Migrena\u00a0\u2013 da\u017ena darbingum\u0105 sutrikdanti b\u016bkl\u0117, kuri daugeliu atvej\u0173 lieka nediagnozuojama ir negydoma\u00a0[1,\u00a02]. Epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161i liga yra labiau paplitusi nei cukrinis diabetas, bronch\u0173 astma ir epilepsija kartu sud\u0117jus. Tarptautin\u0117 galvos skausmo asociacija (angl.\u00a0The International Headache Society\u00a0\u2013 <\/i>IHS) migren\u0105 apib\u016bdina kaip sutrikim\u0105, pasirei\u0161kiant\u012f vidutinio sunkumo arba sunkiomis galvos skausmo atakomis, trunkan\u010diomis 4\u201372\u00a0val.\u00a0[3]. Migrenai b\u016bdingas galvos skausmas yra vienpusis, pulsuojantis, sustipr\u0117jantis patiriant fizin\u012f kr\u016bv\u012f, da\u017enai yra susij\u0119s su pykinimu, fotofobija ar fonofobija. Migrenos priepuolis gali b\u016bti su arba be auros, pasirei\u0161kian\u010dios \u017eidinine neurologine simptomatika\u00a0\u2013 regos, jutimo ar kalbos sutrikimais (pvz., \u0161vies\u0173 mirg\u0117jimu, regos sutrikimu, disfazija, \u012fvairi\u0173 k\u016bno sri\u010di\u0173 aptirpimu)\u00a0[3].<\/p>\n
Migrena vargina apie 12\u00a0proc. Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 populiacijos, re\u010diau \u0161is sutrikimas b\u016bdingas ir Azijos bei Afrikos \u017eemynuose [2, 4]. Ma\u017edaug tre\u010ddaliui migrena sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 per m\u0117nes\u012f pasirei\u0161kia 3 ar daugiau atak\u0173. Daugiau nei pusei pacient\u0173 priepuoliai labai apkartina gyvenimo kokyb\u0119 ir sutrikdo darbingum\u0105\u00a0[2].<\/p>\n
Medikamentiniam gydymui pagal indikacijas pasirenkami vaistai \u016bmin\u0117ms migrenos atakoms gydyti arba profilakti\u0161kai vartoti paskiriami vaistai, padedantys suma\u017einti atak\u0173 pasikartojimo da\u017en\u012f\u00a0[1, 2]. Medikament\u0173 tiek \u016bmin\u0117ms atakoms gydyti, tiek profilaktikai yra nema\u017eai, be to, atliekama daug klinikini\u0173 tyrim\u0173 su naujais vaistais migrenai gydyti. \u016aminiam priepuoliui gydyti yra \u012frodytas triptan\u0173, nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo, ergotamin\u0173 efektyvumas. \u0160ios vaist\u0173 grup\u0117s yra pla\u010diai naudojamos. Nepaisant to, atsakas \u012f gydym\u0105 esant priepuoliui ne visada pasiekiamas i\u0161 karto, daugeliui pacient\u0173 vaistai simptom\u0173 nenumal\u0161ina\u00a0[5]. Deja, \u0161ie vaistai santykinai da\u017enai sukelia \u012fvairius nepageidaujamus rei\u0161kinius\u00a0[1]. Pacientams, sergantiems koronarine \u0161irdies liga, vaistai nuo migrenos gali sukelti net gyvybei gr\u0117smingus nepageidaujamus rei\u0161kinius\u00a0\u2013 nestabili\u0105j\u0105 kr\u016btin\u0117s angin\u0105, miokardo infarkt\u0105\u00a0[6,\u00a07]. Ta\u010diau nepaneigsime, kad platus vaist\u0173 nuo migrenos pasirinkimas yra didelis privalumas, leid\u017eiantis individualiai paskirti pacientui efektyviausi\u0105 ir geriausiai toleruojam\u0105 vaist\u0105.<\/p>\n
