Nuo dviej\u0173 \u2013 dviej\u0173 su pus\u0119 metuk\u0173 ma\u017eo \u017emogaus gyvenime prasideda naujas
\netapas. Dabar jis jau gali savaranki\u0161kai jud\u0117ti ir i\u0161 dalies supranta, kas jam
\nyra sakoma.<\/p>\n
Bet, vaikas dar nesupranta \u2013 kad jis, tai jis. Gana ai\u0161kiai suvokdamas savo
\nnorus ir reikalaudamas juos nedelsiant i\u0161pildyti, jis save vadina tre\u010diuoju
\nasmeniu: \u201eIeva nori \u017eaisliuko\u201c; \u201eDuokite Jonui sul\u010di\u0173\u201c.<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173 tai labai keistas \u017emogaus gyvenimo tarpsnis. I\u0161 vienos pus\u0117s vaikas dar
\nnemato kli\u016b\u010di\u0173 savo reikalavim\u0173 i\u0161pildymui \u2013 apie kli\u016b\u010di\u0173 egzistavim\u0105 jis
\ntiesiog ne\u012ftaria. I\u0161 kitos pus\u0117s – t\u0117vus vaikas suvokia kaip visagalius
\nsutv\u0117rimus, kaip dievybes \u2013 jie patys stipriausi, jie patys gra\u017eiausi, jie visk\u0105
\ngali.<\/p>\n
Tarp \u012fvairi\u0173 vaiki\u0161k\u0173 istorij\u0173 yra ir tokia: keturi\u0173 met\u0173 berniukas ilgai
\nsteb\u0117jo mam\u0105, kr\u016btimi maitinan\u010di\u0105 jo jaunesni\u0105j\u0105 ses\u0119, o paskui paklaus\u0117: \u201eMama,
\no kavos ten pas tave taip pat b\u016bna?\u201c Tai atrodo juokinga, bet i\u0161 ties\u0173 vaikas
\ntiesiog tiki, kad \u201emama gali visk\u0105\u201c, tod\u0117l pasiruo\u0161\u0119s patik\u0117ti ir tuo.<\/p>\n
Kol kas vaiko s\u0105mon\u0117je mama ir t\u0117tis turi stebukladari\u0173 savybi\u0173. Dar daugiau,
\niki 3-4 met\u0173 vaikui atrodo, jog jo t\u0117v\u0173 galia \u2013 tai jo paties galia, jo t\u0117v\u0173
\ngalimyb\u0117s \u2013 tai jo galimyb\u0117s. \u0160tai kod\u0117l bet koks naujas bandymas atskirti
\nma\u017eyl\u012f juo t\u0117v\u0173 yra visada skaud\u017eiai i\u0161gyvenamas.
\nBet koks t\u0117v\u0173 poelgis, pabr\u0117\u017eiantis, kad \u201ea\u0161 tai esu a\u0161, o tu – tai tu\u201c –
\nliudija vaikui apie jo gali\u0173 praradim\u0105, kuriomis jis, kaip jam atrod\u0117,
\nsusitapatindamas su t\u0117vais disponavo. Pirm\u0105 viet\u0105 toki\u0173 poelgi\u0173 s\u0105ra\u0161e u\u017eima,
\n\u017einoma, bausm\u0117s. Beje, su bausm\u0117mis n\u0117ra viskas taip paprasta, kaip gali
\npasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio.<\/p>\n
Vaikas vienaip ar kitaip yra baud\u017eiamas nuo pat k\u016bdikyst\u0117s. Mama, pavyzd\u017eiui,
\ngali u\u017erikti nepatenkintu balsu \u2013 \u201eNustok r\u0117k\u0119s, negaliu perne\u0161ti tavo riksmo!\u201c.
