0117vai galvojo: „Didelis berniukas, bus \u0160eimose, kur yra keletas vaik\u0173, „godumas” gali b\u016bti kitos gilesn\u0117s problemos \u2013 Jei g\u0117dinsime vaik\u0105 u\u017e jo „godum\u0105”, problem\u0105 tik sustiprinsime. Reikia slopinti 3 situacija: „Darius, kuris nor\u0117jo b\u016bti svarbiausiu”<\/em><\/p>\n Vasar\u0105 Darius su t\u0117te sodyboje meistravo \u012fvairius ginklus. Darius did\u017eiavosi, Kartais po godumu slypi noras lyderiauti. Vaikams atrodo, jog svarbiausias yra Siekian\u010dio lyderiauti vaiko godum\u0105 galima nukreipti kita linkme, pavyzd\u017eiui, 4 situacija: „Drovioji Alina”<\/em><\/p>\n Penkiamet\u0117 Alina \u2013 labai drovus vaikas. \u012e dar\u017eel\u012f ji at\u0117jo vos prie\u0161 kelet\u0105 Vaikai, iki 5 met\u0173 beveik nebendrav\u0119 su kitais vaikais, at\u0117j\u0119 \u012f vaik\u0173 dar\u017eel\u012f \u0160iuo atveju n\u0117ra jokio gob\u0161umo. Prie\u0161 atiduodant 5-6 met\u0173 „naminuk\u0105” \u012f vaik\u0173 5 situacija: „Lupikautojas Lukas”<\/em><\/p>\n Lukas \u2013 „pa\u017eangus” vaikas. Nuo 4 met\u0173 jis neblogai skai\u010diuoja, ypa\u010d pinigus. Jis Ar tai gob\u0161umas? \u017dinoma, ne. Dauguma t\u0117v\u0173 did\u017eiuojasi savo vaik\u0173 „pasiekimais”. 6 situacija: „Pedantas Joris arba „\u012fgimtas gob\u0161uolis”<\/em><\/p>\n Joris visuomet d\u017eiugino t\u0117vus ir aukl\u0117tojas tvarkingumu ir disciplinuotumu. Tai Gob\u0161umas \u2013 socialinis rei\u0161kinys, nes pasirei\u0161kia tik bendraujant su kitais Kod\u0117l Joris \u0117m\u0117 gob\u0161auti? Ko gero, daug \u012ftakojo tai, jog mama j\u012f vert\u0117 dalintis. Nepakanka vaikus i\u0161mokyti dalintis \u017eaislais ir saldainiais. Juk tikrasis Naudingai patarimai:<\/em><\/p>\n \u2022 Kol vaikui 1,5-2,5 met\u0173, leiskite jam ginti savo \u017eaisliukus nuo kit\u0173 vaik\u0173. Kai vaikams sueina 1,5-2 metai, dauguma t\u0117v\u0173 susiduria su taip vadinam\u0105ja „godumo”
\n<\/strong>
\n„Mano Liudvikui beveik du metukai. I\u0161\u0117jus \u012f \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0119, jis savo \u017eaislus
\ngra\u017eiai susid\u0117lioja, o pats \u017eaid\u017eia su svetimais. Ta\u010diau jei kas nors paima jo
\nma\u0161inyt\u0119 ar kibir\u0117l\u012f, jis tuoj pat atima, o kartais net ir suduoda. Labai
\nnepatogu prie\u0161 kitas mamas, juk Liudvikas gali u\u017egauti ir ma\u017eesn\u012f. Bijau, kad
\njis gali u\u017eaugti god\u017eiu…” \u2013 pasakoja Asta.<\/p>\n
\netapas, kuomet jis pradeda vartoti \u017eod\u017eius „a\u0161” ir „mano”. Pamenate, kaip
\nanks\u010diau vaikas apie save kalb\u0117davo tre\u010diuoju asmeniu, tai yra „Liudvikas valgo,
\nLiudvikas \u017eaid\u017eia”. Dabar jam formuojasi pilnas savo paties vaizdas, o tai
\npasirei\u0161kia ir \u017eod\u017eio „a\u0161” atsiradimu vaiko kalboje.<\/p>\n
\nmano k\u0117d\u0117”. Viskas, k\u0105 vaikas apib\u016bdina \u017eod\u017eiu „mano” yra jo asmenyb\u0117s t\u0119sinys.
\nVisi tie daiktai ir \u017emon\u0117s priklauso jo asmeninei erdvei. B\u016btent tod\u0117l vaikas
\ntaip emocionaliai reaguoja \u012f tai, jog ka\u017ekas atsis\u0117do ant jo k\u0117d\u0117s, \u017eaid\u017eia jo
\n\u017eaislu ir kalba su jo mama.