Frovatriptanas yra selektyvusis 5-HT1B\/1D <\/sub>agonistas, patvirtintas \u016bminei migrenos atakai su arba be auros gydyti tiek Europoje, tiek Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose ir kitose valstyb\u0117se\u00a0[8\u201310]. Pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161is vaistas n\u0117ra tinkamas profilaktiniam migrenos gydymui ir sergant hemiplegine ar baziliarine jos forma. Vaisto efektyvumas ne\u012frodytas gydant klasterin\u012f galvos skausm\u0105, kuris b\u016bdingesnis vyresnio am\u017eiaus vyr\u0173 populiacijoje\u00a0[9].<\/p>\n \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiamos \u016bmin\u0117s migrenos atakos gydymo galimyb\u0117s, frovatriptano efektyvum\u0105 ir saugum\u0105 \u012frodantys klinikiniai tyrimai.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Frovatriptano veikimo mechanizmas<\/b><\/p>\n Frovatriptanas yra selektyvusis 5-HT receptoriaus agonistas, pasi\u017eymintis dideliu afinitetu ir stipriu poveikiu 5-HT1B<\/sub> ir 5-HT1D <\/sub>receptoriams\u00a0[9,10]. Vaistas turi vidutin\u012f afinitet\u0105 5-HT1A, <\/sub>5-HT1F <\/sub>ir 5-HT7 <\/sub>receptoriams, pasi\u017eymi vidutine potencija 5-HT7 <\/sub>receptoriams. Sumatriptanas ir naratriptanas yra silpni daliniai 5-HT7 <\/sub>receptori\u0173 agonistai\u00a0[12]. Tiek frovatriptano, tiek kit\u0173 triptan\u0173 grup\u0117s vaist\u0173 veikimo mechanizmas gydant migren\u0105 n\u0117ra visai ai\u0161kus\u00a0[7]. Manoma, kad postsinapsini\u0173 5-HT1B <\/sub>receptori\u0173 agonizmas turi svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119, nes d\u0117l \u0161ios vaisto farmakodinamin\u0117s savyb\u0117s gali b\u016bti suma\u017einama per didel\u0117 intrakranijini\u0173 ir ekstracerebrini\u0173 arterij\u0173 dilatacija\u00a0[7]. Frovatriptano agonistinis poveikis presinapsiniams 5-HT1D <\/sub>receptoriams taip pat yra reik\u0161minga savyb\u0117, d\u0117l kurios u\u017eblokuojamas vazoaktyvi\u0173j\u0173 u\u017edegimini\u0173 faktori\u0173 atpalaidavimas, tod\u0117l pasirei\u0161kia vazodilatacinis ir u\u017edegim\u0105 slopinantis vaisto poveikis\u00a0[7]. Nustatyta, kad intrakranijini\u0173 ir ekstrakranijini\u0173 arterij\u0173 vazodilatacija yra susijusi su migrenos aura ir migreniniu galvos skausmu. Tiesa, n\u0117ra \u012frodyta, kad b\u016btent min\u0117t\u0173 arterij\u0173 dilatacija sukelia migrenos simptomus\u00a0[11]. Nekraujagyslinis triptan\u0173 farmakodinaminis poveikis taip pat turi \u012ftak\u0105 vaisto poveikiui, \u012fskaitant agonizm\u0105 5-HT1D<\/sub> receptoriams dorzalin\u0117se rago l\u0105stel\u0117se [7]. \u0160i farmakodinamin\u0117 savyb\u0117 leid\u017eia blokuoti sensorini\u0173 (skausmo) neuron\u0173, kylan\u010di\u0173 \u012f pagumbur\u012f, aktyvacij\u0105, taip pat veikiant per kitas skausm\u0105 slopinan\u010dias sistemas [7].<\/p>\n Frovatriptanas, palyginti su kitais triptanais, pasi\u017eymi gerokai ilgesniu pusin\u0117s eliminacijos periodu. Tai ypa\u010d svarbu turint omenyje, kad migrenos priepuolis apie 77\u00a0proc. pacient\u0173 trunka ilgiau nei 12\u00a0val. \u0160i frovatriptano farmakokinetin\u0117 savyb\u0117 prailgina vaisto veikim\u0105 net iki 26\u00a0val. Tuo tarpu kiti triptanai veikia daug trumpiau. Vadinasi, vartojant frovatriptan\u0105 suma\u017e\u0117ja migrenos priepuolio pasikartojimo rizika.