\nT\u0117vas gali \u0161leptelti per u\u017epakal\u012f, pasak\u0119s – \u201eNustok r\u0117kti!\u201c arba \u201eDaugiau
\nniekada nedr\u012fsk taip elgtis!\u201c. Bet, tai dar ne bausm\u0117. Tai neformuluojama kaip
\nbausm\u0117. Ir vaikas tokio elgesio nepriima, kaip bausm\u0117s. Vaikui tai lyg ka\u017ekokio
\nnesuprantamo \u017eaidimo elementai. Kad ir ne paties maloniausio, kad ir keisto,
\nnepageidaujamo, bet b\u016btent \u017eaidimo. Vienu atveju jam sako \u201eAteik \u010dia\u201c, kitu \u2013
\n\u201eNeik tenai\u201c. Kartais jam sakoma \u2013 \u201eImk, laikyk!\u201c, kartais \u2013 \u201eMesk, neliesk!\u201c.
\nB\u016bna, kad glosto galv\u0105, bet b\u016bna kad ir suduoda… \u017dinoma maloniau, kai sako
\n\u201eateik\u201c, \u201eimk,\u201c kai glosto. Kitos instrukcijos ne taip malonios, bet suprasti,
\njog tai bausm\u0117, ma\u017eyliui dar pakankamai sunku. Jame dar nesusiformavo
\n\u201easmenyb\u0117\u201c, kuri \u201egali b\u016bti nubausta\u201c. Vaikas nesijau\u010dia psichologi\u0161kai
\nsavaranki\u0161kas, nors t\u0117vams kartai atrodo, jog jis net per daug savivaliauja J.
\nTaip kad, kryptingas aukl\u0117jimas \u0161iuo metu tiesiog ne\u012fmanomas.<\/p>\n
Bet, kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenime buvo diena, kai agresija i\u0161 t\u0117v\u0173 pus\u0117s buvo
\nsuformuluota kaip bausm\u0117 ir pateikta taip: \u201eTu nubaustas!\u201c \u0160is m\u016bs\u0173 asmeninio
\ngyvenimo epizodas turb\u016bt pats svarbiausias ir tuo pat metu skausmingiausias. Tai
\nlyg ir persilau\u017eimo ta\u0161kas m\u016bs\u0173 su t\u0117vais santykiuose.<\/p>\n
Sulauk\u0119s tre\u010diojo gimtadienio vaikas, kad ir pama\u017eu, pradeda suvokti save kaip
\nasmenyb\u0119. Kaip tik tod\u0117l bausm\u0117, kaip standartizuota aukl\u0117jimo proced\u016bra, \u0161iame
\nam\u017eiuje tampa \u012fmanoma. T\u0117vai \u017eino, kad vaik\u0105 nubaud\u0117, o \u0161is…<\/p>\n
Ir taip, pirma tikra bausm\u0117 \u2013 ji gali b\u016bti fizin\u0117 (pliauk\u0161tel\u0117jimas per pakau\u0161\u012f,
\n\u201eber\u017ein\u0117 ko\u0161\u0117\u201c, pastatymas \u012f kamp\u0105 ar i\u0161siuntimas \u012f kit\u0105 kambar\u012f) ir
\npsichologin\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 vaikas patiria \u0161ok\u0105, jis nesupranta, kas vyksta, jam
\natrodo, jog tai ka\u017ekoks nevyk\u0119s \u017eaidimas. To tiesiog negali b\u016bti!
\nVaikas lyg ir netiki, papras\u010diausiai atsisako patik\u0117ti tokia su t\u0117vais
\nbendravimo forma!<\/p>\n
Jei taip yra i\u0161 ties\u0173, tai jam reik\u0117s pripa\u017einti pa\u010diam sau, kad t\u0117v\u0173 meil\u0117 jam
\n– fikcija, apgaul\u0117, maskaradas. \u017dinoma, tai ne\u012fmanoma!