\nTokiame am\u017eiuje apie godum\u0105 kaip asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0105 negali b\u016bti ir kalbos. Vaikui
\nsvarbu \u017einoti, kad jis pats ir jo daiktai nebus paliesti be jo sutikimo.<\/p>\n
\nGalite i\u0161girsti vaik\u0105 sakant: „tai mamos sijonas, tai t\u0117t\u0117s laikrodis”. Tai pats
\ntinkamiausias laikas i\u0161mokyti vaik\u0105, jog visuomet prie\u0161 paimant svetim\u0105 daikt\u0105
\nreikia atsiklausti. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nKaip viskas vyksta \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je? Vaikas i\u0161sine\u0161a savo \u017eaisliukus, kur\u012f
\nlaik\u0105 jais pa\u017eaid\u017eia ir tada susidomi kuo nors kitu: g\u0117le ar svetimu \u017eaisliuku.
\nStaiga jis pastebi, jog ka\u017ekas pa\u0117m\u0117 jo daikt\u0105 ir puola \u012f kov\u0105! Gali pravirkti,
\ntrypti kojomis, bandyti atimti ar net suduoti. Vaiko akimis, svetimas asmuo
\npasik\u0117sino ne \u012f kastuv\u0117l\u012f (kaip atrodo mamai), bet \u012f j\u012f pat\u012f. Mama patiria
\nbegal\u0119 prie\u0161taring\u0173 jausm\u0173: nuo noro pateisinti ma\u017eyl\u012f iki g\u0117dos d\u0117l savo „godaus”
\nvaiko. Jai atrodo, jog visi aik\u0161tel\u0117je \u017ei\u016bri \u012f j\u0105, ir ji jau\u010diasi kalta prie\u0161 „bendruomen\u0119”.<\/p>\n
\nnorisi teisintis prie\u0161 aplinkinius. B\u016btent tod\u0117l, jog tai mamos problema, jai
\nreik\u0117t\u0173 susim\u0105styti, kaip tokioje situacijoje elgiasi ji. Da\u017eniausiai mamos
\npasidalina \u012f dvi pozicijas: „jis PRIVALO dalintis ne\u017ei\u016brint \u012f niek\u0105” ir „jis
\nGALI dalintis, jei nori”. <\/p>\n
\nnet pliauk\u0161tel\u0117ti jam prie vis\u0173. Ji gali atimti atkovot\u0105 \u017eaisl\u0105 ir paduoti j\u012f „nuskriaustam”
\nvaikui. Mamai gali atrodyti, jog ji turi aplinkiniams parodyti, jog grie\u017etai
\naukl\u0117ja savo vaik\u0105. „Bendruomen\u0117” tur\u0117t\u0173 b\u016bti patenkinta. Taip elgdamasi mama
\natsi\u017evelgia ne \u012f vaik\u0105, jo interesus ir ypating\u0105 jo vystymosi etap\u0105, o \u012f savo
\niliuzijas apie tai, k\u0105 pagalvos apie j\u0105 kaip apie mam\u0105 kiti. Ta\u010diau negalima
\ni\u0161mokyti g\u0117rio barant, pliauk\u0161int ir atimant. Negalima i\u0161mokinti dosnumo
\nver\u010diant dalintis, juk tikrasis dosnumas gali b\u016bti tik i\u0161 \u0161irdies.<\/p>\n
\nvaikyst\u0117je nei\u0161mok\u0119 sakyti „ne”, suaug\u0119 labai ken\u010dia. Ko gero, teko sutikti
\n\u017emoni\u0173, kurie visiems skolina pinigus ir po to neatgauna, ar moter\u012f, kuri
\nskolina draugei suknel\u0119 ir po to g\u0117dijasi papra\u0161yti gr\u0105\u017einti? Ar nuo\u0161irdus \u0161is
\ndosnumas? Ne, ir tai yra vertimo dalintis pasekm\u0117. J\u0173 mamos labai bijojo, jog
\nvaikai u\u017eaugs god\u016bs, o jie u\u017eaugo nemokantys atsakyti. Tuomet jau suaugus\u012f \u017emog\u0173
\npsichologai moko sakyti „ne”, kad gal\u0117t\u0173 ginti savo interesus.<\/p>\n
\nprie\u0161ingai („na dabar tai jau niekas man nesutrukdys elgtis taip, kaip a\u0161 noriu!”).
\nIr vaikas (paauglys) ima gail\u0117ti net smulkmen\u0173. Tai, ko taip bijojo mama, tampa
\nrealybe.
\nGr\u012f\u017ekime prie antrosios mam\u0173 reagavimo pozicijos \u2013 „jis GALI dalintis, jei nori”.