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Frovatriptanas\u00a0\u2013 pagalba moterims, sergan\u010dioms menstruacine migrena<\/b><\/p>\n Dauguma moter\u0173 galvos skausm\u0105 menstruacij\u0173 metu laiko nei\u0161vengiamu. Jos n\u0117 nepagalvoja, kad \u0161i\u0105 b\u016bkl\u0119 galima gydyti, juolab kad tokia b\u016bkl\u0117 kartojasi reguliariai. Pasaulin\u0117je galvos skausmo klasifikacijoje (2004 met\u0173) menstruacin\u0117 migrena n\u0117ra i\u0161skirta, ta\u010diau \u012f \u0161ios klasifikacijos pried\u0105 ji buvo \u012ftraukta tod\u0117l, kad, atliekant menstruacin\u0117s migrenos klinikinius tyrimus, nustatytas artimas hormoninis ry\u0161ys tarp galvos skausmo priepuoli\u0173 ir menstruacij\u0173 ciklo prad\u017eios. B\u016btent menstruacinei migrenai b\u016bdingi priepuoliai pasirei\u0161kia 2 dienas prie\u0161 arba per 2 pirm\u0105sias menstruacij\u0173 dienas. Jei priepuoliai kartojasi bent 2 ciklus i\u0161 3, diagnozuojama menstruacin\u0117 migrena. \u0160iai migrenos formai aura n\u0117ra b\u016bdinga. Menstruacin\u0117s migrenos priepuoliai b\u016bna sunkesni, ilgesni, b\u016bdingas didesnis pykinimas, v\u0117mimas ir kiti kartu pasirei\u0161kiantys simptomai. Vienam priepuoliui numal\u0161inti paprastai suvartojamos daugiau nei 2 vaisto doz\u0117s.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Frovatriptano efektyvum\u0105 \u012frodantys klinikiniai tyrimai<\/b><\/p>\n Vertinant vaisto tinkamiausi\u0105 dozavim\u0105, buvo atlikti 2 klinikiniai tyrimai. Juose tiriamieji buvo gydomi skirtingomis vaisto doz\u0117mis. Tyrimuose, kuriuose buvo analizuojamas vaisto efektyvumas pagal doz\u0119, i\u0161 viso dalyvavo 1\u00a0363 pacientai\u00a0[12]. Ma\u017e\u0173 vaisto dozi\u0173 tyrime tiriamieji atsitiktinai buvo paskirstyti \u012f 5 grupes: gydyti 0,5\u00a0mg, 1\u00a0mg, 2,5\u00a0mg, 5\u00a0mg frovatriptano doz\u0117mis ir placebu. Atitinkamai dideli\u0173 vaisto dozi\u0173 klinikiniame tyrime buvo suskirstyti \u012f \u0161ias grupes: gydyti 2,5\u00a0mg, 5\u00a0mg, 10\u00a0mg, 20\u00a0mg, 40\u00a0mg frovatriptano doz\u0117mis arba placebu. Frovatriptanas tiriamiesiems buvo skiriamas vidutinio sunkumo ar sunkaus migrenos priepuolio metu\u00a0[12].<\/p>\n \u012evertinus atlikt\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenis, nustatyta, kad ma\u017eiausia veikli frovatriptano doz\u0117, palengvinusi migrenos atakos simptomus, buvo 2,5\u00a0mg [12]. Atsakas \u012f galvos skausm\u0105 per 2\u00a0val. gydyt\u0173 ma\u017eesn\u0117mis nei 2,5\u00a0mg doz\u0117mis grup\u0117se statisti\u0161kai nereik\u0161mingai skyr\u0117si nuo atsako gydyt\u0173 placebu grup\u0117je. Tuo tarpu \u22652,5\u00a0mg doze gydyt\u0173 pacient\u0173 grup\u0117se teigiamo atsako \u012f skausm\u0105 da\u017enis buvo didesnis, palyginti su placebo grupe. Nebuvo nustatyta doz\u0117s ir atsako \u012f skausm\u0105 ry\u0161io gydyt\u0173 didesn\u0117mis nei 2,5\u00a0mg frovatriptano doz\u0117mis [12]. Taip pat nebuvo nustatyta reik\u0161mingo doz\u0117s ry\u0161io su galvos skausmo gr\u012f\u017etamumu \u012fvairiomis frovatriptano doz\u0117mis gydyt\u0173 grup\u0117se (0,5\u201340\u00a0mg). Galvos skausmo gr\u012f\u017etamumo da\u017enis pacient\u0173, gydyt\u0173 frovatriptanu, grup\u0117se buvo 9\u201316\u00a0proc., palyginti su 27\u00a0proc. da\u017eniu placebo grup\u0117se [12].