{"id":3891,"date":"2009-02-17T00:00:00","date_gmt":"2009-02-17T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-02-17T00:00:00","modified_gmt":"2009-02-17T00:00:00","slug":"nepazistamu-zmoniu-baime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nepazistamu-zmoniu-baime\/3891\/","title":{"rendered":"Nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\">Nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117 &#8211; tai komplikuotos brandos po\u017eymis. Jau dviej\u0173<br \/>\nm\u0117nesi\u0173 k\u016bdi\u00adkis rodo meilum\u0105 mamai ar t\u0117\u010diui, v\u0117liau, iki \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173, jis<br \/>\nteigiamai reaguoja beveik \u012f visus suaugusius. Ir pa\u017e\u012fstamus, ir ne, ma\u017eylis<br \/>\nlaiko \u017emon\u0117mis, galin\u010diais patenkintijo poreikius. Ta\u010diau da\u017enai, kai k\u016bdikiui<br \/>\nsueina a\u0161tuoni devyni m\u0117nesiai (nors &#8222;nepa\u017e\u012fstam\u0173 baim\u0117&#8221; \u2014 taip oficialiai<br \/>\nvadinamas \u0161is rei\u0161kinys \u2014 gali prasideti ir \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 ar net anks\u010diau),<br \/>\npradeda suprasti, kad j\u012f pri\u017ei\u016bri mama, t\u0117tis ir galb\u016bt dar vienas kitas<br \/>\npa\u017e\u012fstamas asmuo; kad tur\u0117t\u0173 glaustis b\u016btent prie \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 bei vengti<br \/>\nkiekvieno, kuris gali juos i\u0161skirti. \u0160iuo periodu net senel\u0117s ir aukl\u0117s gali<br \/>\nb\u016bti atstumiamos, k\u016bdikis desperati\u0161kai kabinasi \u012f t\u0117vus (ypa\u010d t\u0105, kuris<br \/>\ndaugiausia r\u016bpinasi).<\/p>\n<p>Su\u0117jus metukams, vaikas gali liautis veng\u0119s nepa\u017e\u012fstam\u0173: ma\u017edaug 2 i\u0161 10 k\u016bdiki\u0173<br \/>\n\u0161ito apskritai nepatiria (galb\u016bt tod\u0117l, kad \u0161ie ma\u017eyliai lengvai prisitaiko prie<br \/>\n\u012fvairi\u0173 nauj\u0173 situacij\u0173) arba tai taip greitai praeina, jog lieka nepasteb\u0117ta.<br \/>\nJeigu j\u016bs\u0173 dukrel\u0117 arba s\u016bnelis vengia svetim\u0173 \u017emoni\u0173, neverskite j\u0173 bendrauti.<br \/>\nDraugams ir gimin\u0117ms paai\u0161kinkite apie k\u016bdiki\u0173 baik\u0161tumo period\u0105 ir pasi\u016blykite<br \/>\ni\u0161 karto neimti ant rank\u0173, pabandyti \u012fveikti prie\u0161inim\u0105si pama\u017eu \u2014 tegul<br \/>\nnusi\u0161ypso, pakalbina, pasi\u016blo \u017eaisl\u0105, kol ma\u017eylis saugiai s\u0117di ant j\u016bs\u0173 keli\u0173.<br \/>\nGalb\u016bt po truput\u012f jis apsipras, o jeigu ir ne, tai bent jau neverks ir nepatirs<br \/>\nneigiami\u0173 emocij\u0173.<\/p>\n<p>Jeigu j\u016bs\u0173 vaikas nebenori matyti seniai dirban\u010dios aukl\u0117s, galb\u016bt nurims, kai<br \/>\nj\u016bs i\u0161eisite. Jeigu aukl\u0117 nauja, jums gali tekti pab\u016bti kur\u012f laik\u0105 kartu, kol<br \/>\nk\u016bdikis nurims. Jeigu j\u016bs\u0173 at\u017eal\u0117l\u0117, palikta su aukle nervinasi, metas pam\u0105styti<br \/>\napie jos prie\u017ei\u016br\u0105. Galb\u016bt j\u016bs\u0173 k\u016bdikiui neu\u017etenka aukl\u0117s skiriamo d\u0117mesio ir<br \/>\nmeil\u0117s? Galb\u016bt vaikas bijo svetim\u0173 \u017emoni\u0173? Kai kurie k\u016bdikiai gali verkti<br \/>\ni\u0161tisas valandas, jeigu mamos n\u0117ra \u0161alia. Tokiu atveju, jei tik \u012fmanoma, j\u016bs<br \/>\ntur\u0117tum\u0117te kuo ilgiau b\u016bti su vaiku, kol praeis \u0161i &#8222;mamos nor\u0117jimo&#8221; faz\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117 &#8211; tai komplikuotos brandos po\u017eymis. Jau dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdi\u00adkis rodo meilum\u0105 mamai ar t\u0117\u010diui, v\u0117liau, iki \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173, jis teigiamai reaguoja beveik \u012f visus suaugusius. Ir pa\u017e\u012fstamus, ir ne, ma\u017eylis laiko \u017emon\u0117mis, galin\u010diais patenkintijo poreikius.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3892,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3891","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3891","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3891"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3891\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3892"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3891"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3891"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3891"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3891"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3891"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}