\nTai sveika pozicija, nes atsi\u017evelgiama \u012f vaiko interesus.<\/p>\n
\natimti savo daikt\u0105, pravirkti. Tada man b\u016bna truput\u012f g\u0117da. Ta\u010diau suprantu, kad
\ntai JO nuosavyb\u0117 ir jis turi teis\u0119 jos neduoti. Tod\u0117l kitam ma\u017eyliui pasakau,
\nkad galb\u016bt Paulius v\u0117liau duos pa\u017eaisti. O gr\u012f\u017e\u0119 namo mes aptariame \u0161\u012f klausim\u0105”-
\npasakoja Aldona.<\/p>\n
\ninteresus, garb\u0119 ir nuosavyb\u0119. Juk svarbu ugdyti pagarb\u0105 tau priklausantiems
\ndaiktams. Taip jau yra, kad vaikui i\u0161 prad\u017ei\u0173 (1,5-3 met\u0173 am\u017eiuje) formuojasi
\nnoras apginti save, savo daiktus ir norus, o tik v\u0117liau (3-5 met\u0173 am\u017eiuje)
\nvaikas i\u0161moksta dalintis.<\/p>\n
\nma\u017eylis nenori dalintis:
\n<\/strong>
\n\u2022 Tuo metu, kai j\u016bs\u0173 vaikas grubiai atima i\u0161 kito vaiko \u017eaisl\u0105, tvardykit\u0117s.
\nNepykite ir ne\u0161aukite ant savo ma\u017eylio. Taip pat nepykite ir nevadinkite
\ngob\u0161uoliu kito vaiko, i\u0161 j\u016bs\u0173 ma\u017eylio at\u0117musio \u017eaisl\u0105.<\/p>\n
\ngal parodytum jam ma\u0161in\u0117l\u0119?”). Gali pavykti, gali ir ne.<\/p>\n
\nkartu \u017eaisti pradeda tik nuo 3 met\u0173. Grei\u010diausiai, abu vaikai \u017ei\u016br\u0117s, kaip j\u016bs
\n\u017eaid\u017eiate su ma\u0161inyte.<\/p>\n
\nma\u017eojo savininko.<\/p>\n
\nlabai ma\u017eas, arba ji laikosi pozicijos „jis PRIVALO dalintis”. Bet kuriuo atveju,
\nnesistenkite jos perkalb\u0117ti.<\/p>\n
\npavyzd\u017eiu parodykite, jog reikia atsiklausti prie\u0161 imant svetim\u0105 daikt\u0105. Taip
\nvaikas ims gerbti ne tik savo, bet ir svetim\u0105 nuosavyb\u0119.<\/p>\n
\nsusiskirsto \u012f grupes: berniukai \u017eaid\u017eia policininkus, gaisrininkus, mergait\u0117s \u2013
\n„mamas ir dukras”. Jei iki tol \u017eaislas buvo vertingas vien tod\u0117l, kad priklaus\u0117
\nvaikui, tai dabar \u017eaislai tampa bendravimo su kitais vaikais s\u0105lyga.<\/p>\n
\njog bus \u012fdomus bendras \u017eaidimas. Pirmoje vietoje atsiduria \u017emogi\u0161kieji santykiai.
\n\u012e dar\u017eel\u012f atsine\u0161tas ir nieko nesudomin\u0119s \u017eaislas bus nuki\u0161tas \u012f tolimiausi\u0105
\nkamp\u0105.
\nB\u016btent \u0161iame bendr\u0173 \u017eaidim\u0173 etape ir galima i\u0161ugdyti sugeb\u0117jim\u0105 dalintis, kur\u012f
\nsuaugusieji vadina dosnumu. Vaikas greitai supranta, kad leid\u0119s \u017eaisti su savo
\n\u017eaislu, jis tur\u0117s teis\u0119 prisijungti prie bendro \u017eaidimo. <\/p>\n
\nAiste \u017eaid\u017eia „dukromis-mamomis”. Ta\u010diau kitoms mergait\u0117ms ji savo l\u0117li\u0173 neduoda.
\nGal tai godumas?” \u2013 klausia keturmet\u0117s Agn\u0117s mama.<\/p>\n
\nneleisti net prisiartinti. Esm\u0117 tame, kad vaikas i\u0161skiria artim\u0105 rat\u0105, \u012f kur\u012f
\n\u012feina artimieji ir draugai. \u0160iais \u017emon\u0117mis jis pasitiki, noriai bendrauja ir su
\nmalonumu dalinasi savo brangenyb\u0117mis. Bet yra \u017emoni\u0173, su kuriais vaikas privalo
\nb\u016bti, ta\u010diau gali atsisakyti su jais bendrauti (pavyzd\u017eiui, kai kurie
\ngiminai\u010diai ar vaikai dar\u017eelyje). Su jais dalintis jis nenori. Tai n\u0117ra godumas.