<\/p>\n Kituose atsitiktin\u0117s imties, placebu kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose frovatriptano efektyvumas buvo lyginamas su placebo efektyvumu. Tiriamieji atsitiktinai buvo suskirstyti \u012f 2 grupes: gydytus frovatriptanu po 2,5\u00a0mg ir placebu (1-ame ir 2-ame tyrime) [13]. Kor\u0117jie\u010di\u0173 pacient\u0173 tyrime\u00a0[15] (3-iasis tyrimas) tiriamieji buvo suskirstyti \u012f 3 grupes: 2,5\u00a0mg frovatriptano, 100\u00a0mg sumatriptano ir placebo [13, 14]. Pacientai tur\u0117davo i\u0161gerti vaist\u0105 i\u0161tikus pirmajam vidutinio sunkumo ar sunkiam migrenos priepuoliui. \u012evertinus \u0161i\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, buvo \u012frodyta, kad 2,5\u00a0mg frovatriptanas buvo efektyvus vaistas mal\u0161inant migrenos sukelt\u0105 galvos skausm\u0105 [13, 15]. Pacient\u0173 dalis, kuriai pasirei\u0161k\u0117 teigiamas atsakas \u012f galvos skausm\u0105 per 2\u00a0val., buvo didesn\u0117 frovatriptanu gydyt\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je, palyginti su placebu [13, 15]. Atsako \u012f galvos skausm\u0105 da\u017enis svyravo nuo 37 iki 53\u00a0proc. frovatriptanu gydyt\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117se, palyginti su 21\u201334\u00a0proc. atsako da\u017eniu placebu gydytose grup\u0117se. Daugiausiai pacient\u0173, sulaukusi\u0173 teigiamo atsako \u012f skausm\u0105, buvo kor\u0117jie\u010di\u0173 klinikiniame tyrime\u00a0[15].<\/p>\n Min\u0117tuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad vidutinis laikas iki priepuolio pasikartojimo buvo dvigubai ilgesnis frovatriptanu gydytose grup\u0117se, palyginti su placebo grup\u0117mis [13, 14]. Apskritai 47\u201351\u00a0proc. frovatriptanu bei 22\u201327\u00a0proc. placebu gydyt\u0173 tiriami\u0173j\u0173 pasirei\u0161k\u0117 24\u00a0val. i\u0161liekantis atsakas (apib\u016bdinamas kaip skausmo i\u0161nykimas per 4\u00a0val. ir nepasikartojimas per 24\u00a0val.) [13].<\/p>\n Visuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad frovatriptanu gydyt\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je buvo gerokai didesn\u0117 dalis pacient\u0173, kuriems skausmas pra\u0117jo ir\u00a0\/\u00a0ar pasirei\u0161k\u0117 teigiamas atsakas \u012f galvos skausm\u0105 per 4\u00a0val., palyginti su placebu gydytais pacientais [14, 15]. Visuose klinikiniuose tyrimuose vidutinis galvos skausmo numal\u0161inimo laikas buvo gerokai trumpesnis frovatriptanu, o ne placebu gydytose grup\u0117se [14]. Palyginti su placebu, gerokai didesn\u0117 frovatriptan\u0105 gavusi\u0173 pacient\u0173 dalis apib\u016bdino vaisto efektyvum\u0105 kaip ger\u0105<\/i> arba puik\u0173<\/i>, be to, ma\u017eesn\u0117 dalis vartojo kitus medikamentus galvos skausmui mal\u0161inti.<\/p>\n \u012evertinus vis\u0173 3 tyrim\u0173 pykinimo, fotofobijos, fonofobijos pasirei\u0161kimo da\u017en\u012f, rezultatai buvo prana\u0161esni frovatriptano grup\u0117se [14]. \u0160i\u0173 simptom\u0173 pasirei\u0161kimo da\u017enis buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingai (p<0,05) ma\u017eesnis frovatriptanu gydytose grup\u0117se, palyginti su placebu.<\/p>\n Kituose 3 klinikiniuose tyrimuose buvo lygintas frovatriptano efektyvumas su kitais triptan\u0173 grup\u0117s atstovais. Pacientams buvo nurodyta i\u0161gerti vien\u0105 vaisto doz\u0119 vos tik prasid\u0117jus priepuolio atakai ir suteikta galimyb\u0117 i\u0161gerti antr\u0105j\u0105 vaisto doz\u0119, jei per 2\u00a0val. simptomai nepraeidavo\u00a0[16\u201318]. Tiriamieji buvo atsitiktinai suskirstyti \u012f kelias grupes: gydyti 2,5\u00a0mg frovatriptanu, 12,5\u00a0mg almotriptanu [16], 10\u00a0mg rizatriptanu [20], 2,5\u00a0mg zolmitriptanu [18]. Tiriamiesiems buvo gydytos 1\u20133 atakos, pasirei\u0161kusios per 3 m\u0117nesius. Vaist\u0173 doz\u0117s tiriamiesiems buvo nustatytos pagal rekomenduojamas efektyviausias dozes [16\u201318]. \u012evykus 3 atakoms arba pra\u0117jus 3 m\u0117nesiams, tiriamiesiems b\u016bdavo kei\u010diamas gydymas kitiems 3 m\u0117nesiams. Kitus vaistus, i\u0161skyrus triptanus ir ergotamin\u0173 turin\u010dius vaistus nuo migrenos, buvo leid\u017eiama vartoti, jei skausmas neatl\u0117gdavo per 1\u00a0val. i\u0161g\u0117rus antr\u0105j\u0105 vaisto doz\u0119 [16\u201318].