\nKai egzekucija baigiasi, vaikas ima galvoti: \u201eTaip, viskas teisingai. To negali
\nb\u016bti. Man pasirod\u0117. \u017dinoma, su manimi taip negal\u0117jo pasielgti.\u201c Jis lyg ir
\n\u012fkalbin\u0117ja save – \u201eNieko nebuvo. Nesusipratimas. Atsitiktinumas.\u201c Bet, ka\u017ekas
\njame vis d\u0117lto \u012fskilo, pal\u016b\u017eo. Dabar jis pasisl\u0117p\u0117 ir laukia. Jis lyg ir
\npasaloje. Pasikartos, nepasikartos. Pasirod\u0117 ar buvo i\u0161 ties\u0173. \u0160tai kod\u0117l
\nantroji bausm\u0117 tampa fatali\u0161ka. Patys blogiausi \u012ftarimai, kuriuos vaikas net sau
\nbijojo pripa\u017einti, tampa realybe.<\/p>\n
Kai kurie vaikai, pergyvendami \u0161\u012f siaub\u0105, bando prisi\u0161aukti savo t\u0117vus. Ir, jei
\njie gal\u0117t\u0173 i\u0161versti \u0161\u012f savo \u0161auksm\u0105 (ypating\u0105, ne tok\u012f, kaip paprastai), tai jis
\nskamb\u0117t\u0173 ma\u017edaug taip: \u201eMama, u\u017e k\u0105?!\u201c Mama, juk tai a\u0161?! A\u0161 tavo s\u016bnus (dukra)
\n?! Mama, k\u0105 tu darai?!\u201c
\nKiti \u0161ok\u0105 pergyvena kitaip. Jie da\u017enai net verkti negali. U\u017esisklend\u017eia, nutyla,
\nlyg vandens \u012f burn\u0105 prisis\u0117m\u0119. Abiem atvejais ma\u017eylis ne\u017eino, kaip jam toliau
\nelgtis, kaip reaguoti \u012f tai kas atsitiko. Ir paprastai i\u0161 \u0161ono tai gerai matosi.<\/p>\n
Nuo \u0161ios dienos jis jau\u010diasi i\u0161vytas i\u0161 Rojaus ir niekaip negali suprasti, kod\u0117l
\nir, svarbiausia, u\u017e k\u0105?! Juk, kad ir k\u0105 jis b\u016bt\u0173 i\u0161kr\u0117t\u0119s, \u0161is prasi\u017eengimas
\nnegali b\u016bti taip \u017eiauriai baud\u017eiamas.<\/p>\n
Bet, faktas lieka faktu \u2013 ma\u017eylis suprato, jog jo t\u0117vai \u2013 tai kiti \u017emon\u0117s ir kad
\njis yra visi\u0161koje t\u0117v\u0173 vald\u017eioje, tod\u0117l gali tik\u0117tis tik j\u0173 palankumo.
\nT\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 suabejojama ir t\u0117vi\u0161k\u0105j\u0105 meile. Mylintys juk negali i\u0161varyti
\ntav\u0119s i\u0161 Rojaus!<\/p>\n
Deportacija i\u0161 Edeno paprastai datuojama tre\u010diaisiais gyvenimo metais. Jei
\nvisk\u0105, kas vyko iki tol, dauguma i\u0161 m\u016bs\u0173 nepamena visai arba prisimena gana
\nmiglotai, tai nuo i\u0161varymo i\u0161 Rojaus momento atsitikusius su mumis dalykus
\npradedame \u012fsiminti…<\/p>\n
\nGyvenimas t\u0119siasi, mes augame ir reikia i\u0161mokti kruop\u0161\u010diai, atsargiai u\u017edaryti
\nduris \u012f savo vaikyst\u0119 – u\u017edaryti, o ne u\u017etrenkti…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nuo dviej\u0173 \u2013 dviej\u0173 su pus\u0119 metuk\u0173 ma\u017eo \u017emogaus gyvenime prasideda naujas etapas. Dabar jis jau gali savaranki\u0161kai jud\u0117ti ir i\u0161 dalies supranta, kas jam yra sakoma.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3840,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3839","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3839","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3839"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3839\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3840"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3839"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3839"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3839"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3839"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3839"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}