\n\u012esivaizduokite: j\u016bs turite automobil\u012f. Ar leisite juo pasiva\u017ein\u0117ti pa\u017e\u012fstamai i\u0161
\ngretimos laiptin\u0117s? Grei\u010diausiai, ne. O savo vyrui, broliui? Grei\u010diausiai, taip.
\nTod\u0117l, jei vaikas dalinasi su artimaisiais ir draugais, jis n\u0117ra godus.<\/p>\n
\nprivalom\u0173 visiems. Tod\u0117l b\u016btent dabar geriausias metas papasakoti, o dar geriau
\n\u2013 parodyti savo pavyzd\u017eiu, k\u0105 rei\u0161kia dalintis. Turite parodyti, jog reikia
\nmok\u0117ti ne tik imti, bet ir duoti. Pasistenkite i\u0161naudoti tam kiekvien\u0105 prog\u0105.
\nPavyzd\u017eiui, liko keli \u0161okolado gabaliukai, ir vaikas j\u012f vis\u0105 nori suvalgyti. Tuo
\nmetu priminkite, jog ir j\u016bs neatsisakytum\u0117te \u0161okolado, o ir t\u0117tei reikia palikti.
\nPadalinkite \u0161okolad\u0105 \u012f tris lygias dalis. Jei \u0161eimoje yra keletas vaik\u0173,
\npriminkite jiems, jog reikia dalintis tarpusavyje ir su jumis.<\/p>\n
\nsaldainius mo\u010diutei, juk greitai pas j\u0105 va\u017eiuosime”. Nepating\u0117kite pad\u0117ti vaikui
\npadaryti kam nors dovan\u0117l\u0119 gimimo dienos proga. Nepraleiskite progos leisti
\nvaikui pajausti, kaip malonu daryti gerus darbus ir u\u017e tai sulaukti d\u0117kingumo.<\/p>\n
\ntik\u0117tis, kad vaikas pats supras pamokym\u0105, bet ir aptarti su vaiku tai, k\u0105
\nperskait\u0117te. Tam, pavyzd\u017eiui, tinka pasak\u0117\u010dia „\u017diogas ir skruzd\u0117l\u0117”, pjes\u0117 „Kat\u0117s
\nnamai” arba multiplikaciniai filmukai apie gob\u0161um\u0105. J\u016bs turite nepastebimai \u012f
\ntai atkreipti vaiko d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
\npuikia gydom\u0105ja ar profilaktine priemone, kurios ie\u0161ko t\u0117vai. \u017daidim\u0173 pagalba
\ngalima i\u0161ugdyti norimus bruo\u017eus ar pad\u0117ti spr\u0119sti problemas. \u0160tai \u017eaidimas,
\nkurio pagalba galite i\u0161mokinti vaik\u0105 dalintis.<\/p>\n
\nb\u016bna „juo”. Jei pasteb\u0117jote, kad vaikas gob\u0161us, suvaidinkite kaip „Tomo li\u016btukas”
\ni\u0161 prad\u017ei\u0173 nenor\u0117jo dalintis, nors visi vaikai jo pra\u0161\u0117. Tuomet vaikai nu\u0117jo
\n\u017eaisti, o „Tomas” liko vienas. Jis nuli\u016bdo ir nu\u0117jo pas savo mam\u0105. Ji patar\u0117
\npasidalinti \u017eaisliukais ir dav\u0117 saldaini\u0173 pavai\u0161inti vaikus. Kit\u0105 dien\u0105 „Tomas”
\npasidalino su draugais, ir jie \u0117m\u0117 \u017eaisti drauge.<\/p>\n
\nelgesio model\u012f. Situacij\u0105 su\u017eaiskite kelet\u0105 kart\u0173. Jei vaikas v\u0117l ir v\u0117l pra\u0161o
\n\u017eaisti \u2013 \u017eaiskite, nes tai rodo, jog jis \u012fsisavina nauj\u0105 elgesio strategij\u0105.