<\/p>\n \u0160iuose klinikiniuose tyrimuose pirmin\u0117 i\u0161eitis buvo pacient\u0173 pirmenyb\u0117s balas nuo 0 iki 5 (angl. Preference score<\/i>). Palyginti frovatriptanu gydytas grupes su kit\u0173 vaist\u0173 grup\u0117mis, reik\u0161ming\u0173 bal\u0173 skirtum\u0173 nebuvo nustatyta [16\u201318]. Vidutini\u0161kai pirmenyb\u0117s balas frovatriptano grup\u0117se svyravo nuo 2,9 iki 3,1, kitais triptanais gydyt\u0173 pacient\u0173 grup\u0117se\u00a0\u2013 nuo 3 iki 3,4\u00a0balo [16\u201318]. \u0160is labas buvo paremtas vienkartiniu vaisto efektyvumo \u012fvertinimu po antrojo klinikinio tyrimo etapo.<\/p>\n Antrin\u0117s i\u0161eitys buvo paremtos Tarptautin\u0117s galvos skausmo asociacijos nustatytais galvos skausmo skal\u0117s balais individualiai kiekvienam pacientui, \u012fvertinus atskirus galvos skausmo priepuolius kiekvieno klinikinio tyrimo etape [16\u201318]. \u012evertinus pacient\u0173 dal\u012f, kuriems galvos skausmas i\u0161nyko per 2val. bei nesikartojo kitas 2\u00a0val., reik\u0161ming\u0173 skirtum\u0173 tarp grupi\u0173 nebuvo nustatyta [16\u201318].<\/p>\n Palyginti su almotriptano ir rizatriptano tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117mis, frovatriptanu gydytiems pacientams gerokai re\u010diau pasikartojo migrenos ataka per 48\u00a0val. po skausmo numal\u0161inimo [16\u201318]. Frovatriptano grup\u0117je atakos pasikartojimo per 48\u00a0val. da\u017enis buvo 27\u00a0proc., o triptan\u0173 palyginamosiose grup\u0117se da\u017enis buvo 49\u00a0proc. (p<0,001) [19].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Frovatriptanas \u2013 gerai toleruojamas vaistas nuo migrenos<\/b><\/p>\n Placebu kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad nepageidaujami vaisto rei\u0161kiniai pasirei\u0161k\u0117 \u22652\u00a0proc. frovatriptano grup\u0117s pacient\u0173. Nustatytas \u22651\u00a0proc. didesnis nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 pasirei\u0161kimo da\u017enis frovatriptano grup\u0117je, palyginti su placebo grupe [10]. Da\u017eniausi \u22651\u00a0proc. didesniu da\u017eniu frovatriptano grup\u0117je pasirei\u0161k\u0119 nepageidaujami rei\u0161kiniai buvo nuovargis, galvos skausmas, parestezijos, veido raudonis, kaul\u0173 skausmas, \u0161al\u010dio ar kar\u0161\u010dio poj\u016btis, galvos svaigimas, burnos d\u017ei\u016bvimas, kr\u016btin\u0117s skausmas, dispepsijos po\u017eymiai. Mieguistumas ir pykinimas pasirei\u0161k\u0117 \u22652\u00a0proc. frovatriptanu gydyt\u0173 pacient\u0173, ta\u010diau pastarieji simptomai vienodu ar didesniu da\u017eniu pasirei\u0161k\u0117 ir placebu gydytiems pacientams [10]. Apskritai frovatriptano sukelti nepageidaujami rei\u0161kiniai buvo lengvi arba vidutinio sunkumo bei praeinantys savaime [10].<\/p>\n 2,5\u00a0mg frovatriptanas buvo gerai arba dar geriau toleruojamas nei kiti triptanai [16\u201319, 21]. Nepageidaujami rei\u0161kiniai pasirei\u0161k\u0117 10,6\u00a0proc. pacient\u0173, gydyt\u0173 frovatriptanu, bei 9,8\u00a0proc. pacient\u0173, kuriems po pirmojo etapo gydymas buvo keistas \u012f gydym\u0105 12,5\u00a0mg almotriptanu\u00a0[16]. Nepageidaujami rei\u0161kiniai pasirei\u0161k\u0117 18,8\u00a0proc. pacient\u0173, i\u0161 prad\u017ei\u0173 gydyt\u0173 frovatriptanu, ir 26,2\u00a0proc. pacient\u0173, kuriems gydymas buvo pakeistas gydymu 10\u00a0mg rizatriptanu\u00a0[17].<\/p>\n N\u0117 vienoje tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je nebuvo nustatyta sunki\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173\u00a0[16, 17]. Tik nedidelis nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 skai\u010dius buvo \u012fvertintas sunkiais: 2 \u012fvykiai vartojant frovatriptan\u0105, palyginti su 4 \u012fvykiais vartojant almotriptan\u0105 [16]; 15 \u012fvyki\u0173 vartojant frovatriptan\u0105, palyginti su 13 \u012fvyki\u0173 vartojant rizatriptan\u0105 [17]; joki\u0173 \u012fvyki\u0173 vartojant frovatriptan\u0105, palyginti su 6 \u012fvykiais vartojant zolmitriptan\u0105 [18].<\/p>\n \u012erodyta, kad su vaistu susij\u0119 nepageidaujami rei\u0161kiniai buvo statisti\u0161kai gerokai retesni gydant frovatriptanu negu kitais triptan\u0173 grup\u0117s vaistais (atitinkamai 5\u00a0proc. ir 8\u00a0proc., p<0,05). Vartojant fravotriptan\u0105 re\u010diau pasirei\u0161k\u0117 kardiovaskuliniai simptomai (tachikardija, kr\u016btin\u0117s skausmas, ver\u017eimo poj\u016btis): 3 \u012fvykiai fravotriptano grup\u0117se, palyginti su 25 \u012fvykiais kit\u0173 vaist\u0173 grup\u0117se, p<0,05 [19].<\/p>\n Viename i\u0161 vaisto toleravim\u0105 analizavusi\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 nustatyta, kad nepageidaujami rei\u0161kiniai buvo gerokai retesni gydant frovatriptanu, palyginti su 100\u00a0mg sumatriptanu (atitinkamai 36\u00a0proc. ir 43\u00a0proc., p=0,03), ma\u017eiau pacient\u0173 frovatriptano grup\u0117je pasirei\u0161k\u0117 pykinimas, palyginti su sumatriptan\u0105 gavusiais pacientais (atitinkamai 3,8 proc. ir 7,9 proc.), taip pat re\u010diau pasirei\u0161k\u0117 parestezijos (atitinkamai 2,7\u00a0proc. ir 5,4\u00a0proc.), kaul\u0173 skausmas (atitinkamai 1,5\u00a0proc. ir 3,7\u00a0proc.), v\u0117mimas (atitinkamai 0,6\u00a0proc. ir 2,5\u00a0proc.), astenija (atitinkamai 0,4\u00a0proc. ir 2,3), p<0,05.<\/p>\n Pacientams, turintiems padid\u0117jusi\u0105 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizik\u0105, skirti triptanus reik\u0117t\u0173 atsargiai [23]. Buvo nustatyti keli sunki\u0173 kardiovaskulini\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 atvejai [7]. Klinikiniame tyrime \u012f placebo kontrol\u0119 grup\u0119 buvo \u012ftraukti pacientai, turintys padid\u0117jusi\u0105 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizik\u0105. Statisti\u0161kai reik\u0161mingo skirtumo vertinant vidutin\u012f \u0161irdies susitraukimo da\u017en\u012f ar kraujosp\u016bd\u012f, elektrokardiogramoje vertinant PR ar QRS intervalus per 24\u00a0val. po vaisto paskyrimo tarp frovatriptano ir placebo grupi\u0173 nebuvo nustatyta [22]. Atliekant Holterio tyrim\u0105, 11\u00a0proc. frovatriptanu gydyt\u0173 pacient\u0173 ir atitinkamai 13\u00a0proc. placebo grup\u0117s tiriam\u0173j\u0173 buvo nustatyti ST segmento poky\u010diai, nurodantys miokardo i\u0161emij\u0105. Nustatyta vidutin\u0117 miokardo i\u0161emijos trukm\u0117 skirtingose tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117se buvo atitinkamai 12,2\u00a0min. ir 14,1\u00a0min. [22]. \u0160irdies ritmo sutrikimai buvo nustatyti vienam (3\u00a0proc.) i\u0161 frovatriptan\u0105 bei 4 (11\u00a0proc.) i\u0161 placeb\u0105 gavusi\u0173 pacient\u0173. Visi miokardo i\u0161emijos ir ritmo sutrikim\u0173 epizodai nesutrikd\u0117 hemodinamikos rodikli\u0173 [22].