\nB\u016btinai apie \u017eaidim\u0105 priminkite kasdien. Kai vaikas \u012fsisavins informacij\u0105, jis
\npats nor\u0117s vaidinti |”Tomo li\u016btuk\u0105”. Steb\u0117kite, kaip jis tai daro ir, jeigu bus,
\ntaisykite „klaidas”. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, ar pasikeit\u0117 j\u016bs\u0173 vaiko elgesys su
\nbendraam\u017eiais. Jei taip, vadinasi, \u017eaidimas buvo naudingas. Dabar j\u016bs
\nretkar\u010diais gal\u0117site gr\u012f\u017eti prie \u0161ito \u017eaidimo, jei v\u0117l pasteb\u0117site
\nnepageidaujamo elgesio po\u017eymiu.<\/p>\n
\nsaldainius, pamir\u0161ta, jog ir artimieji m\u0117gsta vaisius ir saldumynus, o
\nm\u0117gstamiausi jo \u017eod\u017eiai yra „a\u0161” ir „mano”. Vaikai dar\u017eelyje (mokykloje) atvirai
\njam sako „gob\u0161uolis”, tam pritaria ir dauguma suaugusi\u0173j\u0173. Grei\u010diausiai, kiti
\nvaikai atsisako su juo bendrauti, nes ne\u012fmanoma bendrauti su tuo, kuris tik „ima”
\nir nieko „neduoda”. Ta\u010diau dar nev\u0117lu visk\u0105 i\u0161taisyti. Nors, tikriausiai, tam
\nprireiks psichologo pagalbos.<\/p>\n
\ntik simptomas, po kuriuo slypi kur kas gilesn\u0117s psichologin\u0117s problemos. Tuomet
\nne\u012fmanoma „i\u0161gydyti” gob\u0161umo, nei\u0161sprendus \u0161i\u0173 problem\u0173.
\n
\n1 situacija: „Vaida \u2013 u\u017esi\u0117musi\u0173 t\u0117v\u0173 dukra”<\/em><\/p>\n
\nbrangias l\u0117les, susodindavo jas ir steb\u0117davo, kad niekas prie j\u0173 neprieit\u0173. O
\njei kas i\u0161 vaik\u0173 bandydavo pa\u017ei\u016br\u0117ti, ji puldavo prie l\u0117li\u0173, gal\u0117davo net \u012fkasti.
\nDar\u017eelio psicholog\u0117 i\u0161siai\u0161kino, jog mergait\u0119 nuo \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 aukl\u0117ja aukl\u0117, o
\nt\u0117vai vis\u0105 laik\u0105 b\u016bna darbe. Mama negal\u0117jo prisiminti, kada su dukrele buvo kine
\nar cirke. „A\u0161 gr\u012f\u017etu, kai ji miega! Juk mes norime u\u017edirbti pinigus jos atei\u010diai”
\n\u2013 atsak\u0117 mama. <\/p>\n
\nproblem\u0105 da\u017enai turi vaik\u0173 nam\u0173 augintiniai. Jiems stinga artim\u0173j\u0173 palaikymo,
\npadr\u0105sinimo \u0161velniais \u017eod\u017eiais. Ta\u010diau ir nema\u017eai t\u0117vus turin\u010di\u0173 vaik\u0173 ken\u010dia
\nnuo \u0161ios problemos. T\u0117vai pernelyg u\u017esi\u0117m\u0119, jie „kuria” vaikams ateit\u012f,
\nnesusim\u0105stydami, kad \u017ealoja j\u0173 dabart\u012f.<\/p>\n
\nu\u017epildydami emocin\u012f tr\u016bkum\u0105. T\u0117vai jiems da\u017enai dovanoja brangius \u017eaislus,
\nta\u010diau niekuomet ne\u017eaid\u017eia kartu. T\u0117v\u0173 padovanoti daiktai vaikui tampa meil\u0117s „surogatu”,
\nvieninteliu t\u0117v\u0173 neabejingumo \u012frodymu. Tod\u0117l tokiems vaikams taip sunku dalintis
\nsaldumynais, \u017eaislais. <\/p>\n
\ntarpusavio santyki\u0173 sistem\u0105, mokant t\u0117vus bendrauti su vaiku: kalb\u0117tis, aptarti
\njo problemas, dom\u0117tis jo nuomone, kartu \u017eaisit ir praleisti laisvalaik\u012f. Tuomet
\nmeil\u0117s „surogatai” bus nebereikalingi ir godumas i\u0161nyks.<\/p>\n
\npagalbininkas”. Tiesa, i\u0161 prad\u017ei\u0173 Andrius r\u016bpinosi ma\u017eyle, mok\u0117jo pamaitinti i\u0161
\nbuteliuko, pakeisti sauskelnes. Ta\u010diau kartais jis paklausdavo mamos: „O kur\u012f tu
\nlabiau myli?” Mama pasimesdavo. Ta\u010diau sesutei paaugus ir \u0117mus vaik\u0161\u010dioti, ji „k\u0117sindavosi”
\n\u012f Andriaus \u017eaisliukus, o jis puldavo atkakliai ginti savo „brangenybi\u0173”: jis
\ngal\u0117jo sesutei i\u0161 rank\u0173 i\u0161pl\u0117\u0161ti ma\u0161inyt\u0119, pravirkti ar pliauk\u0161tel\u0117ti per
\nu\u017epakaliuk\u0105. Suprantama, toks elgesys labai \u017eeisdavo mam\u0105, kuri mok\u0117 s\u016bn\u0173, jog
\nb\u016bti gob\u0161iu yra g\u0117dinga.<\/p>\n
\npavydo \u2013 i\u0161rai\u0161ka. Atsiradus ma\u017eyliui, vyresnis vaikas susim\u0105sto: ar mama j\u012f
\nmyli taip pat stipriai, kaip ir ma\u017eyl\u012f, juk ji dabar beveik vis\u0105 laik\u0105
\npraleid\u017eia su ma\u017euoju? <\/p>\n
\npavyd\u0105. Ruo\u0161kite vaik\u0105 ma\u017eylio \u0161eimoje atsiradimui: pasakokite, kaip j\u012f
\npri\u017ei\u016br\u0117site, kaip ma\u017eylis myl\u0117s savo broliuk\u0105 ir juo did\u017eiuosis. Gimus ma\u017eyliui,
\nstenkit\u0117s skirti laiko ir vyresniajam. Kartais i\u0161eikite kur nors tik su juo.