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Apibendrinimas <\/b><\/p>\n Ilgo veikimo frovatriptanas pasi\u017eymi ypa\u010d dideliu specifi\u0161kumu ir selektyvumu 5-HT1B\/1D<\/sub> receptoriams. \u0160ios vaisto savyb\u0117s lemia ma\u017eesn\u0119 migrenos priepuolio pasikartojimo rizik\u0105 ir retesnius nepageidaujamus rei\u0161kinius. Klinikiniais tyrimais \u012frodytas vaisto efektyvumas ir saugumas slopinant \u016bminius migrenos priepuolius. Daugelyje klinikini\u0173 tyrim\u0173 frovatriptanas \u012fvairiais aspektais buvo prana\u0161esnis u\u017e kitus triptan\u0173 grup\u0117s atstovus. \u012erodytas ir frovatriptano teigiamas poveikis gydant menstruacin\u0119 migren\u0105.<\/p>\n<\/p>\n Gyd. Agn\u0117 Petr\u0117nait\u0117<\/b><\/p>\n Parengta pagal Sanford M. Frovatriptan \u2013 A review of its use in the acute treatment of migraine. CNS Drugs. 2012 Sep 1;26(9):791-811.<\/i><\/p>\n <\/i><\/p>\n <\/i><\/p>\n Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n 1. Johnston MM, Rapoport AM. Triptans for the management of migraine. Drugs 2010; 70 (12): 1505-18. Migrena\u00a0\u2013 da\u017ena darbingum\u0105 sutrikdanti b\u016bkl\u0117, kuri daugeliu atvej\u0173 lieka nediagnozuojama ir negydoma. Epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161i liga yra labiau paplitusi nei cukrinis diabetas, bronch\u0173 astma ir epilepsija kartu sud\u0117jus. Tarptautin\u0117 galvos skausmo asociacija (angl.\u00a0The International Headache Society\u00a0\u2013 <\/i>IHS) migren\u0105 apib\u016bdina kaip sutrikim\u0105, pasirei\u0161kiant\u012f vidutinio sunkumo arba sunkiomis galvos skausmo atakomis, trunkan\u010diomis 4\u201372\u00a0val.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[24505,26846,26655,11383,26302,27101,27098,27099,27095,8151,27103,27102,26554,27104,148,26669,27105,27094,1261,1458,53,27096,27106,27097,5990,27093,138,27100],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-39","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-proc","tag--proc","tag-accessed","tag-atitinkamai","tag-available","tag-drugsatfda","tag-factsheets","tag-frova","tag-frovatriptan","tag-frovatriptanas","tag-geraud","tag-goldstein","tag-italian","tag-migraineurs","tag-migrena","tag-neurol","tag-omboni","tag-pirmenybes","tag-prevalence","tag-priepuolis","tag-pykinimas","tag-rapoport","tag-rizatriptan","tag-triptans","tag-tyrimai","tag-tyrime","tag-vaistai","tag-wwwaccessdatafdagov"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=39"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=39"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
2. Lipton RB, Bigal ME, Diamond M, et al. Migraine prevalence, disease burden and the need for preventive therapy. American Migraine Prevalence and Prevention study. Neurology 2007 Jan 30; 68 (5): 343-9.
3. International Headache Society. IHS Classification ICHD-II [online]. Available from URL: http:\/\/ihs-classification.org\/en\/02_klassifikation\/02_teil1\/01.02.01_migraine.html [Accessed 2012 Aug 1].