\nI\u0161mokinkite, kad, jeigu jis bijo, jog ma\u017eylis gali sulau\u017eyti \u017eaisliuk\u0105, teparodo
\n\u017eaisl\u0105 ma\u017eyliui, arba paima, sudomin\u0119s ma\u017eyl\u012f kitu \u017eaislu. V\u0117liau vaikai
\ni\u0161moksta dalintis vienas su kitu, o jei yra pana\u0161aus am\u017eiaus \u2013 kartu \u017eaisti.<\/p>\n
\nkad jam pavyksta dirbti peiliu. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f miest\u0105, jis visiems su pasidid\u017eiavimu
\npasakojo, kaip jis pats gamino \u0161\u012f lank\u0105, o t\u0117tis jam tik pad\u0117jo. Vaikai
\nsusirinko aplink jo „arsenal\u0105”, pasi\u016bl\u0117 \u017eaisti kar\u0105 ir papra\u0161\u0117 ginkl\u0173. Darius
\nneprie\u0161taravo, bet nor\u0117jo, kad j\u012f labiau \u012fkalbin\u0117t\u0173. Tuo metu jis jaut\u0117si i\u0161
\ntikr\u0173j\u0173 svarbus. Ta\u010diau ka\u017ekod\u0117l vaikai greitai nustojo su juo \u017eaisti…<\/p>\n
\ntas, apie kur\u012f visi „\u0161okin\u0117ja”. Apie tokius vaikus daug „\u0161okin\u0117ja” t\u0117vai,
\nseneliai. Tai vadinamoji „ma\u017eojo tirono” namuose situacija. Vaikas nuo ma\u017eens
\npripranta, kad jo norai yra patys svarbiausi. Jei ka\u017ekas ne taip, jie krenta ant
\ngrind\u0173, lau\u017eo daiktus. Did\u017eiausia klaida, kuri\u0105 tokiu atveju daro suaugusieji \u2013patenkina
\nvaiko reikalavimus. Jei mamai pasakius, jog prie\u0161 valg\u012f negalima valgyti
\nsaldainio, vaikas krenta ant grind\u0173, o mama sako: „Na, gerai, imk saldain\u012f, tik
\nliaukis”, tuomet vaikas jau \u017einos, kaip galima mam\u0105 paveikti. \u0160iuo atveju taip
\npat reikia „gydyti” pa\u010di\u0105 tarpusavio santyki\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n
\ntegul tai b\u016bna „godumas” \u017einioms, kuomet vaikas bus motyvuotas tapti
\nintelektualiniu lyderiu, tai yra tuo, kuris daug \u017eino. Svarbiausia \u2013 i\u0161mokyti
\nvaik\u0105 bendrauti su bendraam\u017eiais, kad gal\u0117t\u0173 tapti tikru autoritetu.<\/p>\n
\nm\u0117nesi\u0173. Da\u017enai ji vis\u0105 dien\u0105 prab\u016bna viena kamputyje, kur s\u0117di apsikabinusi
\npliu\u0161in\u012f me\u0161kut\u012f. I\u0161 prad\u017ei\u0173 kiti vaikai prie jos prieidavo, pra\u0161ydavo parodyti
\nme\u0161kut\u012f, ta\u010diau Alina tik stipriau j\u012f apkabindavo. Vaikai j\u0105 pramin\u0117 gob\u0161uole.