4. WHO. WHO Media Centre Factsheets. Headache disorder [online]. Available from URL: http:\/\/www.who.in\/mediacentre\/factsheets\/fs277\/en\/ [Accessed 2012 Aug 1].
5. Evers S, A \u00b4 fra J, Frese A, et al. EFNS guideline on the drug treatment of migraine: revised report of an EFNS task force. Eur J Neurol 2009 Sep; 16 (9): 968-81.
6. Tfelt-Hansen P. Ergotamine, dihydroergotamine: current uses and problems. Curr Med Res Opin 2001; 17 Suppl. 1: 30-4.
7. Loder E. Triptan therapy in migraine. N Engl J Med 2010 Jul 1; 363 (1): 63-70.
8. Easthope SE, Goa KL. Frovatriptan. CNS Drugs 2001; 15 (12): 969-76.
9. The electronic Medicines Compendium. Migard (frovatriptan succinate monohydrate): summary of product characteristics [online]. Available from URL: http:\/\/www.medicines.org.uk\/emc\/medicine\/15216\/SPC\/migard\/ [Accessed 2012 Aug 1].
10. FROVA_ (frovatriptan succinate tablets): US prescribing information [online]. Available from URL: http:\/\/www.accessdata.fda.gov\/drugsatfda_docs\/label\/2009\/021006s009s0l0lbl.pdf [Accessed 2012 Aug 1].
11. Dodick DW. Examining the essence of migraine: is it the blood vessel or the brain? A debate. Headache 2008 Apr; 48 (4): 661-7.
12. Rapoport A, Ryan R, Goldstein J, et al. Dose range-finding studies with frovatriptan in the acute treatment of migraine. Headache 2002; 42 Suppl. 2: S74-83.
13. Ryan R, Geraud G, Goldstein J, et al. Clinical efficacy of frovatriptan: placebo-controlled studies. Headache 2002; 42 Suppl. 2: S84-92.
14. US FDA Centre for Drug Evaluation and Research. Frovatriptan clinical review [online]. Available from URL: http:\/\/www.accessdata.fda.gov\/drugsatfda_docs\/nda\/2001\/21006_Frova_medr_P1.pdf [Accessed 2012 Aug 1].
15. Moon HS, Chu MK, Park JW, et al. Frovatriptan is effective and well tolerated in Korean migraineurs: a double-blind, randomized, placebo-controlled trial. J Clin Neurol 2010 Mar; 6 (1): 27-32.
16. Bartolini M, Giamberardino MA, Lisotto C, et al. A doubleblind, randomized, multicenter, Italian study of frovatriptan versus almotriptan for the acute treatment of migraine. J Headache Pain 2011; 12 (3): 361-8.
17. Savi L, Omboni S, Lisotto C, et al. A double-blind, randomized, multicenter, Italian study of frovatriptan versus rizatriptan for the acute treatment of migraine. J Headache Pain 2011; 12 (2): 219-26.
18. Tullo V, Allais G, Ferrari MD, et al. Frovatriptan versus zolmitriptan for the acute treatment of migraine: a doubleblind, randomized, multicenter, Italian study. Neurol Sci 2010; 31 Suppl. 1: S51-4.
19. Cortelli P, Allais G, Tullo V, et al. Frovatriptan versus other triptans in the acute treatment of migraine: pooled analysis of three double-blind, randomized, cross-over, multicenter, Italian studies. Neurol Sci 2011; 32 Suppl. 1: S95-8.
20. Savi L, Omboni S, Lisotto C, et al. Efficacy of frovatriptan in the acute treatment of menstrually related migraine: analysis of a double-blind, randomized, cross-over, multicenter, Italian, comparative study versus rizatriptan. J Headache Pain 2011; 12 (6): 609-15
21. Geraud G, Spierings ELH, Keywood C. Tolerability and safety of frovatriptan with short- and long-term use for treatment of migraine and in comparison with sumatriptan. Headache 2002; 42 Suppl. 2: S93-9.
22. Elkind AH, Satin LZ, Nila A, et al. Frovatriptan use in migraineurs with or at high risk of coronary artery disease. Headache 2004; 44 (5): 403-10.
23. Wammes-van der Heijden EA, Tijssen CC, Egberts ACG. Treatment choices and patterns in migraine patients with and without a cardiovascular risk profile. Cephalalgia 2009 Mar 1; 29 (3): 322-30.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"