\nPsicholog\u0117 paklaus\u0117 grup\u0117s „vado” Mariaus, kod\u0117l vaikai ne\u017eaid\u017eia su Alina. „Mes
\nband\u0117me, ta\u010diau ji tik tyli. Pati nenori \u017eaisti” \u2013 atsak\u0117 Marius. Pokalbio su
\nAlina metu paai\u0161k\u0117jo, jog iki 4 met\u0173 am\u017eiaus mergait\u0117 daug sirgo, tod\u0117l beveik
\nvis\u0105 laik\u0105 b\u016bdavo namuose arba vaik\u0161\u010diodavo atokiai nuo kit\u0173 vaik\u0173 („kad
\nneu\u017esikr\u0117st\u0173”). „Ji n\u0117ra gob\u0161i, visuomet su manimi saldainiu pasidalina,
\ndovan\u0117les paruo\u0161ia. Kod\u0117l j\u0105 gob\u0161uole vadina?” \u2013 steb\u0117josi Alinos mama.<\/p>\n
\npaprastai pasimeta. Jie nemoka \u017eaisti su kitais vaikais, vadinasi, jie ne\u017eino,
\njog reikia pasidalinti savo \u017eaisliuku, kad prad\u0117t\u0173 bendr\u0105 \u017eaidim\u0105. Kartais jie
\nlabai nori pasidalinti ir \u017eaisti kartu, bet taip drovisi, jog negali i\u0161tarti n\u0117
\n\u017eod\u017eio. Da\u017enai tokie vaikai, kad jaust\u0173si dr\u0105siau, \u012f dar\u017eel\u012f ne\u0161asi mylim\u0105
\n\u017eaisliuk\u0105, su kuriuo jiems b\u016bna sunku i\u0161siskirti.<\/p>\n
\ndar\u017eel\u012f, reikia j\u012f tam paruo\u0161ti: pa\u017eaisti vaik\u0173 dar\u017eel\u012f namuose, paskaityti
\nknygutes apie gyvenim\u0105 vaik\u0173 dar\u017eelyje ir apie draugyst\u0119 tarp vaik\u0173. Stenkit\u0117s,
\nkad i\u0161\u0117j\u0119s pasivaik\u0161\u010dioti vaikas pa\u017eaist\u0173 su bendraam\u017eiais, tai jam bus naudinga.
\nPad\u0117kite jam adaptuotis savo supratingumu, palaikymu ir patarimais. <\/p>\n
\nvisuomet \u017eino, kiek kainuoja norimas \u017eaislas, ir kiek jam reikia sutaupyti.
\nTa\u010diau kart\u0105 mo\u010diut\u0117 papra\u0161\u0117 paskolinti pinig\u0173 i\u0161 jo taupykl\u0117s. Jis
\nneprie\u0161taravo, net did\u017eiavosi, kad gali b\u016bti naudingas. „Nepamir\u0161k procent\u0173!” \u2013
\njuokais tarstel\u0117jo t\u0117tis. „O kas tie procentai?” \u2013 susidom\u0117jo Lukas. T\u0117tis jam
\npaai\u0161kino. Po m\u0117nesio pinig\u0173 prireik\u0117 pasiskolinti pa\u010diam t\u0117tei. „Pameni, mes
\nkalb\u0117jom apie procentus. Kada \u017eadi gr\u0105\u017einti ir kiek „vir\u0161aus”?” \u2013 paklaus\u0117
\nLukas. \u017dinoma, t\u0117tei tokia mintis visi\u0161kai nepatiko.<\/p>\n
\nTa\u010diau reikia b\u016bti atsargiems, ai\u0161kinant apie piniginius reikalus. Vaikai
\nnesupranta daugumos smulkmen\u0173. <\/p>\n
\nberniukas, kur\u012f kitiems rodo kaip pavyzd\u012f. Ta\u010diau Joris savo noru niekuomet
\nnepasidalins nei \u017eaislu, nei saldainiu. Mama tai pasteb\u0117jo, kai jam buvo 2 metai.
\nKad vaikas netapt\u0173 god\u017eiu, mama j\u012f versdavo dalintis. Jis klusniai tai darydavo.
\nTa\u010diau ir sulauk\u0119s 7 met\u0173 jis savo noru nemoka dalintis. Paklausus, kod\u0117l, jis
\natsako: „Man reikia \u0161io saldainio, a\u0161 jo popieriuk\u0105 \u012f savo kolekcij\u0105 \u012fd\u0117siu. O
\nsu \u017eaisliukais vaikai neatsargiai \u017eaid\u017eia, sulau\u017eys mano ma\u0161in\u0105 ir gara\u017eas
\nnebebus pilnas”. <\/p>\n
\n\u017emon\u0117mis. Ta\u010diau s\u0105lygos jam atsirasti gl\u016bdi ir pa\u010dioje asmenyb\u0117je. Pedantai
\nvisuomet link\u0119 taupyti. Ma\u017e\u0105j\u012f pedant\u0105 atpa\u017einti galima jau pirmais gyvenimo
\nmetais. Tai labai tvarkingi (kartais net perd\u0117tai) vaikai. Jiems skirt\u0105 darb\u0105
\njie daro ilgai, bet s\u0105\u017einingai. Da\u017eelyje aukl\u0117tojas d\u017eiugina savo drausme.
\nVaikams b\u016bdingas ner\u016bpestingumas, lengvab\u016bdi\u0161kumas jiems retai kada pasirei\u0161kia.
\n„Elgiasi kaip suaug\u0119s” – did\u017eiuodamiesi sako t\u0117vai apie 5-7 met\u0173 vaik\u0105. U\u017eaug\u0119s
\ntoks \u017emogus gali b\u016bti \u0161yk\u0161tus arba protingai taupus. Da\u017enai pedantai \u2013
\nkolekcionieriai. Vaikyst\u0117je jie ranka lipdukus, pa\u0161to \u017eenklus (j\u0173 albumai
\nsutvarkyti itin kruop\u0161\u010diai). <\/p>\n
\nI\u0161 pedanti\u0161k\u0173 vaik\u0173 negalima reikalauti ne\u012fmanomo, tai ne \u017emon\u0117s, galintys „atiduoti
\npaskutinius mar\u0161kinius”. Tokius vaikus galima i\u0161mokyti protingai taupyti.
\nDosnumas \u2013 tai dvasinis poreikis<\/p>\n
\ndosnumas \u2013 tai ne tik gal\u0117jimas pasidalinti kokiu nors daiktu, bet ir noras juo
\npasidalinti. Tod\u0117l svarbu, jog j\u016bs\u0173 vaikas matyt\u0173, kad j\u016bs randate laiko pad\u0117ti
\ndraugams, atvirai pakalb\u0117ti su artimaisiais, kuo nors juos nud\u017eiuginti. Svarbu,
\nkad vaikas suprast\u0173: jums patiems tai suteikia d\u017eiaugsmo. Tuomet ir vaikas
\ni\u0161moks b\u016bti dosniu.<\/p>\n
\nAtminkite, jog \u0161iuo laikotarpiu formuojasi sugeb\u0117jimas pakovoti u\u017e save ir savo
\nnuosavyb\u0119. Laikykit\u0117s principo „jis gali dalintis, jei nori”.
\n\u2022 Steb\u0117kite, koki\u0105 pad\u0117t\u012f \u0161eimoje u\u017eima vaikas. Neleiskite jam tapti „ma\u017euoju
\ntironu”.
\n\u2022 \u012esitikinkite, kad ma\u017eyliui skiriate pakankamai laiko ir \u0161velnumo. Aptarkite
\npra\u0117jusi\u0105 dien\u0105. Leiskite kartu laik\u0105: i\u0161eikite pasivaik\u0161\u010dioti, \u017eaiskite. Geras
\nemocinis kontaktas su vaiku \u2013 puiki profilaktin\u0117 priemon\u0117 nuo gob\u0161umo.
\n\u2022 I\u0161bandykite \u017eaidim\u0173 terapij\u0105, skaitykite knygas, kartu \u017ei\u016br\u0117kite filmukus apie
\ngodum\u0105 ir dosnum\u0105. B\u016btent taip vaikas i\u0161moks tinkamai elgtis.
\n\u2022 Skatinkite bendrus \u017eaidimus, ypa\u010d nuo 3 met\u0173 am\u017eiaus. Bendraudamas su kitais,
\nvaikas pats i\u0161moks dalintis, juk tai \u012fdomaus bendravimo s\u0105lyga.
\n\u2022 Mokinkite dosnumo \u0161eimoje. B\u016btent j\u016bs\u0173 elges\u012f vaikas mato ir perima.
\n\u2022 Jei jau\u010diate, jog negalite susidoroti su gob\u0161umu, gali b\u016bti, jog esm\u0117 ne \u010dia,
\no giliau gl\u016bdin\u010dioje problemoje. Nesig\u0117dinkite pagalbos kreiptis \u012f psicholog\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nproblema. Jei anks\u010diau vaikas nekreipdavo jokio d\u0117mesio \u012f tai, kas ima jo \u017eaisl\u0105, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3824,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3823","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3823","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3823"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3823\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3824"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3823"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3823"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3823"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3823"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3823"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}